Alerginis sezoninis konjunktyvitas

Alerginis sezoninis konjunktyvitas – tai alerginis akių junginės uždegimas, kuris pasireiškia augalams žydint.
Pas mus augalų žydėjimo sezonas paprastai tęsiasi nuo kovo iki rugsėjo mėnesio pradžios. Kovo mėnesį žydi alksniai, vėliau – lazdynai, beržai ir kiti medžiai. Gegužę sužydi varpinės pievų žolės, rugpjūtį jas pakeičia įvairios piktžolės. Visų šių augalų alergenai gali sukelti akies junginės uždegimą.
 

Ligos priežastys

Alerginis sezoninis konjunktyvitas, viena iš polinozės (šienligės) klinikinių formų, – dažniausia alerginės akių ligos forma. Dažniausiai susergama ankstyvame amžiuje, iki trečiojo gyvenimo dešimtmečio. Alergiški žiedadulkėms žmonės konjunktyvitu suserga labai dažnai dėl to, kad junginė, kaip ir nosies gleivinė, turi tiesioginį kontaktą su aplinka ir jame esančiais alergenais.
Imunoglobulino E (IgE) ir alergeno sąveika suaktyvina putliąsias ląsteles, kurios išskiria mediatorius. Vėliau junginėje susikaupia eozinofilų, neutrofilų, limfocitų, savo ruožtu irgi išskiriančių mediatorius, ir tai dar labiau didina alerginį uždegimą.
Dažniau serga žmonės, turintys polinkį sirgti atopinėmis ligomis, t.y. kai yra genetinių priežasčių gaminti imunoglobuliną E aplinkos alergenams, tarp jų ir žiedadulkėms.
Neretai žmogus serga ne tik alerginiu sezoniniu konjunktyvitu, bet ir alerginiu nuolatiniu konjunktyvitu. Pražydus augalams, kuriems jis yra alergiškas, ligos požymiai sustiprėja.
 

Ligos simptomai ir diagnostika

Alerginis sezoninis konjunktyvitas dažniausiai pažeidžia abi akis. Jos parausta, ašaroja, labai niežti, gali padidėti traiškanojimas, ypač rytais. Paprastai regėjimas nesutrinka, nes pažeidžiama tik junginė. Tačiau regai gali trukdyti intensyvus ašarojimas.
Objektyviai matomas akies junginės, dengiančios akies obuolį ir vokus, paraudimas, išsiplėtusios kraujagyslės ir paburkimas.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, padedančių diagnozuoti alerginį sezoninį konjunktyvitą, yra tai, kad paciento būklė pablogėja jam išėjus į lauką, pabuvus gamtoje saulėtą vėjuotą dieną, kada didžiausia žiedadulkių koncentracija ore. Ligonio būklė smarkiai pagerėja lietingą dieną. Tai būdingas alergijos žiedadulkėms požymis. Be to, ligos požymiai pasikartoja kasmet tuo pačiu laikotarpiu.
Labai dažnai sergantiesiems alerginiu sezoniniu konjunktyvitu kartu būna ir alerginis rinitas, neretai – ir bronchų astma ar alerginis odos uždegimas.

Atliekant laboratorinius tyrimus kraujyje ir akių junginėje nustatomas padidėjęs eozinofilų, ląstelių, turinčių reikšmės alerginio uždegimo raidai, kiekis. Padidėja bendrasis imunoglobulino E kiekis arba nustatomi žiedadulkių alergenams specifiniai E klasės imunoglobulinai. Alergija žiedadulkėms patvirtinama odos dūrio su žiedadulkių alergenais mėginiais.
 

Profilaktinių priemonių tikslas – kiek įmanoma sumažinti ligos požymius

Alerginių ligų profilaktika skirstoma į pirminę, antrinę ir tretinę.
Pirminė profilaktika – tai tokios priemonės, kurios padeda apsaugoti žmogų, turintį didesnį genetinį polinkį įsijautrinti aplinkos alergenams.
Tai padaryti nėra lengva, nes polinkis sirgti alergine liga yra paveldimas. Jeigu alergine liga serga vienas iš tėvų, tai 30 proc. tikimybė, kad ja sirgs ir vaikas, jei serga abu tėvai, ši tikimybė padidėja iki 70 proc.
Šiuo atveju veiksmingiausia profilaktika yra nėštumo metu. Būsimoji motina turėtų nerūkyti, neturėti kontakto su gyvūnais, nebūti dulkėtoje aplinkoje. Įrodyta, kad kūdikių žindymas yra efektyvi alerginių ligų profilaktikos priemonė.
Antrinė profilaktika – saugoti žmones, kurie jau yra įsijautrinę, t.y. nustatyta, kad jie jautriau reaguoja į aplinkos alergenus, tačiau ligos požymių dar nėra.
Profilaktikos priemonės – neaudrinti, neerzinti organizmo. Tokiam žmogui reiktų patarti pasirinkti darbą, kur nebūtų didelio kiekio dulkių ar žiedadulkių, galinčių sukelti alergiją.
Tokie pacientai, kuriems jau yra nustatytas padidėjęs jautrumas žiedadulkėms, turėtų apgalvotai pasirinkti atostogų vietą. Jiems geriau kalnuotoje vietovėje ar prie jūros, kur mažesnis žiedadulkių kiekis, nei kur nors miškuose ar kaimo turizmo sodyboje.
Tretinė profilaktika – žmonių, sergančių alerginiu konjunktyvitu, saugojimas nuo ligos paūmėjimo. Tikslas – kiek įmanoma sumažinti ligos požymius.
Svarbiausias dalykas – vengti kontakto su alergenu.
Kaip ir antrinės profilaktikos atveju, apie tai reiktų pagalvoti renkantis atostogų vietą, laiką.
Be to, tokiems ligoniams patartina grįžus iš lauko nusiplauti veidą ir akis virintu vandeniu, kasdien trinkti galvą, atėjus į patalpą persirengti drabužius. Sergant alerginiu konjunktyvitu būtina nešioti akinius. Jie neleidžia žiedadulkėms patekti tiesiai ant junginės.
Patalpos turi būti vėdinamos tam tikru paros metu. Tai turėtų būti daroma ankstyvą rytą arba vėlyvą vakarą, kada žiedadulkių kiekis ore minimalus, arba po lietaus, kai žiedadulkės nukrenta ir nebesklando ore. Atidarius langą, ant lango rėmo galima pritvirtinti specialų žiedadulkių nepraleidžiantį tinklą arba audeklo gabalą.
Sergančiojo automobilis turėtų būti su kondicionieriumi, reikia nepamiršti keisti filtrų, kurie sulaiko žiedadulkes.
 

Medikamentinio gydymo pagrindas – antihistamininiai vaistai

Yra įrodyta, kad visiškai išvengti kontakto su alergenu neįmanoma.
Pagrindiniai vaistai nuo sezoninio alerginio konjunktyvito – antihistamininiai preparatai. Histaminas yra pagrindinis mediatorius, išsiskiriantis iš putliųjų ląstelių vykstant alergeno ir imunoglobulino E sąveikai, sukeliantis visus minėtus alerginio konjunktyvito požymius.
Antihistamininiai vaistai gali būti vartojami sistemiškai (tabletėmis) arba akių lašų forma.
Iš tablečių reiktų rinktis naujuosius, II kartos antihistamininius vaistus, kurie yra selektyvūs histamino I tipo receptorių blokatoriai (pavyzdžiui, ebastinas, loratadinas, cetirizinas ir jų metabolitai – desloratadinas, feksofenadinas).
Jų poveikis stiprus, tačiau jie neblokuoja kitų receptorių, nepraeina pro hematoencefalinį barjerą, t.y. nemigdo, neslopina, netrukdo vairuoti automobilio, atlikti kitų darbų, kai reikia budrumo ir dėmesio, neturi kitų nepageidaujamų poveikių, būdingų pirmosios kartos preparatams, t.y. jų vartojant nedžiūsta burna, nepasunkėja šlapinimasis, neužkietėja viduriai.
Svarbu tai, kad naujieji antihistamininiai preparatai gydo ir gretutines alergines ligas – alerginį rinitą ar alerginį dermatitą. Be to, jie patogūs – dažniausiai vartojami vieną kartą per parą.
Gydoma ir antihistamininiais akių lašais (pavyzdžiui, azelastinu, emedastinu, levokabastinu). Pradžioje reikia lašinti 4 kartus, vėliau – 2 kartus per parą.
Dažnai vartojami ir putliųjų ląstelių stabilizatoriai (lodoksamidas, natrio kromoglikatas, nedokromilis), neleidžiantys išsiskirti mediatoriams. Jie retai sukelia šalutinių poveikių.
Gliukokortikoidų akių lašais gydomos tik labai sunkios alerginio konjunktyvito formos ir trumpą laiką, prižiūrint specialistui, kadangi padidėja nepageidaujamų poveikių grėsmė, tarp jų ir kataraktos bei glaukomos išsivystymo rizika.
Jeigu konjunktyvitas pasireiškia kartu su alerginiu rinitu ar astma, gali būti taikoma specifinė imunoterapija. Reiktų atkreipti dėmesį, kad gydymas alergeno vakcina skiriamas ne tada, kai pasireiškia požymiai, o prieš prasidedant sezonui. Jį skiria gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, nes tai nėra pats saugiausias gydymo metodas. Tačiau tai vienintelis gydymo būdas, kuris gali pakeisti ligos eigą, – mažinama pati alergija ir padidėjęs jautrumas.
Pagalbinė alerginio konjunktyvito gydymo priemonė yra akių kompresai. Labai dažnai pacientai daro klaidą – naudoja šiltus kompresus, dar blogiau – ramunėlių nuovirą. Tas dar labiau pablogina ligos eigą. Kompresai turėtų būti šalti ir paprasto virinto vandens.
Jeigu jaučiamas akies sausumas ar ašarojimas, galima patarti naudoti dirbtines ašaras.
 

Tinkamas gydymo būdas pagerina gyvenimo kokybę

Alerginis konjunktyvitas nėra mirtina liga, bet ji labai nemaloni.
Alergiškų žiedadulkėms pacientų gyvenimo kokybė prasidėjus augalų žydėjimui smarkiai pablogėja. Nukenčia ir psichologiniai, ir socialiniai gyvenimo kokybės aspektai. Paraudusios ir ašarojančios akys trukdo bendrauti, dirbti, mokytis, nes alerginis konjunktyvitas, kuriuo, kaip minėta, labiau serga jauni žmonės, dažniausiai pasireiškia egzaminų laikotarpiu. Tad tikrai būtina padėti pacientams, nepalikti savieigai ir paskirti tinkamą terapiją.
Alerginis sezoninis konjunktyvitas gydomas ilgą laiką, ilgiau nei pusę metų, nes vaistai turi būti vartojami visą sezoną, nuo ankstyvo pavasario iki rudens. (Reiktų pradėti gydyti 2 savaites prieš numatomą augalų žydėjimą ir tęsti dar 2 savaites, kai ore jau nebūna žiedadulkių). Tad nepaprastai svarbu, kad vaistai būtų saugūs ir neturėtų turėti nepageidaujamo poveikio. Visas šias galimybes suteikia naujausios kartos antihistamininiai preparatai. Įrodyta, kad jie reikšmingai pagerina pacientų gyvenimo kokybę.