Tiek onkologinėmis, tiek kai kuriomis neišgydomomis lėtinėmis ligomis sergantys ligoniai dažnai yra įsitikinę, kad skausmas yra neatsiejama jų ligos dalis. Pastaruoju metu samprata apie skausmą, kaip ligos simptomą, keičiasi. Medicina turi žmogui suteikti gyvenimo kokybę. Skausmo, kaip simptomo, malšinimas yra labai svarbi šio tikslo dalis. Labai daug žmonių džiaugiasi, kad gali apsitarnauti, eiti į darbą vien dėl to, kad nejaučia skausmo. Pripažįstama, kad skausmas neigiamai veikia ligos gydymo eigą ir ligonio psichikos būklę. Gali būti, kad, išgydžius ligą, skausmai savaime praeis, tačiau nėra prasmės kentėti kelis mėnesius. Laiku gydant skausmą užkertamas kelias skausmo ligos vystymuisi ir nebepataisomam nervų sistemos pakitimui . Tiek gydytojai, tiek pacientai turi suprasti, kad skausmą reikia gydyti. Paciento gebėjimas iškęsti skausmą neturi būti priimamas kaip didvyriškumo požymis. Ligoniai labai dažnai nutyli apie savo skausmus, todėl gydytojas visada turi neužmiršti pats to paklausti. Pasireiškus skausmui, pacientai pirmiausia turi kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Nuo skausmo stiprumo įvertinimo priklauso, kaip sėkmingai pavyks nuskausminti, parinkti tinkamą vaisto dozę. Aktualiausia yra nepakankamo nuskausminimo problema, nes kokių nors vaistų nuo skausmo ligonis dažniausiai vartoja. Tiek pacientas, tiek jo giminės turi suprasti, kad, norint teisingai įvertinti skausmą, reikia paties ligonio. Neužtenka kam nors iš artimųjų nueiti pas daktarą ir paprašyti išrašyti vaistų nuo skausmo. Universalių nuskausminamųjų nėra. Konkrečiam žmogui reikia parinkti konkrečius vaistus ir dozę, o tai įmanoma padaryti tik dalyvaujant pačiam pacientui. Skausmą mažinti reikia tol, kol jis nebetrukdo gyventi.
Kasdieninėje praktikoje dažniausiai yra naudojama vizualinė skausmo vertinimo skalė balais. Seni žmonės, vaikai, pacientai su protine negalia dažnai nesugeba įvertinti savo skausmo balais. Tuomet yra naudojamas kategorinis skausmo vertinimas ar „veidukai“ (pavyzdys). Tai labai paprasta ir kasdieninėje praktikoje vertinga priemonė.
Jei liga vis labiau sekina ir blogina gyvenimo kokybę, skausmo gydymas turi būti kuo patogesnis ligoniui. Nuskausminamosios priemonės turi būti tokios, kad nevargintų ligonio, kuris jau ir taip kenčia dėl pačios ligos. Jei pacientas gali gerti vaistų, geriau reiktų skirti tabletes nei pvz., injekcijas į raumenis. Šiuo metu jau yra ir šiuolaikiškų vaistų formų – klijuojamieji pleistrai. Be to, siekiama, kad vaistas, kuris veikia nuo skausmo ir yra skirtas lėtiniams skausmams malšinti, turėtų kuo ilgesnį poveikį. Dažnai būna, kad pacientas patenkintas tabletės poveikiu, tačiau nepatenkintas jos trumpu veikimu. Vaistus gaminančios kompanijos šiuo metu stengiasi sukurti kuo ilgesnio veikimo tabletes. Taip pat ieškoma kitų formų, padedančių pailginti vaisto veikimo trukmę.
Vienas ilgiausiai veikiančių vaistų nuo skausmo yra fentanilio transderminiai pleistrai – jų veikimas trunka iki 72 valandų. Užklijavus pleistrą ant odos, gaunama puikių rezultatų. Į organizmą pro odą tolygiai patenka gana tikslios vaisto dozės, be to, nereikia rūpintis, kad ligonis pamirš pavartoti vaistų. Onkologinėmis ligomis sergantys ligoniai dažnai vartoja labai daug įvairių formų vaistų. Šis pleistras tarsi „išlaisvina“ ligonį nuo papildomų tablečių ar injekcijų.
Geriausia pleistrą pradėti naudoti esant vidutiniams, o ne labai dideliems skausmams. Fentanilis yra didelės potencijos nuskausminamoji medžiaga. Opioidai turi unikalią savybę – jų nuskausminamoji dozė yra tiesiogiai proporcinga skausmo stiprumui. Taigi, esant vidutinio intensyvumo skausmams, pradedame nuo mažų stiprių opioidų dozių. Tada nuskausminimas būna veiksmingiausias. Jei žmogui labai stipriai skauda, nuo mažos dozės pradėti nebegalima. Tada pagal skausmo intensyvumą ir suvartotų vaistų nuo skausmo kiekį sprendžiama, kokią pasirinkti pradinę dozę. Čia vėl susiduriama su pavėluota skausmo gydymo pradžia ir dėl to kylančiomis problemomis.
Yra palyginamosios lentelės, kurios parodo, kokia vartojamo vaisto dozė (pvz., tramadolio, morfino) atitinka tam tikrą fentanilio dozę. Taigi pradėti gydyti galima tokia fentanilio doze, kuri bus veiksminga konkrečiam pacientui.
Fentanilio pleistras kol kas yra vienintelis Lietuvoje registruotas pleistras nuo skausmo. Iš pleistro į organizmą kas valandą išsiskiria vienodas vaisto kiekis.Tai ideali nuskausminamoji priemonė, skirta vartoti ilgą laiką ir užtikrinanti dar kokybiškesnį nuolatinį nuskausminimą.
Opioidiniai analgetikai neturi neigiamo poveikio organizmo sistemoms, nekenkia organams. Ilgą laiką (ne trumpiau kaip 4-6 mėn.) naudojant fentanilio pleistrą gali išsivystyti fizinė priklausomybė. Teisingai nutraukus opioidų vartojimą, abstinencija pasitaiko labai retai.
Progresuojant onkologinėms ligoms labai retai keliama priklausomybės problema. Tai aktualu, kai opioidinius analgetikus nusprendžiame skirti lėtinėmis neonkologinėmis ligomis sergantiems ligoniams. Šiuo atveju labai svarbus ligonio ir gydytojo santykis, pasitikėjimas ir skausmo įvertinimas. Opioidinius analgetikus reikia skirti su labai didele atsakomybe. Reikia parinkti tinkamą nuskausminamųjų vaistų derinį ir skirti mažiausias reikiamas opioidinių analgetikų dozes.
Tai irgi pleistras, tik sukurtas naudojant modernesnes technologijas. Matricos privalumai: pripažinta geresnė nauja technologija; labai tikslus dozavimas ir tolygesnė vaisto koncentracija kraujyje visas 72 valandas; stipriau prilimpa prie odos; labai lanksti, plona, praktiškai nejuntama ant odos. Pavyko sumažinti ir patį pleistro dydį, todėl jis nesukelia jokių papildomų rūpesčių.
Dėl jau minėtų privalumų matricą labai paprasta vartoti ir ji daug patogesnė ligoniui. Pleistrai kartais nukrisdavo, atšokdavo arba dėl prakaitavimo (prakaito lašai po pleistru) būdavo netikslus vaisto dozavimas. Ilgas tiek matricos, tiek pleistro veikimo laikas ir vaisto patekimo į organizmą būdas taip pat laikomas dideliu privalumu.
Alerginės reakcijos yra ypač retos ir dažniausiai būna ne dėl pačio pleistro, o dėl jam priklijuoti naudojamų klijų. Naudojant matricą alerginių reakcijų kol kas mūsų praktikoje nepasitaikė.
80 proc. vėžių sergančių pacientų galima gana sėkmingai nuskausminimą atlikti paprastomis priemonėmis (tabletėmis, pleistrais, injekcijomis). Likusiems pacientams gali prireikti sudėtingų procedūrų modernioje skausmo klinikoje. Mažai daliai pacientų gali nepavykti pakankamai veiksmingai nuskausminti.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę