Skausmas – vienas dažniausių ir labiausiai varginančių simptomų sergant vėžiu, nustatomas 15–20 proc. pacientų ligos pradžioje ir net 90 proc. ligai labai progresavus. Vyresni pacientai turi didesnę skausmo patirtį, rečiau skundžiasi, todėl dažnai skausmas būna neatpažintas ir negydomas, ypač jei kartu yra bet kurio laipsnio pažinimo funkcijų sutrikimas. Dažnai šiems pacientams atrodo, kad skausmas – tai mirties metafora, dėl to dar labiau padidėja jų kančios. Blogai malšinamas skausmas sergant vėžiu sukelia depresiją ir nerimą, funkcinį sutrikimą ir nulemia savarankiškumo netekimą.
Skausmo kontrolei prioritetas teikiamas gydant bet kokio amžiaus vėžiu sergančius pacientus. Opioidinių analgetikų skyrimas vyresnių pacientų vėžiniam skausmui malšinti yra kompleksinė užduotis. Gydytojams tenka pasverti gydymo jais riziką ir naudą, nes opioidų dažnai neskiriama dėl įvairių priežasčių – šalutinių poveikių, sekinančių ligų, nepageidaujamos vaistų sąveikos, pripratimo baimės. Tačiau atlikti klinikiniai tyrimai įrodo, kad opioidiniai analgetikai labai pagerina pagyvenusių pacientų, sergančių vėžiu, gyvenimo kokybę. Pagal PSO onkologinės kilmės skausmo gydymo rekomendacijas opioidiniai analgetikai rekomenduojami kaip pagrindiniai vaistai vidutiniam ir stipriam skausmui gydyti. Pagrindinė indikacija skirti opioidinių analgetikų – tai vidutinis ar stiprus skausmas, paremtas subjektyviais ir objektyviais duomenimis ir kai nėra atsako gydant kitu būdu.
Skausmo valdymą palengvina naujesnė vaisto forma – fentanilio transderminė terapinė sistema (TTS), užtikrinanti nuolatinį preparato patekimą į organizmą ir tolygų skausmo malšinimą. Ši vaisto forma daug patogesnė ir saugesnė vėžiniam skausmui malšinti vyresniame amžiuje. Vyresni pacientai fentanilį toleruoja daug geriau nei morfiną. Jo vartojant rečiau užkietėja viduriai, pykina, vemiama, atsiranda sumišimas. Nors opioidai gali sutrikdyti pažinimo ir psichomotorines funkcijas, tačiau skiriant fentanilio daug mažiau slopina bei mažiau pablogėja pažinimo funkcijos nei vartojant kitų opioidų. Fentanilio TTS indikuotina tiems pacientams, kuriems iškyla bendradarbiavimo problemų, jei pamiršta reguliariai išgerti vaistų ar negali jų gerti dėl rijimo sutrikimų, norint suprastinti vaistų vartojimo režimą. Dauguma vyresnių pacientų nurodo mažiau šalutinių poveikių ir didesnį pasitenkinimą gydymu naudojant fentanilio pleistrą negu geriamąsias morfino tabletes. Klinikinių tyrimų duomenimis, fentanilio TTS turi pranašumų, palyginti su kitais opioidiniais analgetikais, dėl didesnio veiksmingumo ir saugumo, retesnių šalutinių poveikių (vidurių užkietėjimo, pykinimo, vėmimo, mieguistumo).
2002 metais žurnale Current Medical Research and Opinion paskelbti klinikinio tyrimo Longitudinal Follow – up of TTS – Fentanyl Use in Patients with Cancer – Related Pain: Results of a Compassionate – Use Study with Special Focus on Elderly Patients, atlikto Belgijoje ir tyrinėjusio fentanilio TTS toleravimą bei vartojimo paprastumą, rezultatai. Kitaip nei klasikiniai tyrimai, šis tyrimas pasižymėjo dideliu heterogeniškumu dėl įvairios gydymo trukmės, skirtingų vaisto dozių, nevienodų gretutinių ligų bei skirtingo amžiaus populiacijos. Šiame tyrime dalyvavo suaugę pacientai, patiriantys labai stiprius vėžinius skausmus, reikalaujančius stiprios analgezijos opioidais. Čia atskiras dėmesys buvo sutelktas į vyresnio amžiaus pacientus. Tyrimo metu vartotas vaistas – fentanilio TTS pleistras, kurio trimatėje elastingoje matricoje paskirstytos smulkios fentanilio kapsulės, iš jų pro specialią vaisto išsiskyrimą reguliuojančią membraną vaistas patenka į poodį ir į kraujotaką. Fentanilio TTS – tai 25, 50, 75, 100 mg/val. dozių pleistrai, klijuojami ant odos ir keičiami kas 72 val. Jei reikalinga didesnė nei 100 mg/val. dozė, galima priklijuoti kelis pleistrus, kad būtų galima veiksmingai numalšinti skausmą.
Pateikiame kai kuriuos šio tyrimo rezultatus.
Tyrime dalyvavo 663 18–91 m. amžiaus pacientai (vienodai vyrų ir moterų), sergantys įvairios lokalizacijos vėžiu (virškinamojo trakto – 21 proc., krūties – 17 proc., plaučių – 11 proc., prostatos – 41,9 proc.), iš jų – 8 proc. iki tyrimo nebuvo gydyti opioidais. Daugiau kaip pusė pacientų (n=341, 52 proc.) buvo vyresni nei 60 metų (vidutinis amžius buvo 69 (±7) metai). Tyrimo metu anksčiau vartoti skausmą malšinantys vaistai buvo pakeisti fentanilio pleistru: 661 pacientas naudojo mažiausiai vieną fentanilio pleistrą per dieną, papildomai buvo leidžiama skirti trumpo veikimo morfino pagal poreikį. Į tyrimą įtrauktiems asmenims iš pradžių skausmas buvo numalšintas geriamuoju morfinu, išskyrus pacientus, kurie jau buvo gydomi fentanilio TTS, geriamuoju morfinu, ir pacientus, kurie dėl tam tikrų priežasčių morfino vartoti negalėjo (rijimo sutrikimai, morfino sukeltas vidurių užkietėjimas). Pacientams, vartojusiems kitų opioidų nei morfino ar fentanilio, jų dozės buvo pakeistos geriamuoju morfinu. Po to morfinas buvo pakeistas fentaniliu pagal rekomenduojamas keitimo schemas titruojant iki stabilios dozės (1 lentelė).
Pacientams buvo parenkama individuali fentanilio dozė, nuo 25 iki 950 mg/val., gydymas truko nuo kelių dienų iki pustrečių metų. Vyresnio amžiaus pacientams vidutinė fentanilio TTS dozė buvo 100 (75–100 mg/val.), iš jų 62 proc. pirmą mėn. ir 55 proc. tyrimo pabaigoje skausmui malšinti buvo skiriama ir morfino. Kas tris dienas fentanilio TTS pleistras buvo keičiamas palaipsniui didinant fentanilio dozę iki individualių skausmo malšinimo poreikių. Pacientai buvo tiriami kas 28 dienas. Kiekvieną kartą buvo dokumentuojama fentanilio dozė, morfino poreikis ir dozė, jeigu jo buvo skiriama papildomai. Vaisto toleravimas buvo tiriamas fiksuojant šalutinius poveikius, iš jų – vidurių užkietėjimo laipsnį bei vidurių laisvinamųjų vaistų vartojimą. Vidurių užkietėjimas buvo vertinamas kaip „lengvas, vidutinis ir sunkus“ ir ar pacientas vartojo vidurių laisvinamųjų vaistų. Fentanilio TTS vartojimo patogumas buvo vertinamas pagal skalę „nepatenkinamai – vidutiniškai – gerai – puikiai“. Fentanilio pleistro toleravimas bei naudojimo paprastumas vyresniems pacientams buvo lyginamas su visais tiriamaisiais.
Tyrimo metu kiekvieną mėnesį vidurių užkietėjimas buvo vertinamas atskirai nuo kitų šalutinių poveikių (2 lentelė). Vidurių užkietėjimas pasireiškė apie 40 proc. pacientų. Tiek visus tiriamuosius, tiek ir vyresnius pacientus vidurių užkietėjimas vargino vienodai. Tik 6 proc. pacientų buvo nustatytas sunkus vidurių užkietėjimas.
Tyrimo duomenimis, vidurių užkietėjimas priklausė nuo papildomai skiriamo morfino dozės, tačiau neturėjo ryšio su fentanilio TTS doze (3 lentelė). Vyresniems pacientams vidurių užkietėjimas pasireiškė daug dažniau nei visiems tiriamiesiems skiriant dideles morfino dozes. Tyrimo metu 60 proc. visų pacientų ir 65 vyresnių pacientų vartojo vidurių laisvinamųjų vaistų, tačiau šių vaistų vartojimas tyrimo metu labiau nekito.
Net 85 proc. pacientų, gydytų fentanilio pleistru, pažymėjo, kad vaisto forma patogumo naudoti požiūriu gera ir puiki. Tik 6 proc. pacientų buvo nepatenkinti gydymu. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė pacientų, pasitraukusių iš tyrimo dėl nepakankamo skausmo malšinimo, buvo patenkinti fentanilio TTS pleistrais.
Taigi šis tyrimas parodė, kad vartojant fentanilio TTS pasireiškė nedidelių šalutinių poveikių ir kad ši fentanilio forma yra gerai toleruojama, saugi vartoti ilgalaikiam vėžiniam skausmui malšinti ir vyresnio amžiaus asmenims.
Sergant vėžiu ne visada galima tikėtis išgijimo, tačiau bendrosios praktikos gydytojai, onkologai, geriatrai gali nuraminti savo pacientus, nes vėžio diagnozė nereiškia gyvenimo ir mirties kamuojant skausmui. Tokių naujų vaistų formų, kaip fentanilio TTS, sukūrimas padeda net ir vyresniame amžiuje saugiai ir veiksmingai malšinti onkologinių ligų sukeltą skausmą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę