Namai alergiškam žmogui

Sveiko žmogaus imuninė sistema paprastai gana lengvai susidoroja su kenksmingų aplinkos veiksnių poveikiu. Alergiškų žmonių jautrumas – kur kas didesnis, todėl jiems dėl netinkamų aplinkos sąlygų gali pasireikšti įvairių organizmo reakcijų (odos bėrimų, niežulys, kosulys, dusulys, sloga, viduriavimas, galvos skausmai ir kt.) Tačiau alergiško žmogaus aplinka turėtų būti ne sterili, o švari. Medicinos literatūros duomenimis, pernelyg švari aplinka gali skatinti įsijautrinimą įkvepiamiesiems alergenams. Kaip sutvarkyti namų aplinką, kad joje gyvenantis alergiškas žmogus jaustųsi gerai?
 

Dažniausi buitiniai alergenai


Namų dulkės. Tai sudėtinis alergenas. Jose yra žmogaus ir naminių gyvūnų odos pleiskanų, plaukų dalelių, išdžiūvusių seilių, pagalvių pūkų, bakterijų, mikroskopinių grybelių sporų, erkučių ar jų išdžiūvusių išskyrų.
Erkutės. Tai paprasta akimi nematomi 0,3 mm ilgio voragyviai. Erkutė gyvena 2–3 mėnesius. Viena patelė gali padėti 25–50 kiaušinėlių, iš kurių naujos erkutės atsiranda per tris savaites. Dulkių erkes 1964 m. atrado Olandijos ir Japonijos mokslininkai.
Pagrindinis erkučių maistas – suragėjęs paviršinis žmogaus odos sluoksnis, gausiai nusilupantis ir liekantis patalynėje. Žmogus per parą vidutiniškai išbarsto apie 0,5–1 g pleiskanų. Kadangi pataluose nuo žmogaus prakaito šilta ir šiek tiek drėgna, susidaro labai palankios sąlygos erkutėms veistis. Viename grame patalynės dulkių yra nuo 2000 iki 15 000 erkučių, kurios minta pagalvių pūkais, mikroskopiniais grybeliais.
Daugiausia erkių – senuose kaimiškuose pataluose.
Atlikti tyrimai parodė, kad Lietuvoje gyvų erkių dulkių mėginiuose randama visais metų laikais. Mūrinių ir blokinių namų dulkėse gyvų erkių rudenį ir žiemą būna mažai, pavasarį – dar mažiau, o medinių namų dulkėse gyvų erkių gausu visais metų laikais.
Grybeliai. Tai mikroskopiniai pelėsiai, mielės, turinčios stiprų fermentinį poveikį. Grybeliai augina sporas. Jų yra lauke ir namuose, o ypač – drėgnuose butuose. Alergiškam žmogui pakanka 50–2000 sporų /1 m3, kad atsirastų ligos požymių.
Didžiausias sporų kiekis ore – vėlyvą vasarą ir ankstyvą rudenį. Daug jų drėgnose, pelkėtose vietovėse, ant pūvančių augalų, sugrėbtų į krūvas lapų, grūdinių kultūrų, valgomųjų grybų, taip pat dirvožemyje, šiltnamiuose, menkai vėdinamuose ir apšildomuose vasarnamiuose.
Kenksmingiausi yra naminiai grybeliai, kurie gali sukelti net grybelines plaučių ligas. Tai:
• pelėjūnas (Penicillium); auga sugedusiame maiste (vaisiuose, daržovėse, fermentiniuose sūriuose, ant grybų). Gali apsigyventi net kvėpavimo takuose ir sukelti kryžminę alergiją penicilinui;
• galvenis (Aspergillus); auga sugedusiame maiste, organinėse atliekose, grūduose. Manoma, kad jo išskiriamos nuodingosios medžiagos kenkia nervų sistemai, kepenims, gali skatinti net kepenų vėžį.
Lauke besiveisiančių grybelių sporos į gyvenamas patalpas patenka su oru ir dulkėmis. Tai:
• juodgrybis (Cladosporium); auga kompostinėje žemėje, pūvančiuose augaluose; žalsvai juodos spalvos;
• sausgrybis (Alternaria); auga ant lauko ir dekoratyvinių namų augalų lapų, grūdinių kultūrų, kukurūzų, ant drėgnų sienų; juosvos spalvos.
Šių keturių grybelių sporos dažniausiai sukelia alergiją, todėl jie vadinami „didžiąja ketveriuke“. ..
 

Alergija ir naminiai gyvūnai


Alerginių ligų skaičiaus didėjimas, deja, yra susijęs ir su tuo, kad vis dažniau gyvūnai laikomi mažuose butuose.
Katės – labiausiai alergiją keliantys gyvūnai, tikri alergenų (seilių) purškėjai. Be to, katė laižo ir lygina savo kailį, tad alergenų atsiranda ir ant jo. Kačių alergenas – labai lakus, net ir pašalinus gyvūną, patalpoje išlieka daugiau nei 2 metus.
Šunys – dar vieni alergenų (plaukų, epidermio) nešiotojai. Žmonės, alergiški šunims, paprastai yra alergiški ir ilgaplaukiams, ir trumpaplaukiams, tik pastarųjų plaukus sunkiau pašalinti nuo kilimų, minkštų baldų ir kt.


Alergiją gali sukelti ir jūrų kiaulytės, žiurkėnai, šinšilos, triušiai.
Diagnozavus alergiją gyvūnui, augintinio namuose laikyti negalima, antraip galima susirgti alerginėmis ligomis – astma, alerginiu rinitu, dermatitu ir pan.
Bendrosios praktikos gydytojas ar alergologas pacientams turėtų pabrėžti, kad, jeigu nors vienas šeimos narys serga alergine liga, gyvūnų namuose laikyti negalima.
Kaip sutvarkyti namus, norint iki minimumo sumažinti alergiją sukeliančius veiksnius
• Kasdien vėdinti patalpas, ypač miegamąjį. Oras turi būti sausas ir vėsus. Atsisakyti ant radiatorių kabinamų oro drėkintuvų.
• Pasirūpinti gera ventiliacija, ypač vonios ir virtuvės (geriausios sąlygos erkutėms veistis – santykinė oro drėgmė 75–80 proc., temperatūra +25o C).
• Grindys turi būti be kiliminės dangos, patogios valyti. Rekomenduojamos sintetinės grindys ar parketas be plyšių, taip pat akmens ar kamščio plokštės. Valyti drėgnai 1–2 kartus per dieną, siurbliu – bent du kartus per savaitę.
• Laikyti mažiau žydinčių augalų. Dulkes nuo jų valyti drėgnai arba nupurkšti vandeniu. Nelaistyti augalų vakare, tai geriau daryti prieš kur nors išeinant. Pakeisti vazonų žemę, jei atsirado balkšvų ar oranžinių apnašų, naudoti fungicidus.
• Nelaikyti namuose kailių, iškamšų, verbų, senų laikraščių, žurnalų.
• Dažnai skalbti lovatieses, užuolaidas; jas rinktis lengvas, medvilnines, sintetines.
• Sienas dažyti lygiais, plaunamais dažais.
• Jei įmanoma, vengti šildymo dujomis; geriau, jei šildymas centrinis ar elektrinis.
• Dulkes valyti drėgnai, užsidėjus kaukę (Lietuvoje tai neįprasta, tačiau Japonijoje bei Taivane augalų žydėjimo metu žmonės su jomis vaikšto gatvėse, darbininkai dirba ryžių laukuose ir pan.).
• Alergiškam žmogui geriausia nebūti namuose, kai būstas tvarkomas. Patartina sugrįžti praėjus dviem valandoms.
• Siurbiant siurbliu geriausia dulkes susiurbti į vandenį, arba dulkių siurblyje turi būti specialūs filtrai.
• Nelaikyti purvinų batų ir dulkinų drabužių gyvenamajame kambaryje.
• Nelaikyti virtuvėje jokio suplėkusio, supelijusio maisto (pvz., vienas apimtas pelėsio apelsinas išskiria į orą 15 milijardų grybelio sporų)
• Nelaikyti minkštų žaislų miegamajame. Juos nuolat plauti, kartais palaikyti šaldiklyje.
 

Lovos ir patalų priežiūra


• Čiužinys ir pagalvių užvalkalai turi būti iš nepralaidžių alergenams medžiagų.
• Iš prosenelių paveldėtos senos patalynės geriau nenaudoti ir nelaikyti namuose.
• Pūkines pagalves, vilnones ir dygsniuotas pūkines antklodes pakeisti sintetinėmis (poliesterio, dakrono ir kt.), iš alergijos nesukeliančių medžiagų.
• Pagalves, lovą, čiužinį kelis kartus per savaitę kruopščiai valyti dulkių siurbliu.
• Vasarą patalynę kartais palaikyti saulėje (erkutės bijo aukštos temperatūros, saulės šviesos ir žūsta per dvi valandas), o žiemą – šaltyje. Kai 18o–20o C temperatūra žemiau nulio, erkutės žūsta per parą.
• Čiužinius kas 8–10 metų keisti naujais.
Naikinti erkes daugeliu iš cheminių priemonių netikslinga dėl trumpalaikio jų poveikio. Be to, jos neigiamai veikia žmogaus kvėpavimo takus, odą. Reiktų pasirinkti tokią priemonę, kurios poveikis ilgalaikis ir kuri yra mažai toksiška. Viena iš tokių – naujasis purškalas Milbiol®, veiksmingai naikinantis namų dulkių erkes. Tai augalinės kilmės preparatas, gaminamas iš Indijoje augančio medžio Azadirachata indica sėklų aliejaus. Šio preparato veiklioji medžiaga apnuodija erkes, jos liaujasi maitintis, augti bei vystytis.
Preparatu rekomenduojama išpurkšti patalynę, čiužinius, minkštus baldus, žaislus, užuolaidas. Beje, Milbiol®, skirtingai negu kiti preparatai, nepalieka dėmių. Išskirtinė jo savybė, kad po erkių išnaikinimo beveik 10 mėnesių užkertamas kelias naujų erkių atsiradimui. Daugelio šalių tyrimai įrodė, kad šis preparatas yra veiksmingas ir saugus žmogaus sveikatai, todėl alergiški žmonės gali jį drąsiai naudoti namų švarai palaikyti.
Net kai namai kruopščiai tvarkomi, alergija vis tiek gali pasireikšti. Tuomet šeimos gydytojas, alergologas-pulmonologas turėtų nustatyti alergijos priežastį ir, atlikęs tyrimus bei įvertinęs alergijos išraišką, parinkti pacientui tinkamą vaistą nuo alergijos, odos priežiūros priemones bei dietą.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai