Šiais laikais skausmo medicina jau nemažai patobulėjusi. Mums gali be skausmo išrauti dantį, moterys gali be skausmo gimdyti – tad nejaugi onkologinių ligų sukeltas skausmas tebėra toks jau neįveikiamas? Iš tiesų – ne. Progresavus onkologinei ligai, apie du trečdaliai ligonių jaučia skausmą, tačiau net 90 procentų atvejų skausmas gali būti sėkmingai numalšinamas.
Skausmą gali sukelti:
• pats navikas ar jo metastazės;
• vėžio gydymas (operacija, spindulinis gydymas, chemoterapija);
• gretutinės ligos (pvz., artritas).
Pats skausmas vertinamas labai subjektyviai – pagal tai, kaip ligonis jį jaučia. Nėra visiškai objektyvių tyrimų, kuriuos atlikęs gydytojas galėtų pasakyti, kokio stiprumo yra skausmas, kaip pacientas jį jaučia.
Kasdieninėje praktikoje patogu naudoti vizualinę skausmo vertinimo skalę balais. Seniems žmonėms, vaikams, pacientams, turintiems protinę negalią, patogiau naudoti skalę su „veidukais“ (žr. pavyzdį). Tai labai paprasta ir kasdieninėje praktikoje vertinga priemonė.
Skausmas paprastai vertinamas dešimties balų skale: 1 – kai nėra skausmo, 10 – kai skausmas jau nepakeliamas. Dažnai pagal fizinius pakitimus nustatomas vieno lygio skausmas, pvz., 4 balų stiprumo, tuo tarpu ligonis jį vertina kaip 6 balų stiprumo skausmą. Tokiu atveju visada tikima ligoniu, kadangi jo skausmo pojūtis priklauso ne tik nuo fizinių pažeidimų, bet ir nuo daugelio kitų veiksnių: pavyzdžiui, ligonis, kuris nuolat kenčia foninį skausmą, prie jo pripranta ir vertina jį kaip silpnesnį, tuo tarpu ligonis, kurį skausmas užklupo netikėtai, jį jaučia stipriau.
Skausmą reikia gydyti nedelsiant, kai tik jis atsiranda – visai nebūtina laukti, kol jis pasidarys nebepakeliamas. Atsižvelgiant į tai, ar skausmas ūminis, ar lėtinis, skausmo malšinimas taip pat būna trumpalaikis arba tęsiasi visą likusį gyvenimą. Deja, nuo kreipimosi į gydytojus ligonius dažnai sulaiko kai kurie klaidingi įsitikinimai.
Man gydytojas jau skyrė vaistų, ir jie nepadėjo. Mano skausmas neišgydomas.
Jeigu nepadėjo vieni vaistai, tai dar visai nereiškia, kad nepadės ir kiti. Visų pirma, dozė gali būti didinama pagal poreikį, tiek, kiek reikia, taigi, stiprėjant skausmui, vaistų galima vartoti daugiau. Be to, jei nepadeda vieni vaistai, skiriama kitokių, taip pat dažnai vartojami vaistų deriniai – nuskausminamieji derinami su antidepresantais, vaistais nuo traukulių, pasižyminčiais neuropatinį skausmą malšinančiu poveikiu, ir pan. Tokie deriniai kartais būna veiksmingesni.
Galima pasirinkti visai naują vaistų formą – klijuojamuosius fentanilio pleistrus. Juos tereikia užklijuoti ant švarios, sausos, neplaukuotos dalies odos, ir jie nuolat malšins skausmą iki 72 valandų.
Fentanilio, kaip ir visų opioidų, nuskausminamoji dozė yra tiesiogiai proporcinga skausmo stiprumui, tad nuo pat pradžių pradedama gydyti tokia doze, kuri bus veiksminga konkrečiam žmogui.
Fentanilio pleistras kol kas yra vienintelis Lietuvoje registruotas pleistras nuo skausmo. Jau yra ir dar modernesnė pleistro forma – fentanilio matrica. Ji ant odos visiškai nejuntama, gerai prilimpa, tad į organizmą patenka labai tiksli vaisto dozė.
Naudojant pleistrą nuo skausmo nereikia rūpintis, kad pamiršite pavartoti vaisto. Be to, sergant onkologine liga ir taip vartojama daug įvairių formų vaistų, tad pleistras leidžia išvengti papildomų tablečių ar injekcijų.
Galiausiai, jeigu nepadeda konservatyvus gydymas vaistais, galimos ir radikalesnės invazinės procedūros, nervų, jų šakų ar mazgų blokados.
Aš įprasiu prie nuskausminamųjų vaistų ir tapsiu narkomanu. Geriau jų nevartoti arba vartoti kiek įmanoma mažesnėmis dozėmis.
Skausmo gydymas opioidiniais analgetikais nėra narkomanija. Esant skausmui, šių vaistų poveikis pasireiškia tik skausmo malšinimu, o, išnykus skausmams, vaistų vartojimas nutraukiamas. Dažnai manoma, kad vaistų dozės didinamos todėl, kad pacientas prie vaistų pripranta ir jie tampa neveiksmingi, tačiau iš tiesų paprastai dozės didinamos todėl, kad stiprėja pats skausmas. Dėl pripratimo (tolerancijos) vaistai tampa neveiksmingi labai retai, tokiu atveju galima parinkti kitus vaistus. Savo nuožiūra nutraukti vaistų vartojimą ar mažinti jų dozės, be abejo, negalima – vaistų reikia vartoti pagal gydytojo paskyrimą, pakankamomis dozėmis ir optimaliais intervalais, kitaip jie neduos norimo rezultato.
Jeigu skųsiuosi, kad man skauda, gydytojai nebegydys vėžio, o artimieji išsiųs mane į slaugos ligoninę.
Vėžio gydymas ir skausmo gydymas gali būti kuo puikiausiai suderinami. Tiesa, kartais pats vėžio gydymas sukelia skausmą, tačiau tai nereiškia, kad reikia jį nutraukti, – užtenka papildomai gydyti skausmą. Papasakoti apie savo skausmą būtina, kadangi tai vienintelis būdas gydytojui apie jį sužinoti.
Kai kankina skausmas, pirmiausia patartina kreiptis į savo šeimos gydytoją. Gydytojas paskirs reikalingą gydymą arba papildomai nusiųs pas onkologą. Jeigu skausmas sunkiai įveikiamas gydant įprastai, galima kreiptis ir į specialias Skausmo klinikas bei kabinetus, įsteigtus penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (žr. lentelę).
Svarbiausia – netylėti apie savo skausmą, kadangi jo tikrai nepavyks išgydyti nieko nedarant. Tuo tarpu neišgydytas skausmas tampa lyg dar viena liga, kuri dažnai kamuoja stipriau nei tikroji liga. Kamuojamas skausmo, ligonis išvargsta, netenka vilties pasveikti, jį apima depresija, nerimas, su ligoniu sunku darosi ir artimiesiems, nes jis pasidaro irzlus, piktas, sunkiau bendrauja. Todėl ir artimieji, siekdami padėti, turėtų aktyviai išsiklausinėti apie ligonio jaučiamą skausmą bei paskatinti jį kreiptis į gydytojus.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę