){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Manoma, kad šilkas kilęs iš Kinijos. Seniausi žinomi šilko audiniai rasti Altajaus kalnuose ir priskiriami VI-V a. pr. Kr. Tai ploni, vienspalviai audiniai. Daugelį metų Kinija slėpė šilko gavimo paslaptį ir beveik 20 amžių buvo šio nuostabaus pluošto monopolininke. Korėja apie šilko gamybą sužinojo tik II a., o iš čia žinios išplito į Japoniją. Dar vėliau, apie IV a., su šilko gamyba susipažino Indija ir Buchara.
Žinoma, kad senovės Romoje ir Graikijoje buvo išvystyta kinų šilko perdirbimo į pusiau šilkinius audinius pramonė: atvežti plonyčiai audiniai buvo ardomi ir vietoj šilko ataudo buvo praklojami medvilnės ar vilnos ataudai. Tuo metu šilkinių audinių kaina buvo lygi aukso kainai, t.y. buvo atsiskaitoma tokiu pačiu aukso svoriu. Nors šilkinai audiniai buvo labai brangūs, jie tapo ir labai madingi tarp Romos didikų. 16 m. po Kr. imperatorius Tiberijus uždraudė vyrams dėvėti šilko rūbus, paskelbdamas, kad tai žemina jų vyriškumą, o tokio įsakymo šalininkai reikalavo visai uždrausti dėvėti tokius rūbus.
Egzistuoja legenda, kad vienuoliai slaptavietėje, įrengtoje bambukinėje lazdoje, atnešė šilkverpio kiaušinėlių iš Persijos į Bizantiją. Viduramžiais šilko gamyba buvo viena svarbiausių Venecijos (XIII a.), Genujos ir Florencijos (XIV a.), Milano (XV a.) pramonės šakų.
Buvusioje Sovietų Sąjungos teritorijoje šilkas pradėtas gaminti V-VII a. - Vidurinėje Azijoje ir Užkaukazėje. Dar visai neseniai Lietuvoje šilkas į audinius buvo perdirbamas “Kauno Audinių” fabrike. Pagal šilko gamybą buvusi Sovietų Sąjunga užėmė III vietą po Japonijos ir Kinijos.
Šilverpiai auginami tik šiltuose pietų kraštuose, specialiuose fabrikuose, kur peteliškės poruojamos, vėliau atskiriamos, kad galėtų dėti kiaušinėlius. Padėti kiaušinėliai rūšiuojami - geri kiaušinėliai paliekami naujoms vadoms, o pažeisti sunaikinami.
Vasarą šilkverpio peteliškės patelės padėti kiaušinėliai laikomi 2-4oC temperatūroje ir 65-70 proc. drėgmėje iki kito pavasario.
Pavasarį, kai atsiranda šilkmedžio, pagrindinio šilkverpio maisto, lapeliai, šilkverpio kiaušinėliai pradedami gaivinti inkubatoriuose: kiaušinėliai išskirstomi plonu sluoksniu, temperatūra kasdien keliama puse ar vienu laipsniu - nuo 12-13oC iki 22-23oC. Esant drėgnai aplinkai, kiaušinėliai atgaivinami, pradeda brinkti ir formuotis vikšrai. Kai vikšras užauga iki 3 mm ilgio, jam atnešama šviežių šilkmedžio šakelių su lapais, ir kai jis, pajutęs kvapą, ant jų peršliaužia, pernešamas į kitas patalpas auginti. Vikšras labai jautrus aplinkai, todėl gerai vėdinamose patalpose ėsdamas dieną ir naktį, per 30-40 parų padidėja 10-12 tūkstančių kartų. Būsimo šilko kokybė priklauso nuo vikšro maitinimo.
Per tą laiką jie užauga iki 8 cm ilgio ir 1 cm storio. Prieš virsdamas lėliuke, šilkverpio vikšras iš liaukų, esančių po apatine lūpa iš abiejų pusių, pradeda leisti tam tikrą masę (fibroiną), kuri ore tuojau kietėja dviejų gijelių pavidalu. Išeidamos iš vikšro kūno, tos gijelės dar pasidengia tam tikra klijinga medžiaga sericinu, kuris abi gijeles sujungia į vieną.
Vikšras, prieš virsdamas lėliuke, siūbuodamas galvą įsivynioja į aštuoniukės forma išklostytą gijelių (siūlų) kamuolėlį - kokoną. Po kelių valandų nuo “darbo pradžios” jau matosi aiškūs “ būsimo namo” kontūrai, o po paros vikšro visai nebesimato. Po trijų dienų kokonas jau būna suformuotas, o vikšras per tą laiką sublogsta ir virsta lėliuke. Tokios būklės jis išbūna apie dvi savaites.
Po 12-16 dienų lėliukė virsta peteliške. Išskirdama specialų skystį, ji suminkština ir atitirbdo kokono klijus, prakiurdina jį ir išlenda į paviršių. Ciklas prasideda iš naujo: peteliškės poruojasi, po kelių valandų jau pradeda vėl dėti kiaušinėlius. Šilkverpio peteliškės neskraido ir gyvena ne ilgiau nei 15 parų. Deja, kiauras kokonas jau netinka perdirbimui, nes šilko siūlelis jau yra sudraskytas. Surinkus kokonus, juose esančios lėliukės nužudomos ne vėliau nei praėjus 6-7 dienoms nuo kokono susiformavimo, nes vėliau pradėjusios vystytis peteliškės sugadins kokonus.
Egzistuoja įvairių lėliukių marinimo būdų, bet dažniausiai naudojami garai arba karštas oras. Po šios operacijos kokonai rūšiuojami.
Tolimesnė siūlelio gamybos stadija yra kokonų išvyniojimas (nulenkimas). Viename kokone būna 800-2000 m šilko gijelės, bet nulenkti nuo kokono galima tik 300-800 m, likusi kokono dalis sunaudojama kaip atliekos. Iš kokonų likučių, atlikus visą seriją sudėtingų operacijų, gaminami šilko verpalai, kurių higieninės savybės yra analogiškos šilko siūlams, tik stiprumas ir tąsa mažesni.
Kokonų nulenkimo procesas yra taip pat labai kruopštus ir sunkus darbas, nes vienu metu nuo 5-25 kokonų, mirkstančių karštame vandenyje, nuvyniojamas atitinkamas gijų skaičius. Vienos gijos neįmanoma perdirbti dėl jos plonumo, be to, sudėjus kelias gijas į vieną, išsilygina būsimo siūlo storis ir savybės. Dar prieš nuvyniojimą kokonai yra mirkomi karštame tekančiame vandenyje. Jie išbrinksta, ištirpsta sericinas ir tik tada galima nuo jų nulenkti gijas. Nulenktos gijos suvyniojamos ant specialaus lanksčio į sruogas. Toks šilkas vadinamas žaliu šilku. Natūrali šilko spalva dažniausiai būna gelsva, retkarčiais balta arba žalsva. Toliau perdirbant gijos iš žalio šilko sruogų dar kartą nuvyniojamos, po to sukamos į siūlus. Siūlai, tinkantys audiniams austi, yra sukami nuo 300 iki 3200 sukių/m, sudaromi iš kelių šilko siūlų, juos susukant ir dar kartą susukant po kelis siūlus.
Šilko gijelės diametras yra apie 20-30 mikronų, t.y. apie du kartus plonesnis už plauką. Gijelė yra labai stipri ir elastinga. To paties storio šilko gijelės yra stipresnės nei medvilnės pluošto, o jų elastingumas beveik toks pats kaip vilnos pluošto. Šilkas yra labai tamprus, net 60 proc. elastinės deformacijos yra tamprioji, t.y. po pratempimo, sumažinus jėgą, siūlas vėl sugrįžta į pradinį ilgį. Todėl gaminiai iš šio pluošto nesiglamžo, yra patogūs dėvėti.
Kitame numeryje rašysime apie šilko audinio higienines
savybes.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę