){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Profesinė liga - darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos poveikio. Yra penkios pagrindines profesinių ligų grupės, skirstomos atsižvelgiant į jas sukeliančius veiksnius: sukeltos cheminių medžiagų, dulkių, biologinių veiksnių, fizikinių veiksnių bei įtampos.
Profesinių ligų nustatymo tvarka gana sudėtinga. Profesinę ligą įtaręs gydytojas teritorinio visuomenės sveikatos centro prašo ištirti profesinės ligos priežastį ir parengti susirgusio darbuotojo darbo sąlygų higieninę charakteristiką. Profesinės ligos priežastys tiriamos dalyvaujant valstybiniam darbo inspektoriui, darbdavio ir darbuotojų atstovams. Lėtinę profesinę ligą (lėtinės profesinės ligos 1997 metais sudarė 97.7 proc. visų profesinių ligų) nustato darbo medicinos gydytojas, įvertinęs ligos kliniką, laboratorinių tyrimų duomenis bei darbo sąlygų įtaką. Nustačius profesinę ligą, teritorinis visuomenės sveikatos centras parengia profesinės ligos aktą - profesinę ligą patvirtinantį dokumentą. Profesinės ligos registruojamos Valstybiniame profesinių ligų registre Respublikiniame darbo medicinos centre. Įmonės, dėl kurių kaltės buvo sužalota nukentėjusiojo sveikata arba jis dėl to susirgo profesine liga, privalo atlyginti žalą.
1996 m. Lietuvoje buvo registruoti 606 profesinių ligų atvejai. 1997 m. - 701, 1998 m. 1-mą pusmetį - 346. Dažniausia profesinių ligų priežastis yra kenksmingi fizikiniai faktoriai (triukšmas, vibracija) 1998 m. 1-mą pusmetį jie sukėlė 90.2 proc. visų nustatytų profesinių ligų. Kita kenksmingų veiksnių, sukėlusių profesines ligas, grupė yra ergonominiai arba įtampos veiksniai. Šios grupės ligas sukelia labai įtemptas fizinis darbas, dažni monotoniški, įtempti judesiai, priverstinė, nepatogi darbo poza, sunkių krovinių kilnojimas ir nešiojimas. Trečia kenksmingų veiksnių grupė - cheminiai veiksniai (1.4 proc.), dulkės - 2.4 proc.
Per 1993-1997 metus Valstybiniame profesinių ligų registre buvo užregistruoti 2298 nauji profesinių ligų atvejai, tarp jų 46.2 proc. sudarė vibracinė liga, 23.2 proc. klausos neuritai. Daugiausia vibracinė liga ir klausos neurito diagnozuojama 50-59 m. amžiaus asmenims, kurių darbo stažas daugiau kaip 20 metų. Per 1993-1997 m. laikotarpį didžiausias vibracijos ligos ir klausos neurito paplitimas nustatytas tarp žemės ūkio, miškininkystės ir statybos darbuotojų. Dirbant didelės vibracijos ir triukšmo sąlygomis su vibracine liga neatskiriamai susiję klausos pažeidimai.
Vibracinė liga anksčiausiai pasireiškia kraujagysliniais pažeidimais - pirštų pabalimu, atšalimu, nejautra, silpnumu. Neretai ligoniai jaučia neapibrėžtus, maudžiančius pirštų, plaštakų, riešų skausmus, dilgčiojimą (badymą), tirpimą. Galūnės (pirštai, plaštakos, riešai) šaltos, melsvos, labiau prakaituoja. Ligoniams, kurie daug metų buvo veikiami viso kūno vibracijos, nepalankių meteorologinių veiksnių, neretai nustatomi stuburo pažeidimai: osteochondrozė, stuburo ir galūnių skausminiai sindromai. Esant šiems požymiams galima įtarti, kad sergama vibracine liga.
Profesinis klausos pažeidimas pasireiškia tuo, kad pirmiausia blogiau girdimi aukšto dažnumo garsai, nebeatskiriami panašūs šnekamosios kalbos žodžiai. Profesinės klausos pažeidimas vystosi lėtai. Kadangi jis vystosi lėtai, pačiam žmogui sunku jį pastebėti. Pažeidimo stiprumas nustatomas audiometrijos būdu. Todėl dirbant triukšmingose darbo sąlygose būtina nuolat tikrintis klausą.
Vibracija yra triukšmo poveikį klausai stiprinantis veiksnys, todėl tų profesijų darbuotojų, kuriuos veikia vibracija ir triukšmas, klausa yra greičiau pažeidžiama (traktorininkai, ekskavatorininkai, mechanizatoriai, jūrininkai).
Didėjanti profesinių ligų grupė respublikoje - infekcinės
ligos. Jei 1996 m. buvo registruoti tik 2 atvejai (0.3 proc. visų profesinių ligų), tai 1997 metais jau 22 atvejai, arba 3.1 proc. visų profesinių ligų (8 iš jų - tuberkuliozės, 3 - bruceliozės, 10 - raudonligės, 1 - erkinioencefalito). Daugelis susirgusių profesine tuberkulioze buvo medikai. Medicinos darbuotojams, turintiems kontaktą su tuberkulioze sergančiais ligoniais, rizika susirgti tuberkulioze yra 50-100 kartų didesnė nei neturintiems kontakto.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, žemės ūkyje dirbama su techniškai netvarkingomis darbo priemonėmis, nepraėjusiomis techninių apžiūrų, keliančiomis triukšmą, vibraciją. Susirgęs profesine liga vairuotojas ar mechanizatorius nušalinamas nuo darbo, tačiau į tą patį susidėvėjusį, nesuremontuotą traktorių, kombainą ar statybinę mašiną darbdavys sodina kitą darbuotoją, kuris po kiek laiko taip pat susirgs profesine liga. Todėl galima teigti, kad esant tokioms aplinkybėms žemės ūkyje sergančiųjų profesinėmis ligomis ir toliau daugės.
Vakarų šalyse sergančiųjų profesinėmis ligomis užregistruojama dešimt kartų daugiau nei Lietuvoje. Viena iš svarbiausių tokio didelio skirtumo priežasčių yra skirtinga kompensavimo arba žalos atlyginimo tvarka Vakarų šalyse žalą kompensuoja draudimas, o Lietuvoje ją atlyginti turi darbdavys. Jeigu darbdavys neatlygina žalos dėl sveikatos sužalojimo darbe ar profesinės ligos, darbuotojas žalos atlyginimo iš darbdavio gali reikalauti teisme.
Teisminiai atvejai gana dažni. Vien Kauno mieste 1997 metais teismuose buvo nagrinėjami keturi atvejai dėl žalos atlyginimo susirgus profesine liga, o vienas atvejis, kai siuvimo įmonė teisme bylinėjasi su savo buvusia darbuotoja - siuvėja namudininke, kuri susirgo profesine liga - riešo kanalo sindromu, teismuose nagrinėjamas jau daugiau nei trejus metus.
Ką gi reikėtų daryti, kad sergančiųjų profesinėmis ligomis būtų mažiau? Visuomenė skiria didžiules lėšas šių ligų gydymui ir reabilitacijai, o pramonė patiria nuostolius: darbininkai, turėdami nedarbingumo lapelius, vis mažiau dirba, produkcija tuo metu negaminama. Skiriant daugiau dėmesio šių ligų vystymosi stabdymui, lėšų būtų sutaupyta daugiau. Kadangi profesinių ligų priežastis yra blogos darbo sąlygos, didžiausias dėmesys turi būti skiriamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių pašalinimui iš darbo vietos bei jų poveikio apribojimui.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę