){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Kraujas susideda iš skystosios dalies, vadinamos plazma, ir
ląstelių, kitaip dar vadinamų kraujo forminiais elementais.
Plazma sudaro apie 55 proc. viso kraujo tūrio. Plazma nėra paprastas vanduo, joje ištirpę įvairios druskos ir baltymai. Baltymų plazmoje yra įvairiausių - tai daugelio rūšių antikūnai, krešėjimo faktoriai, krešulius tirpdantys faktoriai, baltymai, pernešantys įvairias medžiagas, baltymai - imunoglobulinai, saugantys organizmą nuo virusų, bakterijų, vėžio ląstelių.… Plazmoje taip pat yra hormonų, riebalinių dalelių, vitaminų. Plazma - tai ir organizmo vandens rezervas, ji atsakinga už tai, kad kraujas sukrešėtų ir žmogus nenukraujuotų, bei už tai, kad nesukrešėtų visas kraujas.
Kraujo ląstelės skirstomos į tris pagrindines grupes: eritrocitus - raudonąsias ląsteles, leukocitus - baltąsias ląsteles ir trombocitus - krešėjimo “ląsteles”.
Eritrocitai sudaro didžiąją kraujo ląstelių dalį. Tai labai įdomios ląstelės - jose yra hemoglobino ir apskritai jos absoliučiai prisitaikę pernešti deguonį, išnešti anglies dioksidą ir jokių kitų funkcijų neatlieka. Kad eritrocitai geriau galėtų pernešti deguonį, jie bręsdami netenka branduolio, eritrocitų net ir forma ypatinga - jie iš abiejų pusių įspausti per vidurį, kad padidėtų jų paviršiaus plotas ir jie galėtų prisijungti kuo daugiau deguonies - tai tikri deguonies “fanatikai”.
Leukocitų yra gerokai mažiau negu eritrocitų - 1 leukocitui tenka apie 660 eritrocitų. Leukocitai skirstomi į penkias grupes. Jie visi veikia vieningai, kaip gerai apmokyta armija, ir organizme atlieka apsauginę funkciją (jie gamina ir imunoglobulinus, kuriems taip pat priklauso antikūnai).
Neutrofilai, kitaip dar vadinami granuliocitais, kadangi turi fermentų pripildytų granulių - gausiausi leukocitų grupės atstovai. Pagal tai, kaip atrodo branduolys, neutrofilai skirstomi į jaunus - lazdelinius ir subrendusius - segmentuotus. Neutrofilai organizmą saugo nuo bakterijų ir grybelių. Jie bakterijas ryja ir sunaikina panaudodami fermentų granules. Neutrofilai pirmieji puola ten, kur vyksta uždegimas - ryja bakterijas ar kitus priešus ir patys žūsta sudarydami pūlius. Kai kur nors organizme vyksta uždegimas ir kraujyje padaugėja leukocitų, ypač lazdelinių ir dar jaunesnių neutrofilų, jūsų gydytojas sako: “taip, yra leukocitozė ir poslinkis į kairę”. Limfocitai skirstomi į du pagrindinius tipus - T ir B limfocitus. T limfocitai padeda kovoti su virusinėmis infekcijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, B limfocitai gamina antikūnus prieš įvairius mikrobus ir virusus.
Monocitai ryja (fagocituoja) mirusias arba pažeistas ląsteles ir dalyvauja apsauginėse organizmo reakcijose.
Eozinofilų “specializacija” - alerginės reakcijos, jie taip pat dalyvauja naikinant parazitus ir vėžio ląsteles. Eozinofilų kiekio padidėjimas visad verčia galvoti apie alerginę reakciją ar užsikrėtimą parazitais (jie taip pat alergizuoja organizmą). Bazofilai taip pat dalyvauja alerginėse reakcijose.
Trombocitai nėra tikros ląstelės, tai - tam tikrų kaulų čiulpuose esančių ląstelių dalelės. Pagrindinė trombocitų funkcija - užtikrinti, kad susidarytų krešulys. Patekę ten, kur kraujuojama, jie aktyvuojami, tampa “lipnūs” ir padeda susidaryti krešuliui.
Kraujagyslėse eritrocitai ramiai plaukia nešdami deguonį, o leukocitai renkasi prie sienelių, kai kurie prasiskverbia per jas ir eina “žvalgytis” po audinius. Pasiekę infekcijos ar kitokio pažeidimo vietą, leukocitai išskiria tam tikras medžiagas, kurios sukviečia daugiau leukocitų. Leukocitai elgiasi kaip armija - pasklidę po kūną jie visad pasiruošę kovoti, perduoti žinias apie priešus ir atvykti pagalbon.
Poliklinikose ir ligoninėse atliekama daug įvairių laboratorinių kraujo tyrimų. Kai kuriais atvejais tiriamos kraujo ląstelės ir įvairios pačio kraujo funkcijos, pavyzdžiui, krešėjimas, kitais atvejais tiriamos kraujyje esančios medžiagos, rodančios kitų organų funkciją.
Vienas dažniausiai atliekamų kraujo tyrimų - “pilnas kraujo vaizdas”, arba hemograma. Šiam tyrimui atlikti reikia kelių kraujo lašų. Tiriamos kraujo ląstelės: nustatomas kiekvienos rūšies ląstelių skaičius, leukocitų rūšys vertinamos dar ir procentais, nustatomas hemoglobino kiekis, taip pat vertinamas eritrocitų dydis ir forma. Pavyzdžiui, kai trūksta geležies, sumažėja ne tik hemoglobino, bet ir eritrocitų kiekis, o kai trūksta vitamino B12, eritrocitai labai padidėja (vadinami megaloblastais). Papildomai gali būti skaičiuojami jauni eritrocitai - retikuliocitai. Pavyzdžiui, nukraujavus ar sergant anemija sustiprėja eritrocitų gamyba kaulų čiulpuose ir į kraują patenka daug nevisiškai subrendusių eritrocitų, dar turinčių branduolio liekanų. Normaliai retikuliocitai sudaro apie 1 proc. eritrocitų.
Padidėjęs leukocitų kiekis būdingas, kai yra uždegimas. Neutrofilų kiekio padidėjimas būdingas bakterinėms infekcijoms, limfocitų - virusinėms infekcijoms. Leukocitų labai padaugėja sergant kraujo ligomis - leukozėmis.
Plazma dažniausiai tiriama (tačiau tyrimui imamas kraujas) norint sužinoti įvairių mineralinių medžiagų (elektrolitų) - kalio, natrio, kalcio kiekį. Tiriamas baltymų, cukraus kiekis, medžiagos, kurias paprastai iš organizmo išskiria inkstai (kreatininas ir šlapalas).
Labai daug kraujo tyrimų atliekama norint įvertinti kitų organų funkcijas, pavyzdžiui, nustatyti skydliaukės hormonų kiekį kraujyje ir pagal šį tyrimą įvertinti jos funkciją daug lengviau negu tiriant pačios skydliaukės audinį.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę