){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Mano 15 m. sūnui diagnozuotas mitralinio vožtuvo prolapsas. Prašau plačiau papasakoti apie šią ligą. Kokia jos prognozė?
Henrika Aleksandravičiūtė
Mitralinio vožtuvo prolapsas (MVP) - tai dviburio širdies vožtuvo burių išsivertimas, išsilenkimas į kairiojo prieširdžio ertmę, dėl to gali atsirasti atgalinė kraujo tėkmė (regurgitacija) iš kairiojo skilvelio į kairįjį prieširdį. Jis yra diagnozuojamas apie 5 proc. visų gyventojų. Nemaža dalis žmonių, kuriems yra MVP, niekuo nesiskundžia. Kiti skundžiasi širdies plakimu ir perplakimais, širdies ploto skausmais, nuovargiu, bendru silpnumu, oro trūkumo jausmu, galvos svaigimu, kartais alpimu. Šie simptomai dažniausiai nėra pavojingi ir yra nulemti vegetacinės nervų sistemos sutrikimo, t.y. jie yra psichoemocinio pobūdžio. Daugumai vaikų pasireiškia depresinio pobūdžio simptomų, būna nerimo sutrikimų. Daliai ligonių būna širdies ūžesys, kitiems, kuriems širdies ūžesio nėra, MVP diagnozuojamas tiriant širdį ultragarsu. Dažniausiai MVP nustatomas 7-15 m. amžiaus vaikams, dažniau pasitaiko mergaitėms. Vaikams, kuriems nustatoma įgimta MVP forma, būdinga asteniškas kūno sudėjimas, plokščia krūtinės ląsta, stuburo iškrypimas. Jie būna aukštaūgiai, jų skeleto raumenys silpniau išsivystę. Daugelis mergaičių - šviesiaplaukės ir mėlynakės. Nesant simptomų, joks gydymas nereikalingas. Vaikams, kuriems nėra regurgitacijos, nepasireiškia širdies aritmijų ar alpimų, neturi būti draudžiama lankyti fizinio lavinimo pamokų. Tiems, kuriuos vargina širdies plakimas, permušimai, nerimo priepuoliai ar kiti simptomai, gali būti paskirta beta blokatorių, raminamųjų ar antidepresantų. Ligoniams, kuriems nustatomas širdies ūžesys, prireikus ištraukti dantį ar atlikti tonzilektomiją, t.y. “išoperuoti anginą”, infekcinio endokardito profilaktikai skiriama antibiotikų. Jei dviburio vožtuvo nesandarumas labai didelis, gali prireikti operacijos.
Kaip žmogus turėtų gyventi, kokius vaistus vartoti po pirmojo insulto?
Petras Vaitiekūnas, 62 m.
Norint išvengti pakartotinio insulto, visų pirma reikia koreguoti rizikos veiksnius, kurių svarbiausi yra: aukštas arterinis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje, cukrinis diabetas, rūkymas, antsvoris, nesaikingas alkoholio vartojimas, nejudrus gyvenimo būdas, riebus maistas, stresai. Taigi, jei sergate arterine hipertenzija, turite reguliariai vartoti kraujospūdį mažinančių vaistų. Sergantieji cukriniu diabetu privalo kruopščiai kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje. Absoliuti dauguma smegenų insultų yra nulemta aterosklerozinių kraujagyslių pakitimų, todėl reikia sekti cholesterolio kiekį kraujyje, o jei jis didesnis nei normalus, - reguliuoti jį dieta, atsisakant gyvulinių riebalų, valgant daug vaisių ir daržovių. Jei tai nepadeda - vaistais. Jei rūkote - turėsite atsisakyti šio žalingo įpročio, kadangi rūkymas didina cholesterolio kiekį kraujyje. Alkoholį galima vartoti tik nedideliais kiekiais, o geriausiai iš viso jo atsisakyti. Pakartotinio insulto profilaktikai rekomenduojama vartoti vaistus, trukdančius kraujagyslėje susidaryti trombui - aspiriną, o tiems, kas jo netoleruoja - tiklopidiną. Pastaruoju metu pasirodė naujas antiagregantų, t.y. vaistų, užkertančių kelią trombų susidarymui kraujagyslėje, atstovas - klopidogrelis, tačiau kol kas jis gana brangus. Labai svarbu reguliariai mankštintis, stengtis nepriaugti svorio, o jei turite antsvorio - stengtis jį reguliuoti dieta bei fiziniu krūviu. Jei po persirgto insulto išsivysto depresija, reikėtų kreiptis į psichoterapeutą - jis paskirs psichoterapinį gydymą ar vaistų nuo depresijos.
Sergu opiniu kolitu. Kaip man gydytis? Kokį maistą vartoti?
Elena I., 30 m.
Nespecifinis opinis kolitas - tai nežinomos kilmės uždegiminė liga, pasireiškianti storosios žarnos išopėjimu, viduriavimu kraujingomis išmatomis, pilvo pūtimu ir skausmais, karščiavimu, svorio kritimu. Ji gali komplikuotis sąnarių, odos ir akių pažeidimais, nukraujavimu, storosios žarnos prakiurimu. Ilgai sergant didėja žarnyno vėžio rizika. Nespecifiniu opiniu kolitu dažniausiai susergama 15-35 m. amžiuje. Tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai dažnai. Šiai ligai gydyti paprastai skiriamas vaistas nuo uždegimo - sulfasalazinas, klizmutės su hidrokortizonu, o sunkesniais atvejais - geriamųjų steroidinių hormonų (prednizolono grupės vaistų). Išsivysčius komplikacijoms, gali tekti operuoti (pašalinti pažeistą žarnos dalį). Paūmėjimų metu reikalinga ramybė, kitais atvejais rekomenduojamas įprastinis fizinis aktyvumas. Tarp paūmėjimų mityba įprastinė, naudingi polivitaminai su mikroelementais. Jei vargina žarnyno spazmai, nepatartina valgyti žalių vaisių ir daržovių, nes jų odelė dirgina žarnyno sienelę. Juos galite valgyti virtus ar konservuotus. Paūmėjimų metu taip pat reikėtų vengti aštrių prieskonių, alkoholio ir kofeino, kadangi jie dirgina gleivinę. Jei nustatomas fermento laktazės, skaidančio pieno cukrų (laktozę), nepakankamumas, reikia atsisakyti pieno produktų. Ūminio ar lėtinio kraujavimo atveju gali būti paskirta geležies preparatų.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę