“Gimnazijoje aistringai domėjausi chemija. Mokytoja man parūpindavo chemijos vadovėlių, skirtų aukštosioms mokykloms. Matematikas sakydavo, kad esu jo geriausias mokinys. Neblogai piešiau, o mano lietuvių literatūros rašinius, žinojau, garsiai skaitydavo mokytojų kambaryje. Pasirinkau mediko profesiją. Noras tapti gydytoju ir padėti kenčiantiesiems galbūt glūdėjo pasąmonėje. Pokario metais mažame Lietuvos miestelyje nė kalbos nebuvo, kas yra geras gydytojas. Kybartuose dirbęs rusų tautybės gydytojas, su kuriuo sunkiai galėjome susikalbėti, nebuvo įkvepiantis pavyzdys. Daugiau lėmė perskaitytos knygos - N.Kronino “Citadelė”, H.Korsakienės “Gyveniman išėjus”, pamatytas kino filmas apie mediko gyvenimą.
Vilniaus universitete (VU) baigiau medicinos studijas, vėliau tapau medicinos mokslų daktaru. Vėliau VU vakariniame fakultete įgijau filologo, anglų kalbos ir literatūros dėstytojo diplomą. Taip išsipildė dvi mano svajonės.”
“Studijuoti buvo šaunu. Vargas, lydėjęs nuo mažumės (karo metu netekome ir namų, ir tėčio), neapleido ir studijų metais. Stipendija nedidelė, pagalba iš namų - reta, bet eiti pirmyn padėjo jaunystė ir noras mokytis. Medicinos fakultete vyravo demokratiška atmosfera. Vis tik reikėjo atsargumo, nes būdami tarp draugų, negalėjome žinoti, ar kuris nepriklauso KGB. Tada sakydavome, kad aukščiausias pastatas Lietuvoje - Saugumo rūmai prieš Lenino aikštę, nes iš jų matyti Sibiras ir Karaganda”
“Nors neturėjome gerų vadovėlių, paskaitos buvo labai aukšto lygio. Fakulteto dekanas šviesaus atminimo prof. Salezijus Pavilonis buvo nuostabus žmogus, eruditas. Ne tik mes, studentai, bet ir administracija jį vadino “dekanisimus”. Jam patarus pasirinkau otorinolaringologiją, nors maniau būsiąs akių gydytojas. Labai man imponavo VU medicinos fakulteto farmakologijos katedros vedėjas profesorius H.Polukordas. Jį labai mylėjau. Aspirantūroje II Maskvos N.Pirogovo institute mane žavėjo akademikas B.Preobraženskis, garbaus amžiaus senosios kartos rusų inteligentas, beje, nepartinis. Jis mane mokė ne tik operacijų technikos, bet ir pedagogikos bei mokslo vingrybių.
Su ligoniu, sakė akademikas, reikia elgtis kaip su artimu savo draugu ar tėvu, motina ir padėti taip, kaip norėtum, kad tau padėtų. Ši mokykla bei dvasia likusi manyje ir šiandien, drauge su iš Vakarų šalių kolegų perimta operacijų technika.”
“Nepriklausiau partijai, todėl iki Nepriklausomybės
užsienyje nebuvau. Dešimt metų dirbau katedroje asistentu, kol man buvo suteiktas docento laipsnis. Gal docentas (kurso vedėjas) bijojo prarasti savo postą, gal manė, kad bus neparanku, kai greta - galimas konkurentas?.. Kolegos žinojo: aš nenutylėsiu dėl neteisingų dalykų. Sąžinė ir dora - mano principai. Bet į partiją manęs nekvietė! Ir šiandien ne visiems patinka mano tiesumas.”
“Anksčiau būdavo privalu pagal sąrašą patikrinti studentus kiekvienos paskaitos pradžioje. Kai kurie dėstytojai tai darydavo ir paskaitai baigiantis. Aš tik susipažindavau su studentais per pirmą paskaitą ir atsisveikindavau per paskutinę. Paskaitų lankomumas buvo vienas geriausių fakultete. Skaičiau “gyvai”, be konspektų. Ir šiandien neturiu nė vienos paskaitos teksto raštu, išskyrus reikalingas diagramas ar skaidruoles. Aštuonerius metus (1992-2000 m.) dirbau fakulteto prodekanu chirurgijos klausimams. Malonu, kad pernai Medicinos fakulteto studentai, vertinę visų katedrų dėstytojų darbą, neturėjo priekaištų tik oftalmologams ir otorinolaringologams.”
“Mėgstu bendrauti su studentais, vertinu jų ryžtą, sugebėjimus. Ieškojau ryšių ir skatinau jaunus kolegas stažuotis užsienyje. Šiuo metu klinikoje dirba septyni mano mokiniai, studijuoja rezidentai, rengiami doktorantai (jau apgintos penkios disertacijos). Kai į kliniką ateina jaunas žmogus, jį globoju, saugau, kol “įauga” į kolektyvą. Mokinėms esu mažiau reiklus nei mokiniams. Tik manau, kad mūsų darbas labai sunkus, todėl jame vyrų turėtų būti daugiau. Dukra Atėnė, matydama mano ir žmonos darbo kasdienybę, pasirinko menotyros specialybę.
Ieškojau gabių mokinių, nebijodamas, kad jie mane užgoš. Visiems užteks vietos po saule! Gaila, kad yra manančių kitaip. Rinkos ekonomika, gyvenimo tempas, materialinių vertybių stoka, o kai kuriais atvejais - saiko joms nebuvimas skatina medikų konkurenciją. Ji neturėtų būti tokia arši. Nepagrįstas kai kurių jaunų specialistų perdėtas savęs sureikšminimas. Geras gydytojas neleidžia savyje išbujoti didybei, jaučia pagarbą pacientams, savo mokytojams ir klinikai.
Norint patirti žmonių šilumą, reikia prie to prisidėti jiems padedant. Ligonį ar studentą vertinu kaip savo kūrybos objektą. Tik, galiu pasakyti, jauniesiems kolegoms atiduota meilė ir šiluma niekaip nebesugrįžta, tačiau vis dar tikiu, kad gali sugrįžti. Mano mėgstamas bulgarų poetas Kisjova rašė: “(...) Nenusimink, jei kūrinys tave palieka/ tokia kūrėjo dalia/ (...) kaip ir Afroditė be rankų graži/ gražus bus tavo sugrįžęs kūrinys”.
“Mano praktika - keturiasdešimt metų, jau dešimtmetis esu
SAM vyr. otorinolaringologas ir dar tebesimokau. Vis dar susiduriu su atvejais, kai diagnozė neaiški, ir turiu tiesiai pasakyti pacientui: atleiskite, aš nežinau, tai retas atvejis. Kartą po paskaitos priėjo studentė: “Jūs netaisyklingai sakote “prie tokios ligos”. Išmokau šią kalbos pamoką ir dabar sakau “sergant liga...”.
Gydytojui reikia visą gyvenimą mokytis, klysti ir iš klaidų pasimokyti. Žmogui, galvojančiam, kad jis niekada neklysta, ko gero, trūksta žmoniškumo.
Egzaminuoti ir teisti kitą yra lengviau nei save. Bet A. de Sent Egziuperi žodžiais tariant: “...būk teisėjas pats sau!”
Stengiuosi ligoniui atiduoti viską, ką galiu. Juk jis - kenčiantysis. Reikia pasikalbėti ir prieš operaciją, padrąsinti, nes ligonis paprastai bijo chirurginės intervencijos. Jis pats turi apsispręsti ir pasitikėti chirurgu. Jeigu klinikos vadovas paskirsto ir nurodo, kokias operacijas kas atliks, nepaisydamas ligonių pageidavimų, jis labai įsipareigoja. Nesėkmės atveju vadovas lieka kaltas. O jeigu ligonį operavo jo pageidaujamas chirurgas, galimą nesėkmę bus labiau linkęs vertinti kaip netipišką atvejį, komplikaciją ir pan., o ne kaip chirurgo klaidą. Sakoma: jeigu su skalpeliu palietei pacientą, manyk, kad tai - jūsų vedybos. Operuojamasis tampa tarsi tavo gyvenimo dalimi. Jis turi teisę bet kada kreiptis, ir tavo pareiga - padėti. Padarai viską, kas įmanoma. Rūpiniesi ir nerimauji, užeini pasižiūrėti, kaip jis jaučiasi, ar pakankama slauga, ar neskauda, ar ko netrūksta. Būna, keliesi ir naktį, bet neduok Dieve, jeigu suklysi. Vis tik, jeigu ligonis ir jo artimieji supranta, kad rūpinaisi nuoširdžiai, tau bus atleista. Žmonės gali atleisti gydytojui dėl profesinės kompetencijos stokos, bet jo grubumo, šaltumo ir abuojumo - ne.”
“Mūsų klinika dirba puse pajėgumo, nes tik tiek paslaugų gali apmokėti ligonių kasos. Bet kurio mechanizmo veikimo efektyvumas priklauso nuo to, ar jis dirba visu pajėgumu. Medikas turi dirbti visu krūviu - tada bus gerai ir ligoniams.
Mano nuomone, otorinolaringologinę pagalbą šalyje derėtų
koncentruoti penkiuose centruose, užuot išbarsčius paslaugas daugelyje įstaigų. Taip būtų išvengta skaudžių gydymo ir diagnostikos klaidų, kurių šiandien pasitaiko mažuose skyriuose.
Pradėjus sveikatos apsaugos sistemos pertvarką, reikėjo iš esmės ir neatidėliojant viską keisti: mažinti ligoninių skaičių, plėsti privačią praktiką. Šeimos medicina turėtų būti privati, o kitų lygių ir valstybinė, ir privati. Pagalba universitetų ligoninėse turi būti prieinama visiems visuomenės nariams.
Jeigu visi laikytumės bendrų susitarimų kaip laikomės kelių eismo taisyklių, būtų daug paprasčiau. Bėda, kad vieni laikosi įstatymų, kiti - ne.
Jaunas žmogus skiria dvigubai daugiau spalvų ir atspalvių
nei vyresniame amžiuje. Ir kitų funkcijų jutimo receptoriai vėliau “atbunka”. Dž.Golsvorčio herojus senasis Džulijonas sakė: “Mūsų laikais ir aktoriai geriau vaidino, o tabako kvapas koks buvo!”. Ne kvapas kitoks buvo, o mūsų gebėjimas įvertinti kinta, mes “atbunkame”! Ir mūsų valdžios atstovams, atrodo, jau nebesopa dėl žmonių aimanų, skurdžios buities, nedarbo, “įšaldytų” medikų atlyginimų.”
“Po dienos, kuri prasideda rytine konferencija septintą ir baigiasi vakarop, išsiskirsčius studentams, atrodo, jau ir “atbuktum”. Kad taip neatsitiktų, “neriu” į sodą. Ten mano prižiūrimos gėlės, miško žaluma, paukščių balsai. Tai atgaivina visus “receptorius”. Užsidarę tarp negyvų įstaigų ar namų sienų, kur gyvosios gamtos atstovai - tik mes patys, dar gėlė ant palangės (apsidairykime, ar ne tokia mūsų aplinka?!), negalime matyti, kaip skleidžiasi gėlės žiedas, daromės nebejautrūs. Nuolatinė gyvybės raiška bei atsinaujinimo kaita, kurią matome gamtoje, ir įkvepiantys meno kūriniai padeda jausmams regeneruotis.”
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę