){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Pradėkime nuo to, kad niekas nenori atrodyti ir jaustis prastai. O žydėjimo nesustabdysi. Mažytė tabletytė prieš išeinant į gatvę lieka tinkamiausia alternatyva.
Ir daugelis alergijos simptomams palengvinti nesusimąstydami renkasi nuo seno gerai žinomus, įprastus preparatus – tavegilį, suprastiną, dimedrolį ar pan. Kai kurių iš jų galima įsigyti nepateikus gydytojo recepto, pažeidžiant nustatytą vaistų pardavimo tvarką. Šie vaistai tinka alergijos simptomams palengvinti: alerginės slogos, konjunktyvito, dilgėlinės ir kt., tačiau jų vartoti be gydytojo paskyrimo pavojinga.
Juk prieš kelis dešimtmečius nėščiosioms atlikdavo rentgeno tyrimą, ko šiandien nesutiktų daryti ne tik nė vienas gydytojas, bet ir nė viena nėščioji. Todėl ne viskas, kas sena, yra geriausia.
Bet grįžkime prie alergijos keliamų nepatogumų. Prieš gerdami senųjų vaistų – luktelkit. Iš esmės tai puikūs vaistai, nuslopinantys alerginę reakciją. Deja, ne visiems ir ne visuomet tinka.
Pavyzdžiui, tų vaistų geriau negerti prieš sėdant už automobilio vairo ar žinant, kad reiks dirbti atidumo reikalaujančius darbus. Mat jie gali sukelti mieguistumą, galvos svaigimą, kartais – sutrikdyti koordinaciją. Aišku, kad tuomet vairuoti ar susikaupti darbui bus labai sunku, jei išvis įmanoma. Kyla didelis pavojus susižaloti pačiam, bet svarbiausia atsiranda grėsmė ir aplinkiniams.
Atsargiai minėtųjų vaistų turėtumėte gerti ir jei vartojate kai kurių kitų preparatų – raminamųjų, migdomųjų, analgetikų. Mat tuomet sustiprinamas jų veikimas. Taip pat kaip ir alkoholio. Tad prieš griebdamiesi įprastos tabletės pagalvokite, ar nesiruošiate pasėdėti su draugais prie vyno taurės ar alaus bokalo.
Ir nenustebkite pajutę, kad senieji vaistai nuo alergijos nebepadeda. Mat prie jų priprantama, ir labai greitai jie pasidaro neveiksmingi.
Tuomet ne vienas bando gerti jų daugiau. Ir elgiasi labai neteisingai. Vartojant senųjų vaistų nuo alergijos perdozavimas labai pavojingas tiek suaugusiesiems, tiek vaikams. Jei, norėdami greičiau nuslopinti alergiją, per daug tablečių sugirdėte kūdikiui ar vaikui, jis gali tapti dirglus, susijaudinęs, neužmigti. Sunkesniais atvejais mažyliui gali prasidėti traukuliai, haliucinacijos. Jei vaiką gydėte savarankiškai ir pastebėjote šiuos požymius, nedelskite ir kreipkitės medikų pagalbos. Suaugusiesiems perdozavimas ne mažiau pavojingas, nors jo požymiai kiek kitokie: sumišimas, kliedesiai, koma. Negydant per kelias valandas žmogus gali numirti.
Šie vaistai vartojami ilgiau kaip pusę amžiaus, kol nebuvo geresnių, laikyti santykinai saugiais, bet nėščiosioms jų skirti visuomet vengta. Mat, pavartojus jų prieš gimdymą, naujagimis gali būti mieguistas arba dirglus, sunkesniu atveju gali būti susilpnėjęs jo kvėpavimas.
Senuosius vaistus paprastai „mėgsta“ ir dažniau vartoja vyresnio amžiaus žmonės, kurie labiau linkę prisirišti prie įprastų dalykų. Tačiau kaip tik jie turėtų būti ypač atsargūs, jų vartodami. Mat daugelis vyresnių žmonių serga įvairiomis ligomis ir joms gydyti vartoja įvairių kitų vaistų, o jų tarpusavio sąveika gali būti pavojinga. Pavyzdžiui, kartu su vaistais nuo alergijos vartojant šlapimo išsiskyrimą skatinančių bei kitų kraujospūdį koreguojančių vaistų, kraujospūdis gali nukristi per daug, gali sutrikti širdies ritmas. Nedera minėtųjų vaistų vartoti ir sergant glaukoma ar prostatos adenoma, epilepsija, esant sutrikusiai kepenų, inkstų funkcijai. Tai vėlgi dažniau pagyvenusių žmonių ligos, tad jų prisirišimas prie senojo vaisto ypač pavojingas. Tas prisirišimas yra susijęs ir su šalutiniu vaisto poveikiu – tuo, kad jis sukelia mieguistumą ir, atrodytų, pagerina miegą. Juk tikrų migdomųjų preparatų be gydytojo recepto nenusipirksi, o minėtuosius vaistus vaistininkai, pažeisdami nustatytą receptinių vaistų pardavimo tvarką, parduoda be recepto. Ir žmonės perka.
Dažnas išgėręs įprastą tabletę pajunta džiūstant burną, diskomfortą pilve, vidurių užkietėjimą ar atvirkščiai, pradeda viduriuoti, o kai kuriems net būna sunku pasišlapinti. Visi tie nemalonūs simptomai – minėtųjų preparatų vartojimo pasekmė. Nepageidaujamų poveikių gali būti ir daugiau, pajutus ką nors neįprasto, reiktų pagalvoti – ar nevartojau vaistų nuo alergijos? Kartais, atrodo, net neįtartume, kaip jie gali paveikti organizmą. Pavyzdžiui, pradėjus plikti ar apėmus depresijai, retas pagalvotų, kad tai gali būti dėl to, kad vartojo vaistų nuo alergijos. O taip atsitikti išties gali.
Žinoma, esant tam tikroms būklėms, pavyzdžiui, pasireiškus ūminei alerginei reakcijai, kai greitai reikia suteikti pagalbą, arba tuomet, kai sergantįjį vargina labai smarkus niežulys, dėl kurio kenčia net miego kokybė, senaisiais preparatai gydytis galima. Bet visais atvejais gydymą turi paskirti gydytojas. Daugelio minėtųjų nepageidaujamų poveikių galima išvengti vartojant naujesnių preparatų nuo alergijos. Jie lengvina alergijos požymius nesukeldami mieguistumo, nėra pranešimų apie jų neigiamą poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai ar pavojingą toksinį poveikį perdozavus bei sąveikos su kitais vaistais. Toks vaistas, kurio drąsiai galite teirautis vaistinėse ir jis bus jums parduotas be gydytojo recepto, nenusižengiant nustatytai vaistų pardavimo tvarkai, yra Claritine. Patrauklioje dėžutėje, kurios nesumaišysite su jokia kita, yra 10 tablečių. Vaisto vartojama tik vieną kartą per dieną, antialerginis poveikis pasireiškia jau po 15 min., alergijos simptomai veiksmingai ir saugiai mažinami visą parą. Preparatas neslopina, neturi neigiamo poveikio širdžiai, pažinimui, atminčiai, gebėjimui susikaupti bei vairuoti, neturi neigiamų sąveikų su kitais vaistais, maistu ar alkoholiu.
Apibendrinant belieka pasakyti – jei alergija kankina, reikia gerti klaritiną! Tai optimalus problemos sprendimas alergiškam žmogui, nes vaistas yra veiksmingas ir saugus.
Visuomet prieš pradėdami gydytis pasitarkite su šeimos gydytoju, o prieš prašydami vaistininko „ko nors nuo alergijos“, pagalvokite, ar tai tikrai nepadarys žalos jūsų sveikatai. Jūs turite teisę pasirinkti optimaliausią variantą – saugumą ir patikimumą.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę