Įvairiais gyvenimo laikotarpiais moterys dažniau negu vyrai serga šlapimo takų infekcijomis, o jos dažniausiai manifestuoja prasidėjus lytinei brandai - maždaug apie 14-uosius gyvenimo metus. Tarp vyresnių moterų susirgimų skaičius didėja. Baigiantis fertiliškumui, t.y. laikotarpiui, kai moteris dar gali gimdyti, šlapimo takų infekcijų sumažėja, bet, prasidėjus menopauzei, jų skaičius vėl išauga.
Didesnį infekcijų skaičių, palyginti su vyrais, lemia moterų tarpvietės ypatumai: šlaplė, makštis ir išangė yra labai arti. Todėl normalios žarnyno mikrofloros “atstovai” dažnai patenka į moters makštį, o iš čia bakterijos labai nesunkiai patenka į šlaplės apatinį trečdalį. Tai nėra ypatinga patologija - ir sveikoms moterims šlaplės apatiniame trečdalyje gali būti bakterijų. Bakterijos, esančios šlaplėje, gali patekti į pačią šlapimo pūslę, tačiau pastaroji turi ypatingą savybę gintis pati. Paprasčiausias būdas yra mechaninis - kai moteris šlapinasi. Tuomet bakterijos pašalinamos su šlapimu. Šlapimo pūslės sienelės audiniuose esantys fagocitai naikina bakterijas ir taip jos taip pat su šlapimu pašalinamos iš organizmo. Bakterijos gali prilipti prie šlapimo pūslės epitelio, o jis per tam tikrą laiką nusilupa ir pasišalina. Taigi net patekus bakterijoms aukščiau apatinio šlaplės trečdalio, normaliomis sąlygomis sveikai atspariai moteriai bakterijos nebūtinai sukels uždegimą.
Tačiau yra nemažai rizikos veiksnių, lemiančių, kad, patekusios į šlapimo pūslę, bakterijos gali pakilti iki inkstų ir sukelti rimtesnę patologiją. Vieni rizikos veiksnių yra genitalijų infekcija, bendra infekcija, įvairūs šlapimo ir lytinių takų (urogenitalinio) trakto apsigimimai, šlapimo takų akmenys. Riziką didina nėštumas, dažnas partnerių keitimas, nevisavertė mityba.
Nėštumo metu keičiantis hormonų pusiausvyrai, vyrauja nėštumo hormonai (progesteronas), o jie stengiasi tarsi atpalaiduoti visą organizmą. Jame atsipalaiduoja lygieji raumenys, taip pat ir šlapimtakių, t.y. tų šlapimo takų, kurie eina nuo inkstų iki šlapimo pūslės. Šlapimtakiai labai paburksta, hipertrofuojasi, padidėja, sumažėja jų peristaltika. Todėl dėl savo paburkimo jie tarsi reliatyviai pailgėja, o jų jungiamojo audinio kapsulė lieka nepakitusi. Todėl šlapimtakis labai dažnai susilenkia, ypač arčiau inksto. Kartais dėl to užlinkimo šlapimas nebegali pasišalinti iš inksto, kaupiasi jame, o ten, kur šlapimas, lengvai gali daugintis bakterijos.
Be to, nenėščios moters organizme šlapimtakiai atsiveria į šlapimo pūslę įstrižai - prisipildžius šlapimo pūslei, susidaro lyg tam tikras vožtuvas, neleidžiantis šlapimui kilti aukštyn į šlapimtakius. O nėštumo metu, kai šlapimtakis išsiplėtęs, jis atsiveria į šlapimo pūslę statmenai - prisipildžius pūslei, vožtuvas nebeužsidaro. Kuo daugiau šlapimo pūslė pildosi, tuo daugiau šlapimo kyla šlapimtakiais į viršų. Jei šlapime bus bakterijų, jos gali labai lengvai sukelti rimtą inkstų patologiją.
Dažniau serga pirmą kartą gimdančios moterys bei daugiau - antrąjį nėštumo trimestrą.
Dažniausiai susiduriama su ūminiu arba mišriu pielonefritu, cistitais, taip pat svarbu nepamiršti vadinamosios besimptomės bakteriurijos (kai bakterijos, esančios šlapime, nesukelia simptomų).
Pielonefritas grėsmingas tuo, kad šeimos gydytojai negalavimus gali supainioti su virusine infekcija, priskirti juos gripo simptomams. O laiku negydant pielonefrito jis gali komplikuotis labai sunkiomis organizmo būklėmis, pvz., kvėpavimo funkcijos nepakankamumu, hemolizine anemija, inkstų pūliniais, sepsiu ir pan. Todėl ir pačioms moterims vertėtų atkreipti dėmesį į dažną bei skausmingą šlapinimąsi, tai leistų pagalvoti apie inkstų patologiją ir, tinkamai gydant, išvengti nepageidaujamų pasekmių.
Ūminis cistitas pasitaiko 1-2 proc. moterų, bene svarbiausias jo simptomas - viršgaktinės srities skausmas.
Asimptominė bakteriurija nustatoma maždaug 6 proc. nėščiųjų. Gydymas būtinas, kad moteris vėliau nesusirgtų inkstų uždegimais.
Atsiradus šlapimo takų patologijai, gali atsirasti laikinų šlapimo nelaikymo simptomų. Į šią rizikos grupę papuola besilaukiančios moterys. Esant šiems simptomams, būtina kreiptis į savo gydytoją. Simptomams palengvinti yra sukurta specialių, labai kokybiškų orui laidžių įklotų, kurių galima rasti visose vaistinėse.
Antibiotikų gali paskirti tik gydytojas, tačiau moteriai verta žinoti, kokias priemones gali vartoti ji pati, norėdama išvengti šlapimo takų infekcijų.
Nuo mažens mergaitės turėtų būti mokomos taisyklingų higienos įpročių - pasituštinus reikia valytis į išangės pusę, jokiu būdu ne makšties link, būtina tinkama genitalijų priežiūra, praustis ryte ir vakare. Tai reikėtų skiepyti jau nuo pat mažens.
Šlapimo takų ligų profilaktikai rekomenduojamos arbatos, kurios rūgština terpę ir dezinfekuoja šlapimo takus. Ypač vertingos yra spanguolės - žalias trintas uogas reikėtų sumaišyti su cukrumi, ištirpinti vieną arbatinį šaukštelį šio mišinio stiklinėje vandens ir gerti tris kartus per dieną. Šlapimo takus dezinfekuoja petražolių, beržų lapų, bruknių lapų arbatos. Jas gali pirkti ir ramiai vartoti nesilaukiančios moterys. Gydytojai žino, kokios arbatos tinka nėščiosioms, tačiau minėtų arbatų anotacijose rašoma, kad nėščioms moterims jos nerekomenduojamos. Matyt, taip gamintojai bando save apsaugoti, kol nėra pakankamai atliktų tyrimų. Vadinasi, būsimoms mamoms bet kuriuo atveju reikėtų pasitarti su gydytoju.
Taigi nors šlapimo takų infekcijos moteris vargina dažniau nei vyrus, galima sau padėti laikantis paprasčiausių higienos taisyklių, stebint savo kūną bei laiku ir nepavėluotai kreipiantis į specialistus.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę