2008-03-25

Citoprotekcinis mildronato poveikis miokardui

Organizmui senstant ryškėja hipoksemija ir hipoksija, t.y. blogėja deguonies pristatymas ir pasiskirstymas audiniuose. Pagyvenę ir seni žmonės daug greičiau reaguoja į deguonies stoką, nes senstant mažėja atsparumas hipoksijai ir hiperkapnijai. Ypač tai aktualu pagyvenusio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga.
 
Išeminė širdies liga gydoma antiangininiais vaistais, kurie retina širdies susitraukimų dažnumą ir (arba) gerina vainikinę kraujotaką: nitratais, beta adrenoblokatoriais, kalcio kanalų blokatoriais ir kitais. Šie preparatai gerai veikia hemodinaminius žymenis, bet negali pagerinti deguonies pasisavinimo miokarde. Todėl gydymas jais ne visada veiksmingas, be to, jų vartojimą riboja kontraindikacijos ir nepageidaujamas poveikis.
Citoprotektorių paieškos tęsėsi ilgai. 1961 m. buvo atrastas trimetazidinas – pirmasis veiklus antioksidatorius. Tačiau tikrosios priežastys, lemiančios šio preparato veikimą, atskleistos tik po 27 metų, kai Rygoje buvo sukurtas ir sėkmingai išbandytas antros kartos antioksidatorius mildronatas.
Eksperimentai rodo, kad mildronatas neleidžia riebalų rūgštims prasiskverbti pro membranas, dėl to ląstelės apsaugomos nuo žūties deguonies bado sąlygomis. Be to, dėl jo poveikio padidėja butirobetaino koncentracija, o tai skatina azoto oksido susidarymą. Azoto oksidas geba sujungti laisvuosius radikalus, mažina kraujagyslių periferinį pasipriešinimą, kraujagyslių spazmus, sukeltus adrenalino poveikio, trombocitų agregaciją, gerina eritrocitų membranų pralaidumą. Įrodyta, kad mildronatas apsaugo ląsteles nuo kenksmingo laisvųjų radikalų poveikio. Mildronatas slopina butirobetainhidroksilazės aktyvumą, todėl mažiau sintetinama karnitino. Taip slopinamas ilgos grandinės riebalų rūgščių transportas pro ląstelių membraną ir apsaugoma nuo veikliųjų neoksiduotų riebalų rūgščių darinių – acilkarnitino ir acilkofermento A, pasižyminčių aiškiomis detergentų savybėmis, kaupimosi ląstelėse. Išemijos atveju mildronatas sugrąžina ląstelėse pusiausvyrą tarp deguonies patekimo ir jo panaudojimo, šalina ATF transporto sutrikimus, tuo pat metu aktyvindamas alternatyvų energijos šaltinį – glikolizę, kuriai vykstant, papildomai deguonies nereikia. Taip ląstelė gali išgyventi hipoksijos sąlygomis. Tai labai svarbu sergant išemine širdies liga, kai smarkiai pablogėja širdies koronarinė kraujotaka, atsiranda miokardo infarkto rizika. Japonijoje atlikti eksperimentiniai tyrimai su gyvūnais parodė, jog dirbtinai sukelto miokardo infarkto nekrozės zona buvo daug mažesnė veikiant mildronatui.
Mildronatas veiksmingai optimizuoja deguonies suvartojimą ir sergantiesiems išemine širdies liga, ir sveikiems žmonėms. Tačiau iki šiol jo poveikis geriatriniams pacientams buvo mažai tyrinėtas.
KMU Geriatrijos klinikoje buvo tirtas mildronato veiksmingumas, gydant pagyvenusio amžiaus pacientus, sergančius lėtiniu širdies nepakankamumu. Tyrimuose dalyvavo 91 pacientas, 60–80 metų amžiaus (iš jų 28 – kontrolinėje, 63 – tiriamojoje grupėje). Visi jie sirgo lėtiniu I–III funkcinės klasės širdies nepakankamumu.
Tiriamiesiems buvo vertinta objektyvi ir subjektyvi būklė, pildoma sergančiųjų lėtiniu širdies nepakankamumu gyvenimo kokybės anketa, registruojama EKG, atliekamas 6 minučių ėjimo testas.
Po pirminio tyrimo tiriamosios grupės pacientams 4 savaites buvo papildomai skiriama po 750 mg vaisto per dieną, o kontrolinės grupės pacientams – tik jų įprastinis gydymas. Po keturių savaičių visi tyrimai buvo pakartoti.
Tiriamosios grupės pacientai mildronatą toleravo gerai: 61 pacientas (96,8 proc.) niekuo nesiskundė. Du pacientai (3,2 proc.) skundėsi širdies plakimu bei nemiga, todėl mildronato vartojimas jiems buvo nutrauktas. Abu pacientai nuo hipotirozės papildomai vartojo tiroksino.
Tiriamojoje grupėje mėnesį vartojant mildronato statistiškai patikimai sumažėjo krūtinės anginos priepuolių skaičius, suretėjo galvos skausmai ir svaigimas, sumažėjo dusulys kasdienės veiklos metu bei ekstrasistolių dažnis. 8 pacientams (12,6 proc.) išnyko drėgni staziniai karkalai plaučiuose, 3 pacientams (4,8 proc.) išnyko kojų edemos. Sistolinis kraujo spaudimas vidutiniškai sumažėjo 8 mmHg, o diastolinis – 4 mmHg. Kontrolinėje grupėje klinikiniai pokyčiai stebėjimo laikotarpiu buvo statistiškai nereikšmingi.
Vertinant sergančiųjų širdies nepakankamumu gyvenimo kokybės anketą paaiškėjo (1 pav.), kad tiriamojoje grupėje klausimyno balų vidurkis sumažėjo nuo 28,9 iki 20,8 balo, p<0,05, t.y. patikimai pagerėjo respondentų gyvenimo kokybė. Kontrolinėje grupėje klausimyno balų vidurkis sumažėjo nuo 31,9 iki 31,7 balo (p>0,05).
Šešių minučių ėjimo testo pakartotinio tyrimo rezultatai pateikti 1 lentelėje. Tiriamojoje grupėje širdies nepakankamumo klasė pagal nueinamą atstumą sumažėjo: 5 pacientams (7,9 proc.) iš antros tapo pirma. Kontrolinėje grupėje šiuo požiūriu patikimų pakitimų nenustatyta.
Mildronato vartojimo indikacijos sergant širdies ir kraujagyslių ligomis yra:
- lėtinė išeminė širdies liga,
- stabili stenokardija,
- lėtinis širdies nepakankamumas,
- funkcinės širdies ir kraujagyslių ligos,
- kardiomiopatijos,
- ūminiai ir lėtiniai smegenų kraujotakos sutrikimai.
Mūsų tirtieji geriatrinio amžiaus pacientai mildronato vartojo pagal tris pirmąsias indikacijas. Pažymėtina, kad nei vienoje grupėje nebuvo pacientų, vartojančių digitalio preparatų, matyt, todėl, kad į tyrimą nebuvo įtraukti pacientai, kuriems pasireiškė lėtinis prieširdžių virpėjimas. Skirtingai nuo digoksino, mildronatas mažina skilvelinių ekstasistolių skaičių, nesukelia miokardo išemijos fizinio krūvio metu.
Tai, kad preparatą blogiau toleravo du pacientai, vartojantys tiroksino, aiškintina mildronato veikimo mechanizmu: jis slopina karnitino biosintezę, tuo tarpu karnitinas pasižymi kai kuriomis antitireoidinėmis savybėmis.
Mildronato klinikiniai tyrimai, atlikti su vidutinio amžiaus pacientais, parodė, kad jis:
- didina miokardo funkcinį pajėgumą – išmetimo funkciją ir sistolinį tūrį,
- pagerina fizinio krūvio toleravimą ir ligonių gyvenimo kokybę,
- mažina periferinį arteriolių pasipriešinimą,
- nesukelia grėsmingesnių šalutinių poveikių,
- pasirinktinas sergant lengvo laipsnio širdies nepakankamumu,
- gali būti sėkmingai įtrauktas į kombinuotos terapijos schemas.
Mūsų tyrimo duomenimis, mildronatas taip pat buvo saugus ir gerai toleruojamas vaistas vyresnio amžiaus pacientams, sergantiems išemine širdies liga, pasireiškiančia stabilia krūtinės angina bei lėtiniu širdies nepakankamumu, padedantis sumažinti širdies nepakankamumo požymius ir padidinti fizinio krūvio toleravimą, o kartu pagerinti pacientų gyvenimo kokybę.
 

IŠVADOS


Mildronatas kartu su kitais medikamentais pagerina širdies nepakankamumo ir krūtinės anginos gydymą vyresnio amžiaus pacientams.
Preparatas yra saugus ir gerai toleruojamas pagyvenusiame amžiuje.
Mildronatas pagerina subjektyvią pagyvenusių pacientų būklę, pagerėja jų gyvenimo kokybė.
2008 kovo 25
Audris VISOKINSKAS, Kauno medicinos universitetas, Geriatrijos klinika

Lankytojų komentarai

Birutė
2013-04-21 13:30
Ar galima šį vaistą vartoti žmogui, jau patyrusiam širdies infarktą bei lengvo laipsnio insultą? Ar stabilizuotų širdies ritmą? (per 2 metus, jau tris kartus buvo sutrikęs, tačiau sėkmingai atstatytas).

Parašykite savo nuomonę

Jūsų vardas: El. pašto adresas:
Jūsų komentaras:
:) (happy) :D (super)
(hi) (red) (fu) (fool)
(weird) :P :( (hooray)
(bad) (think) 8| (ok)
Apsaugos kodas:
 
Sveikas žmogus
Rubrikos
Naudinga informacija
Neradote ko ieškote?
Pabandykite pasinaudoti paieška:
© Sveikas žmogus 2014. Visos teisės saugomos