Ką vertėtų žinoti osteoartritu sergančiam ligoniui?

Osteoartritas yra sąnarių liga, kurios metu pažeidžiamas sąnario paviršius, o šalia esantis kaulas į tai patologiškai reaguoja. “Osteo” reiškia kaulą, o “artritas” - sąnario pažeidimą ir uždegimą. Kartais ši liga dar vadinama osteoartroze ar degeneracine sąnarių liga. Sąnarį sudaro kaulų galai, kurie yra padengti plona, lygia kremzle. Kremzlė veikia kaip amortizatorius, jos lygus paviršius užtikrina sąnario judesius. Sąnarį sudarantys kaulų galai ir juos dengianti kremzlė yra apgaubti membranos (sinovijos). Pastaroji gamina nedaug tiršto skysčio, kuris sutepa sąnarinius kaulų paviršius ir maitina kremzlę. Iš išorės nuo sinovijos membranos yra sąnario kapsulė ir raiščiai, kurie palaiko ir sutvirtina sąnarį, apsaugo jį nuo išnirimo. Sąnario stabilumą užtikrina ir raumenys, gaubiantys sąnario kapsulę. Kai vystosi osteoartritas, sąnario kremzlė suplonėja, jos paviršius tampa šiurkštus, vietomis įtrūksta. Apsinuogina kaulas, jis sustorėja, sąnario kraštuose ima augti kaulinės išaugos. Susidėvėjusios kremzlės dalelės atskyla ir patenka į sąnario ertmę, sukeldamos nestiprų antrinį sinovijos uždegimą. Dėl jo sąnario ertmėje pasigamina papildomo skysčio, sąnarys truputį patinsta, kapsulė ir raiščiai gali sustorėti. Dažniausiai pakitimai yra palyginti nedideli, bet kartais gali būti labai ženklūs. Tuomet stipriai pažeidžiama kremzlė, ji visai sudyla, sąnariniai kaulų galai trinasi vienas į kitą. Pažeidžiama sąnario anatomija, sąnariai deformuojasi, sutrinka jų funkcija, nusilpsta sąnario raiščiai, atrofuojasi raumenys.
 

PRIEŽASTYS


Nors tyrinėjimai trunka jau ilgai, tiksli osteoartrito priežastis iki šiol dar nėra žinoma. Yra keletas ligos išsivystymą skatinančių veiksnių:
1. Amžius. Osteoartritu paprastai serga vyresni. Dažniausiai jis pradeda vystytis vyresniems nei 50 metų asmenims. Bent vieno sąnario osteoartrito požymių nustatoma per 75 proc. vyresnių nei 70 metų žmonių. Tačiau osteoartritu serga ir jauni žmonės.
2. Lytis. Moterys osteoartritu, ypač rankų ir kelių sąnarių, serga daug dažniau nei vyrai.
3. Didelės ar nuolatinės sąnario traumos. Pavyzdžiui, kadaise įtrūkusio kelio sąnario menisko pašalinimo operacija ilgainiui gali skatinti kelio sąnario osteoartritą. Jis dažnesnis ir nuolatines kelio sąnarių traumas patiriantiems futbolininkams, sunkumų kilnotojams, gimnastams.
4. Įgimti ar įgyti sąnarių, skeleto defektai. Pavyzdžiui, klubo ar kelio sąnario osteoartritą gali sąlygoti plokščiapėdystė, šleivapėdystė, stuburo iškrypimai, įgimtas klubo sąnario panirimas, nevienodas kojų ilgis ir kt.
5. Nutukimas. Yra žinoma, kad jei kūno svoris bent 5 kg didesnis už normalų, kelio sąnario osteoartrito tikimybė padidėja 30 proc. Antsvoris skatina ne tik kelių, bet ir rankų sąnarių osteoartritą.
6. Paveldimumas. Tam tikros osteoartrito formos, pavyzdžiui, rankų sąnarių osteoartritas, yra dažniau sutinkamos tarp giminaičių.
7. Kitos sąnarių ligos. Podagra ir kitos uždegiminės sąnarių ligos pažeidžia sąnarius ir ilgainiui gali sukelti antrinį osteoartritą.
8. Menopauzė. Neretai osteoartritas pradeda vystytis preklimakteriniu ar klimakteriniu laikotarpiu.
Drėgnas ir šaltas oras, žemas atmosferos slėgimas neretai sustiprina skausmą, bet klimatas nėra osteoartrito išsivystymo priežastis ir neturi įtakos ligos eigai.
Osteoartritas yra labai paplitęs. Juo serga iki 12 proc. gyventojų ir daugelyje šalių sergamumas yra panašus. Moterys osteoartritu serga kiek dažniau nei vyrai, nors kai kurių lokalizacijų, pvz., klubo sąnario osteoartritas, yra dažnesnis tarp vyrų. Dažniausiai osteoartritas pažeidžia kelių, klubų, stuburo kaklinės ar juosmeninės dalies, rankų pirštų, pėdos didžiųjų pirštų sąnarius. Neretai liga vienu metu apima keletą sąnarių. Osteoartritas dažniausiai vystosi palaipsniui. Skirtingus žmones liga paveikia skirtingai.
 

SIMPTOMAI IR POŽYMIAI


Osteoartritas gali nesukelti jokių simptomų, tačiau dažniausias ir pagrindinis simptomas yra skausmas. Sąnarį skauda fizinio krūvio metu ar dienos pabaigoje, po fizinio darbo. Skausmą sustiprina įvairūs sąnario judesiai, o nejudant jis visai išnyksta ar susilpnėja. Tik ligos paūmėjimų metu skausmai vargina ir naktį. Skausmo intensyvumas taip pat labai priklauso nuo individualių žmogaus savybių. Esant depresijai, nerimui, jis sustiprėja. Ne visuomet skauda pažeistą vietą. Pavyzdžiui, dėl klubo sąnario osteoartrito gali skaudėti kelio sąnarį. Klubo sąnario osteoartrito ankstyvas požymis yra skausmas kirkšnies srityje.


Ligonis dažnai skundžiasi sąnario sustingimu. Jis yra trumpalaikis, trunka iki pusės valandos, jaučiamas ryte po poilsio ar pasėdėjus, bet pajudėjus greitai praeina. Pasėdėjus dažnai yra sunku žengti pirmuosius žingsnius.
Sumažėja pažeisto sąnario judesių amplitudė, judant sąnarys ima braškėti, traškėti. Kartais sąnarys gali šiek tiek patinti. Tuomet jis tampa karštesnis, gali parausti. Ilgainiui dėl kaulinių išaugų sąnarinių kaulų galuose sąnarys deformuojasi, padidėja. Dažnai nusilpsta, atrofuojasi aplinkiniai raumenys. Sąnarys gali tapti nestabilus. Dėl kelio ar klubo sąnario osteoartrito gali sutrumpėti pažeista koja, iškrypti stuburas.
Bendra sergančiojo osteoartritu ligonio būklė nenukenčia. Jei nėra gretutinių ligų, kraujo ir kiti laboratoriniai tyrimai dažniausiai būna normalūs.
Osteoartrito diagnozę padeda nustatyti rentgenologinis sąnarių tyrimas. Rentgeno nuotraukose galima matyti suplonėjusią sąnario kremzlę (siaurėja sąnario tarpas), sklerozės pažeistus sąnarinius kaulų galus, kaulines išaugas sąnario kraštuose ir stambias cistas kaulų gilumoje. Tačiau ne visada rentgenu įvertintas sąnario pažeidimas atitinka skausmą, kurį jaučia ligonis. Ženklesni pakitimai rentgeno nuotraukoje nebūtinai atspindi ligonį kamuojantį skausmą ir blogesnę funkciją.
Rankų sąnarių osteoartritas dažniausiai pažeidžia galinius rankų pirštų ar nykščio pagrindo sąnarius. Galinių sąnarių šonuose atsiranda mazgelių, vadinamų Heberdeno, t.y. autoriaus, kuris juos pirmas ir aprašė, vardu. Nors sąnariai deformuojasi, rankos visuomet išlieka funkciškai pajėgios. Pėdų osteoartritas dažniausiai pažeidžia pėdos nykščio sąnarius. Sutrinka jo judrumas, sunku vaikščioti, sulenkti nykštį, jo išoriniame paviršiuje atsiranda skausmingas mazgas. Kaklo, juosmens osteoartritas gali nesukelti jokių simptomų. Gali svaigti galva, tirpti rankos ir kojos. Būklė, kai vienu metu pažeidžiami keli sąnariai, yra vadinama generalizuotu osteoartritu.
 

GYDYMAS


Osteoartritas yra nepagydoma liga, bet jos simptomus galima susilpninti, gydymas gali pristabdyti ligos progresavimą. Pagrindiniai gydymo principai:
Sumažinti krūvį skaudamiems sąnariams
Esant klubo ar kelio sąnario osteoartritui patartina vaikščioti pasiremiant lazdele, laikant ją kitoje nei pažeistas sąnarys pusėje. Lazdelė gali net iki 50 proc. sumažinti krūvį pažeistam sąnariui. Ji turi būti lengva. Svarbu tinkamai parinkti jos ilgį. Kai rankos laisvai nuleistos, lazdelės rankena turi siekti riešą. Blogai parinkta lazdelė gali sukelti rankų sąnarių skausmus. Reikia vengti besikartojančių judesių (dažniausiai susijusių su profesine veikla), varginančių pažeistą sąnarį. Vengti didelių fizinių krūvių, sunkumų kilnojimo ir nešiojimo.
Ortopedinės priemonės
Atsiradus sąnario nestabilumui, patariami įvairūs įtvarai. Labai svarbi tinkamai parinkta patogi avalynė. Batai turi būti pakankamai platūs, gilūs, juose turi būti užtektinai vietos pirštams. Labai tinka avalynė, turinti minkštus ortopedinius įdėklus, kurie vaikštant veikia kaip amortizatoriai ir sumažina krūvį sąnariams. Tinka sportiniai bateliai. Labai svarbios plokščiapėdystę koreguojančios ortopedinės priemonės.
Dieta
Nėra įrodymų, kad maistas turi įtakos osteoartrito išsivystymui ir eigai. Jokia speciali dieta nepadeda išvengti ligos ar ją pagydyti. Tačiau jei svoris per didelis, būtina jį mažinti. Taip sumažėja krūvis kelių, klubų, kojų pirštų sąnariams, sumažėja skausmas. Gali sulėtėti kelio ir klubo sąnario osteoartrito progresavimas.
Fizinio aktyvumo irpažeisto sąnario judesių amplitudės palaikymas
Patariami fiziniai pratimai, kurie sustiprina aplink sąnarį esančius raumenis. Fiziniai pratimai sumažina skausmus, gerina sąnario judrumą, kraujo apytaką, palaiko sąnario stabilumą. Labai svarbu išlikti judriam, pasirūpinti ir tais sąnariais, kurie dar nepažeisti, išmokti atpalaiduoti raumenis. Specifinių pratimų rekomenduojama pasimokyti pas kineziterapeutą. Tinka izotoniniai, izometriniai pratimai, vaikščiojimas, plaukiojimas, važinėjimas dviračiu. Nereikia baimintis, kad mankštinantis sąnariai gali susidėvėti, tačiau reikia išlaikyti pusiausvyrą tarp fizinio aktyvumo ir poilsio. Dauguma ligonių pastebi, kad sunkūs, intensyvūs fiziniai pratimai sustiprina skausmą ir kad po ilgesnio poilsio sąnariai labai sustingsta. Todėl patariama mankštintis dažnai ir po nedaug, tvarkytis namuose ar dirbti sode su trumpomis pertraukomis. Mankštą atlikti gulint, vėliau sėdint, lėtai, su pertraukomis, bet keletą kartų per dieną. Reikia vengti ilgalaikio sėdėjimo vienoje vietoje. Tai sustiprina skausmą, didina sustingimą. Rekomenduojama kas 20 min. pakeisti kūno padėtį, vaikščioti bent po 20 min. per dieną, tris kartus per savaitę pavažinėti dviračiu. Nepatariami judesiai, kurie sukelia užsitęsusius aštrius skausmus. Jei sąnarys patinęs, iki uždegimas aprims, fizinius pratimus reikia riboti, vengti lipimo laiptais. Labai gerai yra mankštintis baseine, vonioje, pripildytoje 340C vandens, plaukioti. Šiltas vanduo atpalaiduoja raumenis, palengvina sąnarių judesius, tuomet lengviau juos atlikti visa amplitude. Ilgiau laikant kelio sąnarį pusiau sulenktą, jis gali deformuotis, sutrumpėti kojų raumenų sausgyslės. Kelio sąnarys nebeišsitiesia ar tampa nestabilus. Didesnis krūvis tenka klubo sąnariui ir pėdai. Todėl, nežiūrint skausmo, kelis kartus per dieną būtina visiškai ištiesti kelio ar klubo sąnarius. Gulint jokiu būdu negalima po kelių sąnariais dėti pagalvėlių ar volelių. Kad nesutrumpėtų Achilo sausgyslė, kelis kartus per dieną reikia palankstyti pėdą per čiurnos sąnarį. Labai gerai yra kasdien po 15-20 min. pagulėti ant pilvo. Gulėti reikia plačiai išžergtomis kojomis, pėdos turi karoti už lovos krašto. Taip išsitiesia keliai ir klubai. Jei ši padėtis sukelia skausmą, patariama pagulėti ant nugaros, plačiai išžergus kojas. Stengtis atsipalaiduoti. Gulint ant šono klubo sąnario osteoartrito skausmą sumažina tarp kojų įsprausta pagalvė.
Vietinė šiluma dažnai sumažina skausmą, sustingimą, raumenų įtempimą. Šiam efektui sukelti gali būti panaudotos įvairios fizioterapinės procedūros, pvz., parafino aplikacijos ir kt. ar paprastas karšto vandens butelis, priglaustas prie sąnario. Kai kuriems žmonėms skausmą geriau numalšina šaltis. Tam gali būti panaudota pūslė su ledais ar maišelis su šaldymo kameroje sušaldytais žirniais. Tokia pūslė ar maišelis įvyniojami į rankšluostį ir palaikomi ties skaudamu sąnariu 15-20 min.
Namų ir darbo aplinkos pritaikymas
Jei tualeto kriauklė yra per žemai, sergantiems klubo ar kelio sąnario osteoartritu gali būti sunku ant jos atsisėsti. Tai sustiprina skausmus. Todėl reikėtų pasigaminti paaukštinimą ant tualeto kriauklės, šalia sienoje įtaisyti rankenėles, už kurių laikantis būtų lengviau atsistoti. Jei dėl klubų ar kelių sąnarių skausmo sunku išlipti iš vonios, patartina praustis sėdint ant lentos, skersai permestos per vonios kraštus. Sienoje, šalia vonios, pravartu įtaisyti rankenėlę pasilaikyti, o ant grindų padėtas guminis kilimėlis padės išvengti kritimo, kurio grėsmė didėja esant nestabiliam sąnariui. Patariama sėdėti ant aukštesnės kėdės, kai kojos tik lengvai sulenktos. Sėdint svarbu juosmenį atremti į kėdės atlošą.
Skausmo malšinimas vaistais
Acetaminofeną, Tramadolį, nedideles Ibuprofeno dozes ar kitus paprastus nuskausminamuosius siūloma vartoti su pertraukomis, kai skausmas paūmėja, prieš didesnį fizinį krūvį. Reikia vengti vaistų perdozavimo. Jei yra nedidelis antrinis sąnario uždegimas, skausmus geriau malšina nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Dauguma šios grupės vaistų neretai sukelia skrandžio ir žarnyno opas, pažeidžia inkstus, todėl vertėtų pasirinkti naujesnius ir saugesnius nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kurie nepasižymi šiais šalutiniais poveikiais (patariamas Meloksikamas, po 7.5-15 mg vieną kartą per dieną). Praėjus uždegimo požymiams, gydymą reikia nutraukti.
Retais atvejais į sąnarį leidžiami hormoniniai vaistai (Kenalogas, Depo Medrolis), tačiau jie negali būti skiriami dažniau nei tris kartus per metus ir trumpesniais nei vienos savaitės intervalais.
Kai kuriems ligoniams padeda vietiškai vartojami nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo, nuskausminamieji tepalai ar kapsaicinas. Dauguma jų sukelia vietinės šilumos ar šalčio pojūtį.
Sąnario kremzlę atstatantys ar apsaugantys vaistai
Tai Chondroitinsulfatas, Glukozaminas, Hialuronatas ir kt. Šie vaistai dar yra tiriami ir jų veiksmingumas iki šiol neįrodytas.
Chirurginis gydymas
Šis gydymas rekomenduojamas, kai yra stiprus, sąnario funkciją labai trikdantis sąnario pažeidimas. Dažniausiai tai siejasi ir su stipriais sąnario skausmais, kuriuos menkai malšina vaistai. Dažniausiai atliekamos klubo ir kelio sąnario protezavimo operacijos. Kartais patariamos ir kitos chirurginės intervencijos, kaip antai artroskopinis sąnario ertmės praplovimas, osteotomija, artrodezė.
Psichologinė pagalba
Depresija, bloga nuotaika sustiprina skausmą. Todėl žmonėms, turintiems psichologinių problemų, patariama pasitarti su psichoterapeutu. Jiems neretai padeda nedidelės antidepresantų dozės.
Osteoartritui būdingi paūmėjimai, besikaitaliojantys su būklės pagerėjimu. Ne visiems ligoniams osteoartritas progresuoja. Dažnai sąnario būklė per pirmus penkerius metus blogėja, po to stabilizuojasi ar net pagerėja. Dauguma osteoartritu sergančių ligonių išlieka darbingi.
Tyrimai, aiškinantys sąnario pažeidimo mechanizmą, naujas gydymo priemones, kurios stabdytų sąnario kremzlės pažeidimą ir skatintų jos atsistatymą, tęsiami.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai