D. Cechanavičienė:
Rankų plovimas ir dezinfekavimas – efektyviausia priemonė, stabdanti bakterijų plitimą tarp pacientų ir personalo ligoninės viduje. Mikrobinę odos florą sudaro nuolatiniai (rezidentiniai) ir laikini (tranzitiniai), „prilimpantys“ mikroorganizmai. Nuolatiniai išlieka ir dauginasi paviršiniuose odos sluoksniuose. Laikiną odos mikroflorą sudaro neseniai ant rankų patekęs užkratas, kuris išgyvena tam tikrą laiką. Tai gali būti patogenai, patekę nuo infekuotų ar kolonizuotų pacientų arba ligoninės aplinkos, galintys sukelti hospitalines infekcijas.
Yra trys rankų dezinfekavimo lygiai. Tai privaloma rankų higiena – įprastinis rankų plovimas (atėjus į darbą, pasinaudojus tualetu, išeinant iš darbo). Higieninė rankų antiseptika, kai naudojamas specialiai rankų odai skirtas alkoholinis antiseptikas (alkoholio koncentracija ne mažesnė nei 70 proc.), efektyviai šalinantis bakterijas. Trečiasis rankų dezinfekavimo lygis – chirurginis rankų paruošimas, kuris pažeidus pirštines apsaugo nuo žaizdų užkrėtimo. Tačiau didžiausią reikšmę rankų švarai turi ne naudojimosi priemonės, o rankų paruošimo technika.
[klausimas]-Kada reikia plauti rankas?[/klausimas]
O. Puchliakova:
Pusė įvairių infekcijų yra perduodamos per rankas, todėl nešvarių rankų prevencija kasmet tampa vis svarbesnė ir aktualesnė. Būtina plauti rankas prieš imant maistą, prieš ar po ligonio slaugos (prausimo, paklojus lovą), susitepus rankas, taip pat prieš higieninį ar chirurginį rankų dezinfekavimą. Tačiau pamatavus kraujo spaudimą, rankų plauti nėra būtina.
Higieninį rankų plovimą (pavartojus antiseptiko) reikia atlikti prieš injekcijas, pakeitus tvarstį, dalijant tabletes, įstatant kateterį, užsimaunant pirštines. Taip pat po kontakto su krauju, sekretais ar po kitų situacijų, po kurių gali atsirasti mikrobinis užteršimas.
[klausimas]-Kaip plauti rankas?[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Rankas gydytojai, slaugytojos turėtų plauti dvi minutes šiltu vandeniu su skystu muilu ir sausai nusišluostyti servetėle. Skystas muilas turi būti be dažų, kvapų, su maitinamosiomis ir drėkinamosiomis savybėmis. Kaip tai daryti? Rankas būtina sudrėkinti, paspaudus dozatorių, skystą muilą paskleisti ant delno ir sukamaisiais judesiais gerai išmuilinti pirštų tarpupirščius, galiukus, delnus, nykščius, riešus. Drėgnas rankas muiluoti 10-15 sek. pagal HN 47-2003 rekomendacijas. Vėl išmuilavus tuos pačius judesius reikia pakartoti po tekančiu vandeniu. Po to kruopščiai nusausinti rankas vienkartine servetėle ir ta pačia servetėle užsukti čiaupą.
[klausimas]-Kaip taisyklingai atliekama higieninė rankų dezinfekcija? Kada ji yra būtina?[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Mes turime taupyti ir laiką, ir pinigus, todėl efektyvu higieniniam rankų dezinfekavimui naudoti alkoholinį antiseptiką su odos apsaugos priemonėmis.
Ant sausų švarių rankų iš dozatoriaus išspaudžiama reikalinga alkoholinio antiseptiko dozė ir sukamaisiais judesiais kruopščiai įtrinami delnai, tarpupirščiai, pirštai, nykščiai, nagai. Tai atliekama iki 30 sekundžių, kol rankos tampa visiškai sausos.
Higieninė rankų dezinfekcija alkoholiniais rankų antiseptikais, pvz., Sterilium, Bactosept E, Skinmansoft Manorapid, Desderman N, Sargosept turi virsti geru medikų įpročiu. Antraip kyla pavojus užsikrėsti pačiam.
O. Puchliakova:
Rankas būtina dezinfekuoti po sąlyčio su užterštais daiktais, skysčiais, paviršiais (šlapimo surinkimo sistemomis, drenais, nešvariais skalbiniais ir kt.). Jei dirbama be pirštinių, o rankos sutepamos krauju, sekretu, reikia dezinfekuoti jas šluostant vienkartine popierine servetėle, sudrėkinta alkoholiniu antiseptiku. Po to rankas nuplauti šiltu vandeniu ir dezinfekuoti įtrinant jas tuo pačiu antiseptiku du kartus iš eilės po 30 sekundžių.
[klausimas]-O kada būtina mūvėti medicinines pirštines?[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Gumines ar lateksines pirštines reikia užsimauti atliekant invazines ir intervencines procedūras, t.y. operaciją, endoskopinį tyrimą, įstatant intraveninį katerį ir pan. Taip pat liečiant gleivines ar atviras žaizdas, atliekant slaugos procedūras (keičiant sauskelnes, basonus).
[klausimas]-Kokios dažniausios medikų klaidos rankų higienos srityje?[/klausimas]
O. Puchliakova:
Jei įvyko mikrotrauma ar ant odos yra teršalų, būtina dezinfekuoti rankas antiseptiku, o tik tada jas nuplauti. Nuplovus rankas būtina gerai nusausinti, tik tada galima naudoti antiseptiką. Po įtrynimo antiseptiku rankos vėl turi būti visiškai sausos, ypač jei ruošiamės užsimauti medicinines pirštines. Dar viena klaida – po plovimo rankos nėra visiškai nusausinamos servetėle. Numovus pirštines reikia plauti rankas skystu muilu ir gerai nusausinti. Po to svarbu patepti odą rankų kremu, kuris greitai susigertų ir nepaliktų riebių dėmių. Nevalia pamiršti, kad medžiaginiai rankšluosčiai nėra skirti bendram naudojimui, todėl po kiekvieno rankų nusausinimo yra dedami į specialų krepšį.
D. Cechanavičienė:
Kolegės mintis norėčiau papildyti keliais patarimais:
• Nevartoti karšto ar labai šalto vandens.
• Neplauti rankų šarminiu (ūkišku) muilu!
• Netrinti rankų šiurkščiais audiniais.
• Vengti cheminių medžiagų tiek darbe, tiek buityje.
[klausimas]-Kaip prižiūrėti, puoselėti rankų odą? Gal pasakysite gražių rankų receptą...[/klausimas]
D. Cechanavičienė:
Taip, rankos yra pagrindinis medikų darbo instrumentas. Visų darbuotojų, atliekančių medicinos ir slaugos procedūras, oda turi būti sveika. Negalima atlikti invazinių procedūrų esant pažeistai odai. Jei mediko odoje bus įtrūkimų ar mikrotraumų, gali patekti hepatito C, B, AIDS virusai. Todėl saugokime savo rankas. Kasdien rekomenduojama plauti rankas bespalviu ir bekvapiu, skystu, alergijos nesukeliančiu muilu, kuris ne tik valo, bet ir drėkina odą. Taip pat naudokite drėkinamuosius ir maitinamuosius kremus, ypač vakare.
O. Puchliakova:
Rankų priežiūrai tinka kremai losjonai, kremai balzamai, kurių sudėtyje yra ramunėlių ar kitų vaistažolių. Tepalų darbo metu naudoti nerekomenduoju.
Saugokime savo rankas, namuose nešveiskime kriauklių, neplaukime indų karštu vandeniu. Netinkami plovikliai nusausindami rankų odą didina mikrotraumų galimybę.
Jei rankų oda sausa, pavargusi, patartina namuose daryti voneles. Jei rankos yra sušalusios ar jautresnės, patarčiau jas 10-15 min. palaikyti bulvių nuovire. Pagerės kraujotaka, rankos taps baltesnės, švelnesnės.
Kitas receptas: patepkite rankas medumi ir šiltai palaikykite 15-20 minučių. Tačiau ši procedūra tinka žmonėms, kurie nėra alergiški medui. Labai gerai drėkina ir maitina rankų odą šiltas aliejus. Juo ištepkite rankas ir įkiškite į šiltas pirštines. Mylėkite savo rankas...
Ar tinkamai plaunamos rankos, padeda sužinoti skystis su fluorescuojamaisiais dažais. Juo nusiplovus rankas ir jas apšvietus ultravioletiniais spinduliais, išryškėja švarios ir nešvarios vietos | |
Nešvariai nuprausta ranka – skysčio su dažais pateko tik kai kur |
Švariai nuprausta ranka |
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę