Didžiausia rizika užsikrėsti kraujo keliu plintančiomis infekcijomis yra šių specialybių medikams: slaugytojoms, akušerėms, laborantams, chirurgams, akušeriams-ginekologams, odontologams, otolaringologams, invazinės radiacijos specialistams, anesteziologams-reanimatologams, hemodializės skyrių medikams, patologams anatomams, medicinos ir slaugos specialybių studentams, chirurgijos skyrių slaugos darbuotojams.
Dėl sąlyčio su pacientų krauju galimybė užsikrėsti ŽIV yra mažesnė nei, pavyzdžiui, hepatitu B ar hepatitu C. Tačiau ŽIV infekcijos pasekmės yra daug pavojingesnės. Užsikrėsti galima ne tik stacionare, bet ir pirminės sveikatos priežiūros centruose ar lankant pacientus namuose.
Praktika rodo, kad pacientai, ypač infekuotieji ŽIV, nutyli apie savo infekcines ligas. Dažnai infekuotieji asmenys nežino, kad serga. Todėl su kiekvienu pacientu reikia elgtis saugiai, tarsi žinant, kad jis yra infekuotas.
Pacientų, nuo kurių galima užsikrėsti ŽIV, rizikos grupės:
– infekuotieji ŽIV,
– asmenys, kurių imuninė sistema nusilpusi,
– narkomanai,
– prostitutės,
– homoseksualistai,
– kaliniai,
– asocialūs asmenys.
Medicinos darbuotojų saugą darbe reglamentuoja ES Tarybos direktyvos bei Lietuvos teisės aktai. Direktyvoje 89/655/EEC darbdaviai įpareigojami garantuoti darbuotojams saugią darbo aplinką, nurodoma apie darbui skirtą įrangą. 2000/54/EEC teigiama, kad darbdavys turi įvertinti saugumo lygį darbe ir apsaugoti darbuotojus nuo biologinės rizikos. Biologinių veiksnių direktyvoje 90/679/EEC konkrečiai nurodytas pavojus medicinos darbuotojams darbo vietose.
ES sukurta ir taikoma sistema EPINet, kuri yra nelaimingų atsitikimų darbe valdymo priežiūros priemonė.
Lietuvoje vykdomos medicinos darbuotojų mikrotraumų prevencijos programos. Vienas iš jų tikslų – medikų informuotumo apie mikrotraumų riziką sveikatai gerinimas ir nelaimingų įvykių darbe prevencija.
Darbe būtina naudotis saugiomis medicinos priemonėmis, įvertinti riziką ir taikyti saugaus darbo principus.
Įvykus nelaimingam atsitikimui, būtina įvertinti rizikos užsikrėsti infekcine liga laipsnį.
Didelė rizika: gilus dūris adata, kuria buvo atliekamos procedūros arterijoje ar venoje, pjūvis medicinos instrumentu, darbas be pirštinių, darbas su ŽIV diagnostikai skirtais skysčiais.
Vidutinė rizika: dūris pro pirštinę, paviršinis dūris adata, kuri buvo arterijoje ar venoje.
Maža rizika: paviršinis dūris data, kuria buvo švirkščiami vaistai į raumenis ar po oda, kraujas pateko ant gleivinių, dūris adata, kuri galėjo būti naudota prieš tai.
Infekcijos riziką lemia šie veiksniai:
– ekspozicijos tipas,
– instrumentas, kuriuo susižeista,
– infekuoto skysčio kiekis,
– patogeno koncentracija,
– patogeno virulentiškumas,
– sveikatos priežiūros darbuotojo imuniteto lygis.
1. Nespausti žaizdos (išvengti rizikos sutraiškyti mažus kraujo indus, kuriais gali plisti infekcija).
2. Plauti sužeistą sritį ne trumpiau kaip 10 min. antiseptiniu skysčiu, odą dezinfekuoti 70 proc. alkoholiu ar jodo polividonu; akis – dezinfekuojamaisiais skiediniais arba fiziologiniu tirpalu.
3. Informuoti padalinio vadovus apie nelaimingą atsitikimą darbe ir jį užregistruoti nelaimingų atsitikimų (ar mikrotraumų) registracijos žurnale.
4. Iškart po įvykio, per 24 val., medicinos darbuotojui atlikti kraujo tyrimus, ar neužsikrėtęs ŽIV (trombocitai, ALT (t.y. alanino aminotransferazė), AST (asparagino aminotransferazė), serologiniai ŽIV bei imunologiniai tyrimai). Teigiamas serologinis tyrimas rodo, kad užsikrėsta dar iki šio įvykio. Jeigu serologinis tyrimas neigiamas, jis kartojamas po 3 ir po 6 mėn.
1. Įvykus mikrotraumai, būtina įvertinti, ar pacientas nėra užsikrėtęs ŽIV, – atlikti specialų tyrimą ŽIV antikūnams nustatyti ELISA metodu. Papildomai galima vadovautis klinikiniais simptomais (imunodeficitas, pirminio užsikrėtimo simptomai) bei epidemiologiniais argumentais (narkomanija, lytinė elgsena, ŽIV infekcija pacientui nustatyta gydymo įstaigoje, kurioje įvyko nelaimingas atsitikimas).
2. Ar reikia susižeidusiam medicinos darbuotojui skirti profilaktinį gydymą, sprendžiama individualiai, atsižvelgiant į šiuos veiksnius:
– laiko trukmę po užsikrėtimo,
– traumos pobūdį (žaizdos gylis, adatos tipas, koks instrumentas naudotas),
– biologinio skysčio rūšį (ar buvo su krauju),
– infekcijos šaltinio būklę.
Profilaktiškai gydyti turi būti pradėta per pirmąsias 4 val. po užsikrėtimo. Gydo gydytojas infektologas.
Antiretrovirusinių vaistų ŽIV profilaktikai veiksmingumas priklauso nuo jų pavartojimo skubos: geriausia – per 2 val., būtina – per 48 val.
Kiekvienos ligoninės skubios pagalbos vaistinėje turi būti trijų skirtingų antiretrovirusinių vaistų, kurių reikia skirti per 48–72 val., bei jų anotacijos.
Šiuo metu nuo ŽIV taikomos keturios vaistų grupės: nukleozidų atgalinės transkriptazės inhibitoriai, nenukleozidų atgalinės transkriptazės inhibitoriai, proteazės inhibitoriai ir skvarbumo faktorių inhibitoriai. Lietuvoje vartojami pirmųjų trijų grupių vaistai bei jų deriniai.
Pavyzdžiai:
Standartinis gydymas: viena Kombivir kapsulė 2 kartus per dieną ir Viracept 5 kapsulės 2 kartus per dieną arba Kaletra viena kapsulė per dieną.
Kai atvejis ypatingas, pavyzdžiui, nėščiosioms, skirtina Kombivir. Be infektologo, būtina ir kito specialisto konsultacija.
Pacientui, kuris yra infekcijos šaltinis, taip pat skiriamas antiretrovirusinis gydymas.
Gydymas nuo ŽIV/AIDS yra 100 proc. kompensuojamas iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Tačiau numatyta vaistų skyrimo tvarka – dėl kiekvieno paciento gydymo įstaigos administracija privalo raštu kreiptis į ligonių kasas – ne visuomet užtikrina, kad vaistų bus laiku paskirta. Lietuvoje kol kas nėra aparatūros infekcijos sukėlėjo atsparumui vaistams nustatyti. Tokia aparatūra yra labai reikalinga, nes nėra aišku, ar pacientui skirtieji vaistai iš tiesų veiksmingi.
Visose pasaulio šalyse ŽIV/AIDS gydymas patikėtas infektologams. Lietuvoje išimties tvarka SAM šiuos įgaliojimus yra suteikusi Lietuvos AIDS centrui.
*****
Naudojant tinkamas individualias apsaugos priemones, saugesnius medicinos instrumentus bei didinant procedūrų saugumą, mikrotraumų sveikatos priežiūros įstaigose galima sumažinti 62–88 proc.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę