){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Epidemiologinių tyrimų duomenimis, apie 15 proc. visų žmonių yra jautrūs lopo testui.
Šiuo metu yra nustatyta apie 3000 medžiagų, galinčių sukelti AKD, ir, tobulėjant technologijoms, jų vis daugėja.
Nustatyti konkretų alergeną yra sudėtinga. Ligos požymiai nuo konkretaus alergeno nepriklauso, tačiau nustačius jį lengviau išvengti kontakto ir alergijos atsinaujinimo.
AKD reikia skirti nuo iritacinio kontaktinio dermatito – odos uždegimo, kurį sukelia besiliečianti medžiaga, veikianti epidermio barjerinę funkciją, nedalyvaujant imuniniams mechanizmams. Įdomu, kad net apie 80 proc. atvejų skalbimo priemonės odą pažeidžia iritaciniu kontaktiniu būdu.
Pirmą kartą ant odos ar gleivinės patekę alergenai nesukelia jokių simptomų, tačiau jiems sąveikaujant su odos ląstelių baltymais, imuninėmis ląstelėmis, įvyksta įjautrinimas (sensibilizacija). Pakartotinai patekus alergenams, atsiranda simptomų. AKD eiga gali būti ūminė, kai kontakto vietoje oda parausta, patinsta, atsiranda mazgelių, pūslelių, erozijų, šašų. Ligonis jaučia deginimą, niežėjimą, perštėjimą.
Jei kontaktas epizodinis ir toliau išvengiama sąlyčio su alergiją sukeliančia medžiaga, dažniausiai pasveikstama po 1–3 savaičių. Neišvengus alergeno, dermatitas įgauna lėtinę eigą ir išplinta po visą kūną.
AKD eigai įtakos turi endogeniniai (genetinis polinkis, somatinės ligos ir t.t.) ir egzogeniniai veiksniai (medžiagos koncentracija, sąlyčio trukmė, dažnumas ir kt.).
Alerginis kontaktinis dermatitas – dažniausia profesinė liga. Vokietijoje atliktų tyrimų duomenimis, 32 iš 100 kirpėjų ir 14,5 iš 100 medicinos seserų bent kartą per metus serga kontaktiniu dermatitu. Juo neretai serga indų plovėjai, statybininkai, medikai. Dažniausiai pažeidžiamos rankos, kai yra tiesioginis kontaktas su alergiją sukeliančiomis medžiagomis. Įsijautrinti galima ir tvarkant namus, atliekant kitus darbus, nes įjautrinančių medžiagų gausu įvairiose valymo priemonėse. Dažnai kontaktinį rankų dermatitą sukelia gumos, latekso pirštinės, nes jų sudėtyje yra merkaptobenzotiazolio ir kitų alergijas sukeliančių medžiagų.
Vis dažniau alerginių odos reakcijų atsiranda nuo kūno priežiūros ir kosmetinių preparatų: plaukų dažų, nagų lako, blakstienų tušo, lūpų dažų, kremų, šampūnų, muilų, dušo želė, dezodorantų, dantų pastų ir kt. Šiuo atveju uždegimą dažniausiai sukelia kvapiosios medžiagos bei emulsikliai ir konservantai, esantys jų sudėtyje. Kvapiųjų medžiagų taip pat turi namų apyvokos gaminiai: skalbimo, valymo, poliravimo medžiagos, tirpikliai.
Pirminė alerginių dermatozių profilaktika yra ankstyvas alergenų nustatymas ir jų vengimas.
Antrinė profilaktika yra racionalus gydymas, emolientų ir kitų higienos priemonių naudojimas.
Kontaktiniams alergenams nustatyti atliekami aplikaciniai (lopo) testai su standartiniu 24 alergenų ar specialiuoju rinkiniu. Kontaktas su rinkinio medžiaga esant įsijautrinimui sukelia alerginį kontaktinį dermatitą.
Sergant atopiniu dermatitu reikia laikytis hipoalerginės dietos.
Gydant uždegimą, skiriama vietinių gliukokortikoidų, vietinių imunomoduliatorių, antihistamininių preparatų. Labai išplitus bėrimams, gydoma sisteminiais gliukokortikoidais. Prisidėjus antrinei infekcijai, skiriama antibiotikų.
Lėtinis dermatitas veiksmingai gydomas fototerapija (UVB 311 nm ir UVA spinduliais), kuri sukelia ilgalaikes remisijas.
Plačiausiai uždegiminės dermatozės gydomos vietiniais gliukokortikoidais, slopinančiais uždegimą, pasižyminčiais imunosupresiniu bei antiproliferaciniu poveikiu.
Vietiniai gliukokortikoidai pagal jų uždegimo slopinimo stiprumą skirstomi į 4 klases. Gydomasis poveikis priklauso nuo bėrimų lokalizacijos, vaisto pagrindo, stiprumo klasės ir koncentracijos. Ilgalaikį vartojimą riboja nepageidaujamas poveikis – odos atrofija, raudono veido sindromas, odos kraujagyslių išsiplėtimas (telangiektazija), taškinių kraujosruvų, steroidinių spuogų atsiradimas. Mažiausią odos atrofiją sukeliantį poveikį turi šiuolaikiniai vietiniai kortikosteroidai Fluticasoni propionas, Halcinonidum su šlapalu, Mometasonum ir Methylprednisoloni aceponas.
Naujausia vietinio gydymo preparatų grupė yra vietiniai imunomoduliatoriai (takrolimas ir pimekrolimas). Jie nesukelia gliukokortikoidams būdingų šalutinių poveikių, todėl jais veidą gydyti galima ilgai.
Nuslopinus uždegimą, būtina atkurti barjerinę epidermio funkciją, nuolat naudojant emolientus. Emolientai – tai riebalinės vietiškai vartojamos medžiagos, jos drėkina, minkština ir saugo odą bei gleivinę nuo išorinių dirgiklių. Emolientai, kurių sudėtyje yra šlapalo, taip pat slopina niežėjimą, malšina uždegimą bei skatina epidermio atsinaujinimą. Nuolat rankas plaunant šarminiu muilu, kūno priežiūrai naudojant įvairius detergentus, oda išsausėja. Įprastinių kūno valymo priemonių (muilų, šampūnų ir kt.) sudėtyje yra medžiagų, kurios pažeidžia paviršinių epidermio ląstelių baltymo struktūrą. Oda pradeda pleiskanoti, pažeidžiamas raginis sluoksnis, į epidermį prasiskverbia T limfocitai, kurie lemia alerginių reakcijų vystymąsi. Dėl minėtų priežasčių po kiekvieno maudymosi ar rankų plovimo odą reikia patepti emolientais.
Emolientų struktūra nuolat tobulėja, papildant juos naujais cheminiais junginiais, atsižvelgiama į pacientų poreikius. Yra sukurta šimtai skirtingų emolientų, tačiau visų jų 4 sudedamosios dalys yra tos pačios: riebalai, drėkinamosios medžiagos, emulsikliai, konservantai. Jie gali būti papildyti kitomis kvapą ir spalvą suteikiančiomis medžiagomis.
Riebalai (lipidai) sudaro 20–40 proc. preparato svorio. Jie gaminami iš gyvūnų riebalų, augalų, mineralinių medžiagų ar sintetinami.
Antroji svarbi emolientų sudedamoji dalis – drėkinamosios medžiagos (urea, pieno, aminorūgštys) – raginiame epidermio sluoksnyje sulaiko vandenį (drėgmę), mažina niežulį, veikia antimikrobiškai ir slopina ląstelių dauginimosi greitį.
Emolientų sudėtyje taip pat yra emulsiklių (medžiagų, užtikrinančių emulsijų stabilumą) ir konservantų (preparatų, išsaugančių emolientų ilgaamžiškumą; jie naikina bakterijas, dezinfekuoja).
Būtina žinoti, kad sudedamosios emolientų dalys gali sukelti nepageidaujamų poveikių – alerginį ir iritacinį kontaktinį dermatitus, dilgėlinę, pigmentaciją ir kitų kosmetinių odos sutrikimų. Įjautrina ir dirgina dažniausiai emulsikliai, konservantai, bei kvapą, spalvą suteikiančios medžiagos. Todėl geriausia rinktis natūralių lipidų pagrindu pagamintus naujausios kartos bespalvius ir bekvapius emolientus, kurių sudėtyje yra minimalus konservantų kiekis.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę