){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Skausmas atima gyvenimo džiaugsmą. Tai pagrindinė priežastis, kodėl gydytojas niekada neatsisakys skirti vaistų nuo skausmo.
Tačiau ilgainiui atsiranda kitų bėdų.
Jei skausmas užsitęsė, jis, net išgydžius priežastį (pvz., pataisius dantį), gali išlikti. Arba pažeistoji vieta tampa jautresnė, kai net švelnus prisilietimas sukelia skausmą.
Organizmas stengiasi apsaugoti save, todėl, tarkim, kai skauda koją, jos instinktyviai nejudiname. Ilgainiui sulenkta galūnė gali tiesiog nebeišsitiesti.
Nuolatinis ar dažnai besikartojantis skausmas išsekina ir sukelia asteniją: greitai nuvargstama, atsiranda abejingumas, nenoras dirbti, bendrauti, silpsta atmintis.
Skausmas – pirmiausia pojūtis, todėl „skaudėti širdį“ gali ir visai sveikam žmogui. Tačiau dažniausiai tai ženklas, kad kažkas pakenkė ir prasidėjo uždegimas.
Kas vyksta uždegimo metu? Pačioje pradžioje išsiplečia kapiliarai, į pažeistą sritį priplūsta kraujo, atkeliauja uždegiminės ląstelės, kurios išskiria veiklias medžiagas ir „valgo“ kenkėjus.
Jei per keletą ar keliolika dienų uždegimas nepraeina,
vystosi lėtinis uždegimas. Jis gydomas ne vienerius metus. Ilgai vartojant vaisto, be abejo, ypač svarbu, kad jis nekenktų.
Dažniausiai vartojami vaistai nuo skausmo – nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo ir kortikosteroidai.
Kortikosteroidai yra vaistai, analogiški kai kuriems mūsų antinksčiuose gaminamiems hormonams, ir puikiai slopina uždegimą. Deja, turi nemažai nepageidaujamų poveikių: skatina nutukimą, didina kraujospūdį, slopina imunitetą, slopina natūralių hormonų (kortikosteroidų) gamybą ir kt. Todėl, jei jie nebūtini, rekomenduojama rinktis nesteroidinius vaistus.
Aspirinas, sukurtas dar XIX a. pabaigoje, uždegimą ir skausmą gydė puikiai, o vis dar kuriami nauji tos pačios grupės vaistai. Kodėl? Pagrindinė problema – ilgai jų vartojant, dažni virškinimo sutrikimai, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opos, kraujavimai iš virškinamojo trakto, net mirtini, pasitaiko alerginių reakcijų. Rečiau žalingai veikia kepenis, inkstus, kaulų čiulpus, kraujotaką.
Ištyrus uždegimo ir skausmo slopinimo mechanizmus, nustačius nepageidaujamo poveikio priežastis, buvo sukurti mažesnį žalingą poveikį turintys naujos kartos vaistai nuo uždegimo – nimesulidai, piroksikamai, vėliau – koksibai. Virškinimo komplikacijų gerokai sumažėjo, bet iki galo neišnyko.
1987 m. už unikalų „šeimininkas-svečias“ chemijos principo pritaikymą medicinoje trys mokslininkai buvo apdovanoti garbinga Nobelio premija. Naudojant būtent šį principą buvo suskurtas visiškai naujas piroksikamo beta ciklodekstrino kompleksas. Jo veiklioji piroksikamo molekulė įvilkta į beta ciklodekstrino žiedą – taip garantuojama virškinamojo trakto apsauga nuo šalutinio poveikio.
Kuo šie vaistai pranašesni už kitus santykinai saugius virškinamajam traktui vaistus?
Klinikiniai tyrimai įrodė, kad dėl ypatingo apvalkalo vaistas greičiau ištirpsta, tai lemia greitesnį pasisavinimą bei trumpesnį sąlytį su virškinamojo trakto sienele.
Be to, dėl minėtosios technologijos vaistas greičiau numalšina skausmą (jau po 20–30 min.) nei kiti šios grupės preparatai.
Manoma, kad jis turi mažesnį šalutinį poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai nei koksibai.
Viena tabletė skausmą numalšina visą parą
• Skausmui veiksmingai numalšinti pakanka tik vienos 20 mg tabletės kartą per parą. Taip yra todėl, kad preparatas veikia tolygiai, nekintama veikliosios medžiagos koncentracija išlieka kraujyje 24 valandas.
• Vaistu lengva įveikti bet kokį skausmą – tiek lėtinį, tiek ūminį.
• Tinka skausmui malšinti esant reumatinėms (reumatoidiniam artritui), degeneracinėms (osteoartritui) ligoms, nugaros, dantų ar galvos skausmams, esant skausmingoms mėnesinėms. Greitai sugrąžina jėgas bei judrumą potrauminiu bei pooperaciniu periodu.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę