){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Maždaug iki 45–50 metų gyvenau visiškai nekreipdama dėmesio į sveikatą. Pirmiausia todėl, kad labai daug dirbdavau. Prisivalgydavau 10–11 valandą vakare, po spektaklių: karbonadų, kotletų su bulvėmis, sriubos, bet ko. Prieš spektaklius beveik nevalgydavau, nebent kavos išgerdavau, tad po visko, atslūgus nervams, kildavo didžiulis alkis.
Ir rūkydavau. Teatras – toks „organizmas“, alinantis nervus. Reikia pagalbos, kad ir parūkyti.
Niekada nebėgau, o ir dabar nebėgu jokių krosų. Jei bandydavau, po kelių dienų mesdavau – judėjimo užtekdavo ir taip – spektakliuose, repeticijose, koncertuose kūnas visą laiką įtemptas.
Niekada negrėsė „sustorėjimas“ – galėdavau nors šaukštais valgyti sviestą, grietinėlę, pyragus – ką tik noriu. Svoris visuomet (ir dabar) laikėsi tarp 50 ir 54 kg.
Požiūris pradėjo keistis, kai sunkiai susirgau plaučių uždegimu ir pleuritu.
Atradau, kad reikia įsiklausyti į savo organizmą.
Pradėjau jausti, kad man pavojinga persivalgyti. Tada naujai išgirdau daug kartų girdėtą mamos pasakymą: „Aš beveik visada noriu valgyt“. Ji, paprastas kaimo žmogus, neleisdavo sau padauginti jokio maisto, netgi pieniškos sriubos. Sakydavo, kad taip pati išsigydo skrandžio, nervų ir kitus negalavimus.
Ir aš dabar pasitelkiu, matyt, iš jos paveldėtą valią ir stengiuosi nepersivalgyti. Pagunda, aišku, kankina. Ypač skaitant – mintys taip ir klysta, ką galėtum pakramtyt. Bet visą laiką, kai neiškenčiu ir privalgau, ypač jei sumaišau produktų, – būna labai blogai skrandžiui. Kai sau to neleidžiu ar net visai pusbadžiu gyvenu, atrodo, kad man šešiolika metų – jaučiu viso kūno lengvumą, nieko neskauda – būna nuostabiai gera.
Kartais pakramtau kokią mažą riekutę rūkytų produktų – yra likęs nuo kaimo laikų noras pajusti tą malonumą, bet labai retai.
Labai mėgstu žuvį, daržoves. Supratau, kad maisto derinimas – ne išsigalvojimas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms: negalima valgyti duonos su mėsa – tik su daržovėmis, jokių ryžių ar bulvių. O jei valgai košę, tai vien ją.
Buvo skrandžio negalavimų. Atlikę tyrimus, pasakė, kad jokių pakitimų nėra, viskas nervų pagrindu: „Keiskit gyvenimo būdą,“ – patarė gydytojai. Pradėjau valgyti košes, mažinti cigarečių kiekį. Jau buvau bepradedanti prarasti viltį išsikapstyti pati, bet viduje kirbėjo jausmas: „Turiu nugalėt, turi praeit“. Ir kartą kažkas patarė gerti linų sėmenų užpilo. Gėriau kasdien po pusę stiklinės prieš kiekvieną valgį. Valgiau tik košes su vandeniu, tris kartus per dieną, ir vaisius, labai padėjo greipfrutai.
Po kokios savaitės sapnavau, kad skraidau (to jau kelerius metus nebuvau sapnavusi). Prabudau apimta labai gero jausmo ir pagalvojau – turbūt sveikstu. Ir tikrai, nuo to ryto pradėjo gerėti. Aišku, dar ilgai valgiau košę ir gėriau sėmenų užpilą.
Tada supratau, kad, norėdama gerai jaustis, turiu gyventi blogiau negu vienuolyne, nors išties nė nežinau, kaip jie ten gyvena.
Prieš kokius dvejus metus mečiau rūkyti – išgąsdino smarkus viso kūno tirpimas, kai važiavau iš vieno koncerto. Praėjo, bet nuo to karto neberūkau.
Dar viena problema – nemiga. Matyt, nuo įtempto darbo jaunystėje visas „mechanizmas“ įdirgęs ir, rodos, dabar nebėra ką galvot, bet kartais užpuola toks minčių chaosas... Jei būnu keletą naktų nemiegojusi, o kitą dieną koncertas – išgeriu migdomųjų, bet tik 2–3 dienas, ne ilgiau. Savo nemigą reguliuoju kitaip, netgi esu parašiusi apie tai novelę, kuri kada nors bus mano naujojoje knygoje – „Susidraugauk su savo nemiga“. Galvoju sau – nieko baisaus, kad ir nepamiegosiu, jeigu man rytoj ryte niekur nereikia eiti. Užsidegu šviesą, pasiimu knygą, išsiverdu arbatos, pasiklausau muzikos, kartais net skalbt pradedu. Paskui paryčiais užsnūstu. Ir tikrai – nieko baisaus.
Bendravimas su žmonėmis labai „iškrauna“. Matyt, todėl, kad per daug savęs atiduodi.
Man labai padeda maldos. Jei viena diena labai sunki, kitą einu į bažnyčią ir išklausau mišias. Tikiu mistine Dievo energija. Jei atidarai savo širdį, gali ją įsileisti, ir ji tave pripildys.
Reikia neužsidaryt namie, eiti – į bažnyčią, į gamtą, prie medžių, prie vandens, bet kur. Po to viskas prašviesėja, pasidaro paprasta.
Taip asketiškai gyventi kartais sunkoka, bet sudvejojusi iškart prisimenu blogumo jausmą nesusilaikius, ir tai padeda; be to, būna labai gera: atrodo, valdai save, esi savo šeimininkas. Tada ir gyvenimas kitaip atrodo, ir senatvė ne taip baugina.
Nesijaudinu, jei „nusidedu“ – viską pradedu iš naujo. Amžina kova su kūnu ir dvasia. Dabar mano gyvenime pačios didžiosios įtampos jau nebėr. Jau leidžiu sau atsisakyti vaidmenų – širdis suspurda išgirdus pasiūlymą – vis tas aktorystės „grobuoniškumas“, o paskui ateina mintis – palauk palauk, ateis pavasaris, pats grožis, žydės tavo lubinai, žemuogės, antelės plaukios tavo ežere, o tu turėsi vaikščiot į repeticijas, alint organizmą – ir galvoji – ne. Laikas suvokti, kad eini „namo“, reikia geriau leisti savo sielai pabūti harmonijoje nei vėl ją draskyti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę