Nuovargis yra fiziologinis, laikinasis darbingumo ir organizmo funkcinių galimybių sumažėjimas po sunkaus ar įtempto darbo. Jis apima visas organizmo sistemas, bet labiausiai - centrinę nervų sistemą. Dėl to blogėja bendra savijauta, atmintis, dėmesys, pasidaro sunkiau susikoncentruoti. Pavargus mažėja raumenų jėga ir jų ištvermė, sutrinka judesių koordinacija ir tikslumas, sulėtėja reakcijos į išorinį dirgiklį greitis.
Nuovargis sumuojasi. Tada pasireiškia nauja funkcinė arba patologinė organizmo būklė - pervargimas. Jam būdingas didelis darbingumo mažėjimas. Nukenčia centrinė nervų sistema: skauda galvą, juntamas bendras silpnumas, silpnėja atmintis, sutrinka miegas, blogėja apetitas, sumažėja organizmo atsparumas įvairiems žalingiems aplinkos veiksniams. Pervargimas dažnai sukelia širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimus - gali padidėti cholesterolio koncentracija kraujyje, pakilti arterinis kraujospūdis, ilgainiui kraujagyslėse gali atsirasti aterosklerozės sukeltų pakitimų.
Stresas - tai organizmo reakcija į aplinkos veiksnius (stresorius), keliančius grėsmę žmogaus gerovei, sveikatai ar gyvybei.
Stresoriai gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, trauma, liga ir kt.) ir psichosocialiniai (nesėkmė, nelaimė, konfliktas ar problemos šeimoje, darbe, netikrumas dėl ateities ir kt.).
Stresine organizmo reakcija gamta apsaugo žmogų iškilus pavojui. Be to, ši reakcija padeda susidoroti su sunkiu uždaviniu ir pasiekti užsibrėžtą tikslą. Tačiau per stiprus, dažnai pasikartojantis arba lėtinis stresas gali būti ir įvairių ligų priežastis.
Visi žinome, kad tik gerai pailsėjus, praeina nuovargis, pagerėja savijauta ir sugrįžta darbingumas. Kad praeitų pervargimas, reikia dar ilgesnio poilsio, kartais net atitinkamo gydymo bei reabilitacijos. Kartais poilsiui nėra laiko, o atostogos dar tolokai. Tada į pagalbą pasitelkiamas medicinos mokslas. Daugelis jau įprato vartoti vitaminų bei mineralų. Tačiau, be jų, dar reikalingas energijos šaltinis - jaunystės eliksyras, kuris neleistų organizmo baterijoms ,,nusėsti”.
Jau nuo senų senovės žmonės žinojo, kad organizmui energijos gali suteikti tam tikri augalai. Vienas jų - gerai žinomas ženšenis. Tačiau pasaulyje yra ir dar didesnį energetinį poveikį turinčių augalų, pavyzdžiui, Tribulus terrestris. Tai vijoklinių šeimos augalas, kuris dar senovės Kinijoje bei Indijoje buvo žinomas ir vartojamas kaip vyriškumą stiprinanti priemonė. Tobulėjant mokslui ir besivystant technologijoms, dar prieš 50 metų buvo išgauta šio augalo veiklioji medžiaga - protodioscinas, o po 20 metų pradėtas gaminti augalinis preparatas Tribestan. Lietuvoje šis preparatas yra žinomas kaip specialiosios medicininės paskirties maisto papildas.
Tribestan natūraliu būdu skatina vyrų lytinių liaukų veiklą, t.y. stimuliuoja vyriško lytinio hormono testosterono sintezę. Dėl padidėjusio testosterono kiekio didėja raumens jėga ir atsparumas fiziniam krūviui.
Dėl suintensyvėjusios testosterono sintezės kraujyje pradeda mažėti cholesterolio koncentracija. Taigi pagerėja kraujo reologinės savybės, ir organai bei jų sistemos geriau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis. Taigi Tribestan gerina bendrą organizmo būklę.
Pradėjus vartoti Tribestan, poveikis jaučiamas jau po 7-10 dienų: padidėja organizmo atsparumas nuovargiui, stresui, sustiprėja imunitetas, padidėja darbingumas.
Pats preparatas yra unikalus tuo, kad nėra jokių vartojimo apribojimų, t.y. dienos dozė gali būti išgerta per kelis kartus arba iš karto. Be to, maistas Tribestan vartojimui įtakos neturi. Tai saugus, gerai toleruojamas preparatas.
Tik Tribestan sugrąžins jums žvalumą, jaunatvišką energiją ir gyvenimo džiaugsmą!
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę