Ūminis kvėpavimo takų uždegimas paprastai pirmiausia pasireiškia gerklės perštėjimu, neilgai trukus prasideda vandeninga sloga ir dažnas čiaudėjimas, ima varginti sausas kosulys, gali pakimti balsas, šiek tiek pakilti temperatūra, kamuoja bloga savijauta – nuovargis, sąnarių ir galvos skausmai, šaltkrėtis. Jeigu komplikacijų nebūna, liga trunka apie savaitę – kaip ir sloga. Tačiau gali atsirasti komplikacijų – ausų uždegimas, bronchitas, sinusitas, plaučių uždegimas.
Ligos trukmės paveikti beveik neįmanoma, tačiau galima sušvelninti simptomus: užsikimšusi nosis gydoma gleivinės paburkimą mažinančiais vaistais (lašiukais – ne ilgiau nei 3–5 dienas), kosulys – atsikosėjimą gerinančiais vaistais, ilgai trunkantis, neproduktyvus sausas kosulys – kosulį slopinančiais vaistais. Perštinčiai gerklei nuraminti galima čiulpti skausmą malšinančių pastilių.
Peršalimo ligų simptomams gydyti tinka priemonės su eteriniais aliejais. Tepalu (pavyzdžiui, Eucabal –Balsam S, kuriame yra eukalipto ir pušų spyglių aliejaus) trinami padai, krūtinės ląsta. Taip pat galima naudoti inhaliacijas – išspaudus šiek tiek tepalo į verdantį vandenį, pakvėpuoti garais.
Antibiotikais gydoma tik tada, kai atsiranda bakterinių komplikacijų – plaučių uždegimas, ausų uždegimas ar sinusitas.
Be vaistų, galima gydytis ir liaudies priemonėmis: gerti kuo daugiau skysčių, ypač liepžiedžių, aviečių lapų arbatos; gerklės skausmui malšinti tinka gerklės skalavimas bičių pikio tirpalu. Galima gerti šilto pieno su medum, daryti kojų voneles su garstyčiomis. Svarbu ir saugotis komplikacijų – sergant neiti iš namų, esant galimybei, pagulėti lovoje, kol liga praeis.
Virusą galime „pasigauti“ bet kur. Pavojinga būti ten, kur dideli žmonių susibūrimai, ypač jei tarp tų žmonių yra sergančių. Tačiau, be abejo, užsidaryti namie ir niekur nekišti nosies neturime galimybės, todėl vienaip ar kitaip tenka kovoti su virusais.
Iš tiesų nereikia nieko ypatingo – su virusais moka kovoti ir pats organizmas. Juk vasarą, kai organizmas stiprus, peršalimo ligomis serga labai retas žmogus – taip yra todėl, kad nenusilpęs organizmas puikiausiai susidoroja su puolančiais virusais. Jeigu pavyktų išlaikyti tokį stiprų organizmą ir žiemą, peršalimo ligų pavyktų išvengti.
Kaip būti sveikam, mes visi žinome, tik… nelabai norisi tų nurodymų laikytis. Juk nesveikas maistas dažnai skanesnis, o būti gryname ore, kai už lango lyja, visai nesinori. Tačiau būtent tai ir stiprina organizmą bei padeda geriau nei bet kokie vaistai. Sveikai maitintis, daug būti gryname ore, grūdintis – ryte apsipilti šaltu vandeniu, vakare šaltu vandeniu perlieti bent kojas – tai yra geriausia profilaktika. Neteisingai elgiasi mamos, kurios apmuturiuoja savo vaikus iki pat nosies galiukų, kad tik jie neperšaltų. Tokie niekada nesušąlantys vaikai visai neužsigrūdina, ir jų organizmo atsparumas labai stipriai krenta nuo kiekvieno vėjelio pūstelėjimo.
Organizmo imunitetui stiprinti tinka ir multivitaminai, vitaminas C, ežiuolės preparatai. Sveika gerti arbatą su citrina, vartoti česnako – tai taip pat didina organizmo atsparumą.
Žmogaus organizmas turi savitą gynybinį mechanizmą – kvėpavimo takų gleivinėje yra antikūnų, kurie saugo mūsų organizmą nuo užsikrėtimo mikrobais. Antikūnai geba atpažinti pakartotinai į organizmą patekusį ligos sukėlėją, sėkmingai su juo kovoja. Tačiau peršalimo virusų yra net apie 200 rūšių: rino-, adeno-, koronaro virusai ir kt. Todėl net kelis kartus iš eilės galime užsikrėsti vis kitu virusu ir vėl sirgti. Kai peršalimą sukelia tiek daug virusų, sukurti vakcinos praktiškai neįmanoma. Tačiau ypač dažnai ir sunkiai sergantiems žmonėms yra sukurta speciali pneumo vakcina, kuri saugo ne nuo pačios virusinės infekcijos, bet nuo jos bakterinių komplikacijų. Tai reiškia, kad net ir užsikrėtęs žmogus peršalimu perserga lengviau ir greičiau, jam negresia komplikacijos, be to, vakcina šiek tiek padidina ir atsparumą virusams, todėl rečiau ir užsikrečiama. Tokia vakcina saugo žmogų net penkerius metus ir tikrai galėtų praversti tiems, kurie pusę žiemos praguli lovoje, bandydami išbristi iš ligų, arba tiems, kurių sveikata nusilpusi ir kiekvienas peršalimas gali turėti liūdnų pasekmių.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę