){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
[klausimas]Apie lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL) ir jos gydymą paskutiniuoju metu daug kalbama, ar ši problema tikrai tokia aktuali? [/klausimas]
LOPL – išties labai aktuali problema, jau vien dėl to, kad labai daug žmonių rūko. Lietuvoje rūko apie 60 proc. vyrų ir apie 18–20 proc. moterų. Nemaža jų dalis serga lėtine obstrukcine plaučių liga. LOPL išsivysčiusiose šalyse (panašiai turėtų būti ir Lietuvoje, nors mes tikslių duomenų neturime) užima maždaug 4–6-tą vietą tarp dažniausių mirties priežasčių.
Ši liga – viena dažniausių nedarbingumo ir invalidumo priežasčių, nes, progresuojant kvėpavimo nepakankamumui, žmogus ilgainiui nebegali pats atlikti kai kurių darbų – pradžioje fizinių, vėliau ir protinių. Esant nuolatiniam deguonies trūkumui organizme, sutrinka daugelio žmogaus organų ir sistemų veikla.
[klausimas]Koks rekomenduojamas LOPL gydymas?[/klausimas]
Išgydyti šios ligos kol kas neįmanoma, galima tik palengvinti žmogaus būklę.
Svarbiausia ir veiksmingiausia priemonė, sumažinanti LOPL progresavimą, – tai metimas rūkyti.
Kita nemedikamentinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma visiems sergantiesiems šia liga – tai skiepai nuo gripo.
Viena svarbiausių vaistų grupių LOPL gydyti – bronchus plečiantys vaistai. Jų veikimo esmė yra ta, kad, praplėsdami bronchus, jie pagerina plaučių ventiliaciją ir kartu deguonies patekimą į visą organizmą.
Yra kelios vaistų, praplečiančių bronchus, grupės: anticholerginiai preparatai, b2 agonistai ir teofilinai.
Kita vaistų grupė, turinti įtakos LOPL kontrolei, – tai inhaliuojamieji gliukokortikosteroidai. Gydant LOPL jie nėra tokie veiksmingi, kaip gydant bronchinę astmą, tačiau pacientams, kurie serga sunkia arba labai sunkia LOPL forma, jie yra indikuotini, nes mažina kvėpavimo takų uždegimą. Uždegimas nulemia daugelį bronchų struktūros pokyčių.
Yra tarptautinis įvairių plaučių ligų organizacijų bendras sutarimas GOLD, kurio rekomendacijose tiksliai nurodoma, kaip reikėtų gydyti LOPL, atsižvelgiant į ligos stadiją. Liga į stadijas pagal šias rekomendacijas skirstoma pagal plaučių funkcinę būklę – lengva, vidutinio sunkumo, sunki ir labai sunki. Rodikliai nustatomi atliekant spirometriją. Kiekvienai stadijai rekomenduojamos tam tikros vaistų grupės.
Labai lengvą LOPL rekomenduojama gydyti trumpai veikiančiais bronchus plečiančiais vaistais. Esant vidutinio sunkumo stadijai, galima papildomai skirti ilgai veikiančių bronchus plečiančių vaistų, esant sunkiai ir labai sunkiai stadijai, – inhaliuojamųjų gliukokortikosteroidų.
[klausimas]Pastaruoju metu LOPL rekomenduojama gydyti kombinuotaisiais preparatais. Kokie tokio gydymo privalumai, palyginti su monoterapija?[/klausimas]
Įvairūs tyrimai rodo, kad kartu skiriami ilgai veikiantys b2 agonistai ir gliukokortikosteroidai yra veiksmingesni negu tie patys vaistai, vartojant jų atskirai.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad pacientui vieną inhaliatorių vartoti patogiau. Nustatyta, kad taip rečiau pamirštama suvartoti vaisto ir gydymas tampa veiksmingesnis. Kai kuriems, vartojant vaistų viename inhaliatoriuje, psichologiškai atrodo, kad jų yra mažiau, todėl tiksliau vykdomi gydytojo nurodymai. Pastebėta, kad kai skiriama vartoti vaistų iš dviejų skirtingų inhaliatorių du kartus per dieną ir dar papildomai paskiriama trumpo veikimo preparatų, žmogui atrodo, kad tų vaistų labai daug, ir galima kokio nors vieno neįkvėpti. O tai pablogina ligos eigą. Kada ligonis turi vieną inhaliatorių, kuriame yra du vaistai, jų vartojimas jam nesukelia didesnių problemų.
Svarbiausia yra tai, kad abu vaistai vienu metu patenka į tą pačią vietą ir yra reguliariai vartojami.
Yra atlikta tyrimų, kurie parodė, kad, pradėjus gydyti kombinuotaisiais preparatais, mažiau hospitalizuojama ligonių paūmėjus LOPL.
[klausimas]Kokie kombinuotieji preparatai prieinami sergantiesiems LOPL Lietuvoje?[/klausimas]
Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, yra du kombinuotieji preparatai – tai Seretide (inhaliuojamasis gliukokortikosteroidas flutikazonas ir ilgai veikiantis bronchus plečiantis b2 agonistas salmeterolis kartu) ir Symbicort (inhaliuojamasis gliukokortikosteroidas budezonidas ir ilgai veikiantis b2 agonistas formoterolis viename inhaliatoriuje).
LOPL yra lėtinė liga, abu šie inhaliatoriai skirti ilgalaikiam planiniam jos gydymui ir abu jie yra tikrai veiksmingi. Į klausimą, kuris iš jų veiksmingesnis, vienareikšmio atsakymo nėra. Vienam ligoniui veiksmingesnis vienas, kitam kitas, skiriant reikia parinkti konkrečiam žmogui. Parinkimo kriterijus labai paprastas – pradedant gydyti, vieną kartą galima paskirti vieno, kitą kartą – kito preparato ir parinkti tą, kuris buvo veiksmingesnis. Jei pirmą kartą paskyrus vieno jų gydymo rezultatai buvo geri, galima jo nekeisti.
[klausimas]Ar skiriant kombinuotųjų preparatų tuo pat metu reikalingas dar koks nors gydymas?[/klausimas]
Dažniausi lygiagrečiai tenka skirti trumpai veikiančių bronchus plečiančių vaistų, kad, paūmėjus dusuliui, greitai jį nuslopintų. Esant reikalui, kartu gali būti skiriama ilgai veikiančių anticholinerginių, bronchus plečiančių vaistų. Galimi įvairūs vaistų deriniai, atsižvelgiant į paciento amžių, ligos sunkumą, stadiją. Ligai paūmėjus, tenka skirti antibiotikų, geriamųjų gliukokortikosteroidų.
Kai LOPL progresuoja ir atsiranda kvėpavimo nepakankamumas, pacientams tenka skirti ilgalaikę deguonies terapiją.
Pasireiškus lėtiniam kvėpavimo nepakankamumui, pakinta kraujo dujų sudėtis – sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio kiekis. Lėtinis kvėpavimo nepakankamumas sukelia nebeišnykstančius organizmo audinių pokyčius. Nepaisant aktyvaus medikamentinio gydymo, tokių ligonių būklė palaipsniui blogėja, ir jie miršta. Vienintelė veiksminga priemonė, galinti pagerinti tokios būklės ligonių gyvenimo kokybę, – ilgalaikis gydymas deguonimi. Deguonies terapiją skiria pulmonologijos specialistas, nuodugniai ištyręs konkretų ligonį.
Deja, gydymas ligos nesustabdo, jis gali tik pristabdyti jos progresavimą. Jeigu žmogus kartu meta rūkyti, reguliariai skiepijasi nuo gripo, nuolat tinkamai vartoja paskirtų vaistų, ligos progresavimas gerokai sulėtinamas. Tuomet paūmėjimų būna retai – vieną ar du kartus per metus. Visai jų išvengti sunku – žmogus negyvena vienas – jis eina į darbą, parduotuvę, važinėja visuomeniniu transportu, be to, egzistuoja virusinė infekcija, užsikrėtimo kuria nuspėti neįmanoma ir t. t . Praktikoje tenka pastebėti, kad tik nedidelė dalis žmonių supranta, kad reikia mesti rūkyti, tuomet liga progresuoja. O kiekvienas LOPL paūmėjimas yra mažas žingsnelis žemyn: plaučių funkcija tada sutrinka dar labiau, vyksta nebepataisomi pakitimai ne tik bronchuose, bet ir plaučiuose, atsiranda plaučių emfizema ir pneumosindrozė, o vėliau ir plautinė širdis.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę