[klausimas]Šiuo metu žmonės labiau šliejasi prie gamtos: renkasi žalumą, statosi namukus priemiesčiuose, kitaip tariant, bėga iš miesto. Jūs anksčiau gyvenote priemiestyje ir grįžote į miestą. Kodėl?[/klausimas]
Vasarą labai smagu išeiti basam ir ant žolės atsigerti kavos, klausytis paukščių ir žiogų. Į užmiestį smagu kartais pabėgti, bet gyventi ten sudėtinga, nes miesto ritmas neleidžia tau būti toli nuo jo. Pasirinkimas grįžti gyventi į miestą buvo padiktuotas labai pragmatiškų motyvų: vaikai, susitikimai, prezentacijos, viskas mieste.
Jei ko sieki, esi užsiėmęs, visas „verdi“, tai kiaurą dieną vaikščioti su laistytuvu po kiemą tikrai nebus laiko. Dabar gyvenu Užupyje – čia yra truputėlis gamtos ir miesto pulsą jaučiu. Pro mano langus matosi upelis ir medžiai, čia daugiau šviežio, gaivaus, vaiskaus oro. Mes ne į visiškai asfaltuotą kiemą atsikraustėme. Turime subalansuotą kiekį gamtos ir miesto (šypsosi). Taip, kad grįžau į miestą ir, manau, ilgesniam laikui.
[klausimas]Esate labai veiklus žmogus. Kaip kovojate su stresu?[/klausimas]
Esu įsitikinęs, kad viską galima iškęsti. Aišku, būna momentų, kai būna sunku ir jautiesi pavargęs, jautiesi nervingesnis, kamuoja galvos skausmas, tačiau visada sau sakau, kad viskas bus gerai. Taip ir pavyksta išlikti.
[klausimas]Tai esate optimistas?[/klausimas]
Taip, tikrai optimistas. Leidžiu sau daug svajoti. Išklausę mano idėjas apie naujus projektus, žmonės man sakydavo, Tadai, tai neįmanoma. Kai pradėjau kurti skulptūras, ne kartą girdėjau tokią nuostatą. Bet aš manau, kad, jei turi idėjų, turi jas įgyvendinti. Kodėl reikia varžyti save keistomis nuostatomis, kad skulptūras turi kurti tik skulptoriai, o kilimai negali būti maži meno kūriniai?
Neleidžiu kitų žmonių neigiamoms emocijoms ir skepticizmui užgožti savęs. Man sakė, kad menininkai neišgyvena iš savo kūrybos. Aš išgyvenu. Be tikėjimo ir optimizmo vargu, ar kas gyvenime vyksta. Jei žmogus turi optimizmo ir tikėjimo – tai jo sveikumo garantas.
Aš manau, kad tai yra vienas iš kelių gyventi ir išgyventi. Būtent pozityvus požiūris į ateitį ir į gyvenimą.
[klausimas]Kur pailsite, atsigaunate, kur pasisemiate energijos ir stiprybės?[/klausimas]
Gamta – tai patikrintas būdas atsigauti, susigrąžinti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą. Nors nesu vienišius, pasisemiu gerų emocijų tiesiog bendraudamas. Man patinka ilgi pokalbiai su, kaip aš sakau, panašių vibracijų žmonėmis. Malonu kalbėti, kai jauti, jog pokalbis praturtina abudu, kažką gauni ir tu, ir tavo pašnekovas. Svarbu, kad žmogus tobulėtų, o ne sustotų ir toks liktų. Tobulėjimui, pasirodo, ne tiek daug reikia – geros nuotaikos ir kad būtum sveikas. Jeigu žmogus protingas, už tai bus dėkingas likimui ir niekada nesustos ties pasiektu.
[klausimas]Ar manote, kad sveikata – tai stichiškas reiškinys?[/klausimas]
Man dažnai gyvenime taip atrodydavo, kai ilgai neatstodavo neaiškios ligos. Ilgą laiką vargino pasikartojantis kosulys, sloga, skaudama gerklė. Siūlė operuoti anginą, vis neprisiruošiu…
Nors dabar po truputį imu suvokti, kad gali pats kontroliuoti savo savijautą. Mano du stuburo diskai išėję iš vietos, dažnai jausdavau skausmą, negalėjau kelti sunkesnių daiktų. Atradau masažą, dabar reguliariai atlieku masažų kursus. Trejus metus nugaros skausmas apie save neprimena.
Negaliu savęs pavadinti sveikuoliu, nes visur noriu kūrybiškesnio požiūrio. Tegul nesupyksta ant manęs sportininkai, bet kaip nuobodu toje treniruoklių salėje! Pusę metų buvau rimtai nusiteikęs sportuoti, turėjau visą priklausančią „amuniciją“, tačiau neištvėriau. Po tų pusės metų suvokiau, kad raumeningas kūnas ne visada patvirtina gerai žinomą posakį, kad „sveikame kūne sveika siela“.
Tik plaukiojimas teikia malonumo. Tada jaučiuosi susiliejantis su žuvies kūryba, suprantantis jos kasdienybę. Mano mėgstamiausia žuvis – upėtakis, ji dažnai figūruoja ir mano kūriniuose. Upėtakiai gyvena po vieną, taip, kaip menininkas: turi savo slėptuvę ir viską iš ten stebi, o ne stovi būry kaip silkės jūroj, milijonas vienoj vietoj. Upėtakis yra menininko prototipas. Ir upės.
[klausimas]Tai jums labiau patinka pasyvus laisvalaikis?[/klausimas]
Mano sportas – žvejyba. Upeliai, upės... Prieš akis keičiasi vaizdai, tu tarsi bendrauji su gamta... toks betarpiškas tas bendravimas. (susimąsto) Beje, tai irgi yra sportas, judėjimas. Kai reikia penkis ar aštuonis kilometrus per krūmus ir brūzgynus nueiti palei upę, tai prakaito prarandi dar daugiau negu sporto salėje geležis kilnodamas.
[klausimas]Sveika gyvensena – tai ir mityba. Gal ši sritis kūrybiškesnė?[/klausimas]
Na, čia irgi egzistuoja nemažai taisyklių, nors pats maisto gaminimas – itin kūrybiškas. Aš laikausi kelių taisyklių. Pirma, vakare nepersivalgau, po septintos valandos vakaro stengiuosi neužkandžiauti. Su cepelinais ir kugeliais maždaug prieš dvejus metus atsisveikinau. Jaučiu, kad to nereikia mano organizmui. Daržovės, vaisiai ir žuvis – mano raciono pagrindas. Ar aš sveikai maitinuosi (provokuojančiai šypsosi)?
[klausimas]Gal apkaltinsite stereotipiniu mąstymu, tačiau menininkai neįsivaizduojami be populiariausių žalingų įpročių – rūkymas ir alkoholis.[/klausimas]
Rūkyti pradėjau taip anksti, kad jau keturiolikos metų mečiau. Kai buvau vaikas, man labai rūpėjo suprasti, kas yra tas rūkymas, ir išbandyti. Kiek visokių nuotykių dėl to rūkymo nutiko. Pavyzdžiui, arbatžoles į lapą įvyniodavome ir rūkydavome. Buvau nusideginęs ir blakstienas, ir net antakius (juokiasi). Nors tikriausiai manęs rūkaliumi nepavadinsi, tai buvo vaikiški „pasibovijimai“. O su alkoholiu? Pamenu, mokykloje paskutiniais metais eidavome kur nors pasislėpę išgerti alaus, bet paskui reikėdavo ilgai vaikščioti, kad grįžus tėvai nepastebėtų.
Manau, kad tam tikromis progomis alkoholis padeda atsipalaiduoti. Alkoholis tikrai nėra pati didžiausia blogybė ar yda. Na, jeigu ir yra, tai šią nuodėmę sau leidžiu. Saikingai, žinoma. Jei vieną vakarą išgeriu, tai kitą – jau tikrai ne. Tačiau niekada nestoju prie molberto išgėręs. Alkoholis ir kūryba – nesuderinama.
[klausimas]Tapyba – tai būdas gauti energijos ar atiduoti?[/klausimas]
Vyksta pasikeitimas. Kaip su žmogumi – bendraudamas su pozityviu žmogum, tu gauni optimizmo ir pats jam kažką duodi. Jei tau sekasi tapyti, tai tu atiduodi savo dalelę ir, kai pamatai rezultatą, tada jauti grįžtantį gerumą. Gal dėl to apie mano paveikslus sako, kad jie šviesūs ir džiaugsmingi, ir optimistiniai, netiesmukiški.
Dabar šiuolaikiniame mene yra madinga mėgautis destrukcija, chaosu, įvairiomis socialinėmis katastrofomis, ypač tuo mėgaujasi fotografija. Tai toks menas, kur galima labai lengvai užfiksuoti ir nesunkiai padaryti įspūdį. Benamiai vaikai, karas, stichinės nelaimės, savižudybės, karo žiaurumai, kitokie baisumai – ar tikrai žmonėms to reikia? Gal vis dėlto nevertėtų kartoti to bjaurumo. Juk gyvenime ir taip gausu sunkumų, skaudžių ir nemalonių dalykų, gal geriau truputėlį pabandyti įnešti šviesos? Kad būtų linksmiau gyventi, kad suptų džiaugsmingesnė aplinka, kad vaikų miegamuosiuose nekabotų trafaretiniai mikimauzai, o svetainėje pilkoji, vadinamoji dokumentinė, fotografija. Kodėl savo namuose neapgyvendinti šiltesnių spalvų? Juk kokios emocijos mus lydi namuose, tokia nuotaika ir tokia savijauta mus lydės visą dieną, o gal net ir visą gyvenimą. Gal reikia išmokti suteikti savo gyvenimui šviesių, sveikų spalvų? Ir tikiu, kad sveikata nenorės apleisti tokių namų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę