[klausimas]Jau keletą metų periodiškai jaučiu galvos svaigimą, kartais einant “mėto” į šalis. Tapo sunkiau susikaupti, pablogėjo atmintis. Tyloje girdžiu “ūžimą” ausyse, bet klausa išlieka gera. Kraujospūdis kinta, kartais būna padidėjęs, kartais - mažas. Neseniai buvo stipraus galvos svaigimo su pykinimu priepuolis, negalėjau eiti į darbą, teko kviesti gydytoją į namus. Man nustatė praeinančio galvos smegenų kraujotakos sutrikimo diagnozę, vėliau paskyrė vinpocetino. Kiek žinau, šio vaisto vartojo ir mano senelė. Ar tinka šis vaistas mano ligai gydyti? Gal verta jį pakeisti naujesniu ir veiksmingesniu vaistu?
Adelė V., Kaunas[/klausimas]
Atsako gyd. Zita ALSEIKIENĖ
Medicinos centras
“Neuromeda”
(8 37) 33 15 11
Vinpocetinas klinikinėje praktikoje yra vartojamas jau nuo 1960-tųjų metų. Tai, kad vaistas vis dar rinkoje ir yra plačiai vartojamas, rodo jo klinikinį efektyvumą ir gerą toleranciją. Juk daugybės vaistų per tą laiką buvo atsisakyta kaip nepakankamai veiksmingų ar sukeliančių sunkių nepageidaujamų poveikių.
Vinpocetinas yra sukurtas nedaug pakeičiant iš žiemės augalo (Vinca minor) išskiriamo alkaloido vinkamino molekulę. Šis augaliniu pagrindu sukurtas vaistas sėkmingai konkuruoja su daugeliu kitų sintetinių smegenų mitybą gerinančių vaistų. Vinpocetinas pasižymi daugeliu naudingų klinikinių poveikių:
• pagerina smegenų kraujotaką neveikdamas bendros kraujotakos;
• pagerina smegenų medžiagų apykaitą ir deguonies bei gliukozės pasisavinimą;
• apsaugo smegenų ląsteles deguonies trūkumo sąlygomis, t.y. esant smegenų kraujotakos sutrikimui;
• gerina atmintį bei išmokimą net sveikiems žmonėms;
• mažina kraujo klampumą ir galimybę susidaryti trombams bei aterosklerozinėms plokštelėms;
• padidina serotonino kiekį smegenyse, o ši medžiaga yra svarbi miegui, nuotaikai bei apetitui.
Dėl šių poveikių vinpocetinas jau daug metų sėkmingai vartojamas įvairiems galvos smegenų kraujotakos sutrikimams gydyti, juo gydoma demencija (kai stipriai pažeidžiama atmintis ir kitos pažintinės funkcijos).
Vinpocetino veiksmingumą patvirtina vis nauji moksliniai vaisto tyrimai - jų atlikta jau daugiau negu 100, o juose dalyvavo daugiau negu 300 000 pacientų. Šių tyrimų metu nustatyta, kad vinpocetinas gali būti naudingas ne tik esant smegenų kraujotakos sutrikimams, bet ir:
• padeda greičiau normalizuoti būklę po insultų, galvos smegenų traumų;
• tinka esant dėmesio koncentracijos, atminties, mokymosi sutrikimams;
• mažina ūžimą galvoje ir klausos susilpnėjimą;
• gydo tinklainės ir daugelį kitų akių ligų;
• gali padėti esant miego sutrikimams;
• veikia profilaktiškai migreninio ir kitokio pobūdžio galvos skausmus;
• pagerina atmintį sergant alkoholizmu;
• gali padėti gydyti kai kurias depresijos formas;
• padidina toleranciją protiniam, fiziniam ir emociniam krūviui;
• mažina per jautrią organizmo reakciją į orų svyravimus.
Neįtikėtina, tačiau yra duomenų, jog vinpocetinas gali būti naudingas net esant plaukų slinkimui, skrandžio opaligei ar inkstų akmenligei, bet tam patvirtinti dar reikia tolesnių vaisto tyrimų.
Vinpocetinas puikiai tinka tiek jauno amžiaus, tiek pagyvenusiems žmonėms. Vaisto nepatartina vartoti tik nėštumo ir maitinimo krūtimi laikotarpiu bei esant padidėjusiam jautrumui šiai vaistinei medžiagai. Vinpocetinas saugus ir netoksiškas, net jei jo vartojama sergant kitomis vidaus organų ligomis. Per visą vinpocetino vartojimo laikotarpį neužregistruota nė vieno apsinuodijimo geriamąja jo forma atvejo. Vaistas paprastai nesukelia jokių nepageidaujamų poveikių, tik retais atvejais gali būti kraujospūdžio svyravimas, karščio pojūtis (tada paprastai užtenka sumažinti vaisto dozę, nes organizmas per stipriai reaguoja į įprastinę). Kartais būna lengvas virškinimo sutrikimas (tada geriau vartoti vaisto iš karto po valgio) ar pablogėjęs miegas (kai kuriems žmonėms vinpocetinas sukelia sujaudinimą, dėl to tenka atsisakyti jo vakarinės dozės, o vartoti tik ryte ir dieną).
Paprastai patariama vaisto pirmą mėnesį vartoti po 2 tabletes (10 mg) tris kartus per dieną, o vėliau pakanka po 1 tabletę (5 mg) tris kartus per dieną. Pravartu žinoti, kad sveikatos pagerėjimas paprastai pajaučiamas tik po 3-4 vinpocetino vartojimo savaičių, nors yra duomenų, kad didelės vaisto dozės atmintį pagerina ir greičiau. Jei problemos ilgalaikės (galvos smegenų kraujotakos, atminties sutrikimas, regėjimo ar klausos pablogėjimas), pagerėjusi būklė gali likti tol, kol vaisto reguliariai vartojama, o vartojimą nutraukus, būklė gali vėl pablogėti. Kadangi vinpocetinas gerai toleruojamas ir paprastai nesukelia jokių nepageidaujamų poveikių, jo galima saugiai vartoti daugelį mėnesių ir net metų.
Nėra pastebėta jokios vinpocetino sąveikos su kitais vaistais, todėl jis idealiai tinka, kai tenka vartoti keletą vaistų vienu metu, o smegenų mitybą gerinančių vaistų poveikį jis tik sustiprina.
[klausimas]Mano mamą (jai 50 m.) jau senokai vargina galvos svaigimas. Pastaruoju metu gydytojas jai paskyrė vaisto Betaserc. Galvos svaigimas tikrai praėjo, ji jaučiasi daug geriau, tačiau vartoja ir daugiau vaistų: nuo kraujospūdžio, nuo padidėjusio skrandžio rūgštingumo. Aš rūpinuosi, ar ji gali vartoti kelių skirtingų vaistų ir ar jie nekenks jos skrandžiui – kad vieną organą gydant nebūtų pakenkta kitam. Taip pat norėčiau daugiau sužinoti apie galvos svaigimą, nuo ko jis gali atsirasti, kokios ligos jį sukelia, bei daugiau apie patį Betaserc.
Laima V., Kaišiadorys[/klausimas]
Atsako gyd.
Dalia VEDECKIENĖ
VšĮ Kauno Šilainių
poliklinika
Jūsų rūpestis dėl vaistų poveikio skrandžiui visai suprantamas. Daugelis pacientų pergyvena, ar vaistai jiems nekenks, ar gali saugiai jų vartoti. Vis dėlto galime jus nuraminti, nes ir klinikinė praktika, ir atlikti tyrimai rodo, jog skrandžio skausmai ar rėmuo pacientams, vartojantiems Betaserc (betahistino), pasireiškia retai, panašiai kaip ir vartojant placebo - neaktyvaus vaisto. Taigi baimintis nereikėtų. Taip pat nėra duomenų, kad vaistas didintų skrandžio sulčių išsiskyrimą ir tuo pačiu - rūgštingumą.
Galvos svaigimą gali sukelti įvairios ligos: neurologiniai ar psichikos sutrikimai, širdies ir kraujotakos negalavimai, per didelės vaistų ar alkoholio dozės, akių ir ausų ligos. Neretai svaigimą sukelia tam tikra galvos padėtis. Kartais kartu pasireiškia nerimas. Vyresnio amžiaus žmonėms šalia svaigimo ir lygsvaros sutrikimo būna sumažėjęs kraujospūdis, pablogėjęs regėjimas ir klausa. Jeigu svaigsta galva arba šalia yra kitų simptomų, reikia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atlieka pirminius tyrimus, vėliau siunčia ligonį konsultuotis.
Medikamentu Betaserc Lietuvoje gydoma jau daug metų. Pasaulyje atlikta nemažai tyrimų, įrodančių jo poveikį gydant Menjero ligą, gerybinį paroksizminį svaigimą ir kitas svaigimu pasireiškiančias ligas. Betaserc smarkiai sumažina svaigimo dažnumą, stiprumą ir trukmę. Ligoniai, kurie gydėsi šiuo vaistu, sako, kad pranyksta ir kiti simptomai, pasireiškę kartu su svaigimu, pagerėja gyvenimo kokybė. Gydytojų ir pacientų nuomone, betahistinas (Betaserc) - veiksmingas vaistas. Žinoma, nereikėtų juo gydytis savarankiškai, be gydytojo konsultacijos. Jūsų mamai, p. Laima, linkėčiau daugiau judėti, sveikai maitintis, džiaugtis gyvenimu, ir šią problemą atitolinsite.
[klausimas]Kreipiuosi į žurnalo “Sveikas žmogus” redakciją su prašymu – padėkite!
Mano duktė (20 m.) jau metus serga nervine anoreksija. Jos svoris – 39 kg. Ji lankėsi psichologo konsultacijose Vilniaus valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centre. Psichologo paslaugų atsisakė. Gulėjo Vilniaus psichiatrijos ligoninėje, gydytojai atliko visus tyrimus, sveikatos sutrikimų nenustatė – visų tyrimų rezultatai geri. Dabar ji išleista iš ligoninės, gydytojai vėl rekomendavo kreiptis į psichologus. Valgo ji mažai, niekuo nesidomi, nervuota. Prašau medikų bei žmonių, kurie susidūrė su šia problema, pagalbos.
Dalia Minevičienė, Vilnius[/klausimas]
Į laišką atsako psichologė Ilona KAJOKIENĖ
Tel. (8 684) 70944
Deja, neretai būna, kad nervine anoreksija sergančios pacientės atsisako gydytis. Nervinė anoreksija - tai psichikos sutrikimas, ir vienas iš jam būdingų požymių yra baimė priaugti svorio. Kitas kriterijus, būdingas tik valgymo sutrikimams, yra savo kūno vaizdo suvokimo sutrikimas, kuris padeda pacientei sirgti toliau - “esu normali, aš valgau - vadinasi, aš nesergu”. Nepaisant viso skausmo, kurį patiria nervine anoreksija sergančiųjų šeimos, merginos (jos sudaro 95 proc. visų anoreksija sergančių pacientų) atsisako joms siūlomo gydymo, nes taip elgtis jas “verčia” pats ligos mechanizmas.
Atsižvelgdama į susidariusią situaciją, patarčiau pačiai užeiti į valgymo sutrikimų centrą ir pasitarti, kaip būtų galima padėti dukrai netiesiogiai. Gal būtų galima paieškoti naujų argumentų konfrontuojant su sergančia ir problemą neigiančia dukra. O gal vertėtų paieškoti kitokių, naujų reagavimo į dukros ligą, galimybių. Manau, kad bet kokiu atveju neverta pasiduoti beviltiškumui ir anoreksijai, o ir vėl pradėti kovą iš naujo. Nenoras gydytis tėra pirma iš 5 sveikimo nuo nervinės anoreksijos pakopų. Ir pati sunkiausia. Pacientui kartais lengviau metų metus sirgti nei ką nors keisti. Per tą laiką neretai jis (ar jo artimieji) ne kartą ir ne du bando pradėti gydytis, vėliau gydymą nutraukia, vėl bando... Tačiau dažnai pati liga žmogų išvargina, ir jis pagaliau sutinka gydytis.
Linkiu stiprybės!
Valgymo sutrikimų gydymo ir informacijos centras
Adresas: Oginskio g. 3, Vilnius
Darbo laikas: 14.30-18.30
El. paštas:
ed@zenevos-iniciatyva.lt
Tel. Pasiteirauti ir registracija: (8*5) 271 57 63, (8*684) 70944
Siūloma specializuota pagalba sergantiesiems nervine anoreksija, nervine bulimija, patologinio persivalgymo priepuoliais, kitais valgymo sutrikimais. Konsultuojama individualiai, taikoma grupinė psichoterapija
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę