Šaltos rankos ir kojos

Šaltuoju ir drėgnuoju metų laiku daugiau pacientų kreipiasi į šeimos gydytoją ar kraujagyslių specialistą dėl rankų ar kojų šalimo. Dalis ligonių tuo skundžiasi nuolat. Pacientus, kurių arterinis kraujo spaudimas žemas, dažnai vargina ne tik galūnių šalimas, bet ir kiti vegetacinės inervacijos sutrikimai. Tokie ligoniai neretai pirmuosius galūnių šalimo simptomus būna patyrę jau paauglystėje. Šiuo atveju dažnai polinkis į galūnių šalimą (GŠ) būna paveldėtas.
 

GŠ gali sukelti vazospazminiai sutrikimai, kai besikartojantį galūnių smulkiųjų arterijų ir arteriolių spazmą (vadinamą Raynauld fenomenu) sukelia įvairūs emociniai veiksniai (pyktis, stresas, neurozė) arba šaltis. Moterims Raynauld fenomenas būna net devynis kartus dažniau nei vyrams. Atlikti moksliniai tyrimai patvirtina stimuliuojamąjį estrogenų poveikį adrenoreceptoriams ir vazokonstrikcijai.
Ligai būdingi trijų fazių galūnių odos spalvos pokyčiai. Pirmoji fazė – kai, nutrūkus kapiliarinei kraujotakai, oda išblykšta, antroji – kai oda tampa melsva, atsipalaidavus kapiliarų ir venulių sienelėms, trečioji – kai atsipalaidavus arteriolėms, atsiranda hiperemija ir odos paraudimas.
Vazospazminės būklės, kurios atsiranda be aiškios pirminės priežasties, vadinamos Raynauld liga, o esant sisteminei jungiamojo audinio ligai ar kitai pirminei priežasčiai – Raynauld sindromu.
Pacientams, sergantiems Raynauld liga, gana dažnai nustatoma Helicobacter pylori infekcija. Šio mikroorganizmo eradikacija smarkiai pagerina ligos eigą.
Veiksniai, turintys įtakos Raynauld sindromo atsiradimui
• Imunologiniai veiksniai: sklerodermija, Sjogreno sindromas, vaskulitas, raudonoji vilkligė, reumatoidinis poliartritas.
• Hiperkoaguliacinės būklės: policitemija, krioglobulinemija, šalčio agliutinacija, paraproteinemija.
• Vaistų vartojimas: b blokatoriai, ergotamino grupės preparatai, citostatikai, nikotinas, estrogenai, interferonas.
• Aplinkos veiksniai: vibracija, nušalimas, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais, toksinėmis medžiagomis.
• Okliuzinės stambiųjų arterijų ligos: thoracic outlet sindromas (TOS), riešo kanalo sindromas.
• Kitos būklės: endokrinopatijos, inkstų nepakankamumas, būklė po pirštų ir galūnių replantacijos, nervų ligos.
Priežastys, sukeliančios Raynauld fenomeną, gali nulemti ir nuolatinį galūnių šalimą.
Pastebėta, kad fibromialgija, mitralinio vožtuvo prolapsas, migrena ir dirglios žarnos sindromas dažniau diagnozuojamas tiems ligoniams, kurie serga Raynauld sindromu.


 

Diagnostikos ypatumai


Bendrosios praktikos (BP) gydytojai turėtų atkreipti didesnį dėmesį į ligonius, sergančius magistralinių arterijų ūminėmis (trombozė, embolija, trauma) ir lėtinėmis (obliteracinė aterosklerozė, ekstravazalinė arterijų kompresija) okliuzinėmis ligomis.
Jei pacientas skundžiasi galūnių šalimu, BP gydytojas ar kraujagyslių specialistas turi įdėmiai apžiūrėti kojų ir rankų odą, atkreipdamas dėmesį į galimus spalvos pasikeitimus, nagų būklę, palyginti galūnių temperatūrą, stebėti, ar nėra odos pažeidimų. Taip pat būtina įvertinti galūnių odos drėgnumą: vegetacinės distonijos metu ligonių galūnės būna ne tik šaltos, bet ir prakaituotos.
Tyrimo metodai, padedantys nustatyti ligos diagnozę:
• Pletizmografija
• Fotopletizmografija
• Doplerinis ultragarsinis tyrimas
• Pirštų arterijų spaudimo matavimas
• Lazerio doplerio fliuksometrija
• Infraraudonoji termografija
• Kapiliaroskopija
• Antinuklearinių antikūnų nustatymas
• Šalčio aglintinogenų nustatymas
 

Gydymas


GŠ dažniausiai sukelia diskomfortą, tačiau ypatingas gydymas nėra būtinas. Gydytojas turėtų tinkamai koreguoti paciento dienotvarkę, paskatinti reguliariai mankštintis, tuomet negalavimai regresuoja, tampa mažiau pastebimi. GŠ varginami pacientai turi nerūkyti, ypač tie, kuriems pasireiškia ryškus vazospazminis komponentas.
Teigiamų gydymo rezultatų pasiekiama taikant akupunktūros procedūras, masažą, parenkant tinkamą dietą. Ligoniams rekomenduojami lengvai pasisavinami, vitaminingi maisto produktai, patariama vengti labai aštrių, sūrių patiekalų.
Tačiau daliai ligonių galūnių šalimas gali būti rimtos ligos, kuri reikalauja skubios medikų pagalbos, simptomas.
GŠ gali būti gydoma ir medikamentais. Pacientams skiriama kalcio kanalų blokatorių, AKF inhibitorių, vazodilatatorių, adrenerginių a2 receptorių blokatorių, parenterinių prostaglandinų grupės, ginkmedžio preparatų, taikoma H.pylori eradikacija, antioksidatorių terapija, autohemoterapija.
Kai ligos eiga sunki, operuojama.
Moterims, sergančioms Raynauld sindromu, turi būti įsitikinta, kad nėra kiaušidžių karcinomos. Ligoniams, kuriuos vargina galūnių šalimas, nerekomenduojama vartoti b receptorių blokatorių, ergotamino grupės preparatų, citostatikų, estrogenų, interferonų.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai