){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Erkės suaktyvėja pavasarį ir būna aktyvios iki spalio-lapkričio mėnesio. Erkių paplitimą skatina klimato, ekologinės būklės pokyčiai. Esant šiltai žiemai, jos neįšąla, todėl yra pavojingos jau kovo mėnesį. Užsikrėtusios erkės, siurbdamos žmogaus kraują, sukelia sunkias ligas - erkinį encefalitą, Laimo ligą ir kt.
Galimas ir kitas užsikrėtimo būdas - per nevirintą karvės ir ožkos pieną bei termiškai neapdorotus iš jo pagamintus produktus.
Pastaraisiais metais Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, erkių padaugėjo. Kas penkta dešimta erkė yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu.
Svarbiausia, kad erkių yra visur, kur yra žolės: ne tik miške, bet ir sode, parke, po nušienauta žole, šiene.
Erkė dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnį, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritis - tose vietose, kur oda ploniausia.
Ji pasireiškia sunkiu galvos smegenų ar jų dangalų uždegimu. Inkubacinis periodas tęsiasi 1-2 savaites, tačiau gali užtrukti ir iki mėnesio.
Liga prasideda staiga, simptomai dažnai panašūs į gripo. Temperatūra pakyla iki 38-39oC, vargina silpnumas, šaltkrėtis, pykinimas, kartais vėmimas ar viduriavimas.
Erkinis encefalitas ilgam sutrikdo darbingumą - apie 35 proc. atvejų būna sunkių liekamųjų reiškinių (galvos skausmų, atminties bei psichikos sutrikimų), sukeliančių neįgalumą. Ypač pavojingas sveikatai nugaros smegenų pažeidimas (mielitas), kuriam būdingi kaklo ir pečių lanko raumenų paralyžiai, raumenų masės mažėjimas.
Norint sumažinti erkės įsisiurbimo riziką, einant į gamtą reikia tinkamai apsirengti: šviesiais drabužiais, ilgomis kelnėmis, marškiniais su prie kūno prigludusiais rankogaliais, ant galvos užsidėti kepurę. Rekomenduojama vartoti repelentus, atbaidančius erkes. Tačiau tai tik pagalbinės apsaugos priemonės.
Kadangi žmogus gali nejausti erkės įkandimo, be to, nėra išrasta veiksmingų vaistų, naikinančių erkinio encefalito virusą, šiandien vienintelė patikima apsisaugojimo priemonė yra skiepai. Tinkamiausias metas skiepytis - žiemos pabaiga - pavasario pradžia.
Specialistai rekomenduoja naudoti patikimas vakcinas. Pavyzdžiui, saugi ir gerai toleruojama yra firmos “Chiron Behring GmbH” vakcina Encepur® . Ji gaminama be papildomų medžiagų, konservantų, todėl tinka ir alergiškiems žmonėms. Yra skirtingos dozės vaikams ir suaugusiems žmonėms. (Beje, vaikus galima skiepyti nuo vienerių metų amžiaus.) Kad išsivystytų ilgalaikis apsauginis imunitetas, reikalingos trys vakcinos dozės. Tarp pirmosios ir antrosios turi būti 1-3 mėnesių intervalas. Trečioji vakcinos dozė skiriama po 9-12 mėnesių. Vėliau kas treji metai būtina atlikti revakcinaciją (viena injekcija metams).
Po trijų vakcinos dozių net 98 proc. paskiepytų asmenų susiformuoja patikimas imunitetas.
Pirmąją ir antrąją vakcinos dozes patartina sušvirkšti žiemą, kad didžiausias imunitetas susidarytų pavasarį, kai erkės suaktyvėja.
Nuo erkinio encefalito reikėtų pasiskiepyti visiems, nes Lietuva priklauso padidėjusio pavojaus susirgti erkiniu encefalitu zonai. Be to, šios ligos gydymas ir reabilitacija kainuoja dešimteriopai brangiau nei skiepai. Didesnės rizikos grupei priklauso miškų, parkų, sodų priežiūros darbuotojai, taip pat mėgstantys žvejoti, rinkti žoles, uogas, kitas miško gėrybes ar šiaip praleidžiantys laisvalaikį gamtoje.
Vilniuje:
Užkrečiamųjų ligų kontrolės ir profilaktikos centras, Kalvarijų g. 153, tel.: (8~5) 215 9273.
D.Vidzėnienės IĮ „Skiepai“,
Vilniaus g. 25, tel.: (8~698) 20 163.
Kaune:
Kauno II klinikinė ligoninė,
Josvainių g. 2, tel.: (8 ~ 37) 30 60 90.
Kalniečių PSPC, Savanorių pr. 369, tel.: (8~37) 40 14 01.
Klaipėdoje:
J.Malūkienės „Imunoprofilaktikos tarnyba“, Liepojos g. 45, tel.: (8 ~ 46) 31 47 93.
Skiepytis nuo erkinio encefalito galima ir artimiausiuose sveikatos priežiūros centruose, šeimos klinikose.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę