){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jei teko važiuoti gražiaisiais panemuniais, greičiausiai pirmą kartą įvažiavę į Vilkiją didžiai nustebote - miestelis įsikūręs ant statokų kalvelių, ir jei ne perdėm lietuviškos trobos, pagalvotum, kad čia tikras pietų Prancūzijos kaimelis. Manoma, kad miestelio vardas radosi iš bendrinio žodžio vilkija - “vilkų gauja”. Yra ir kitas Vilkijos vardo aiškinimas. Jei tikėti legendomis, tokio vardo atsiradimą galėjo nulemti ir vietos žmonių būdas...…
Vilkijoje galima daug kur apsilankyti, daug ką pamatyti, tik paminėsime A. ir J.Juškų etninės kultūros muziejų, kurį štai jau keturiolika metų prižiūri ir puoselėja tautodailininkas Arūnas Sniečkus su žmona Vida. Be kitų vertingų ilgą laiką kauptų eksponatų, yra ir vienas unikalus - daugiau nei iš 100 jaunamarčių juostų susiūtas kilimas, jį patiesdavo tuoktuvių, krikštynų ir kitomis iškilmingomis progomis. Šias juostas išausdavo tuoktis besiruošiančios merginos ir per sutuoktuves kaip auką įteikdavo kunigui. Į jas įpinta daug vilties ir meilės, tad ir kilimas spinduliuoja stipria energija - jautresniems šalia jo gali pašiurpti oda, ištrykšti ašaros.
Palazduonio šaltinis. 250 m į rytus nuo kelio Seredžius - Čekiškė, 400 m į šiaurės vakarus nuo Lazduonos upelio dešiniojo kranto, ne per toliausiai Butvilonių piliakalnio, miško dauboje trykšta šešios stipresnės versmės, kurių vanduo tuojau pat susirenka į vieną upelį. Šulinys įrengtas virš pagrindinės, stipriausios versmės. Aukščiau jos, netoliese, stovi mūrinė koplytėlė su Kristaus ir Marijos statulomis. Senoji koplytėlė, statyta pačioje XX a. pradžioje, buvo nuversta pokario metais, paskui Atgimimo metais atstatyta, į eglę ties šuliniu įkeltas nedidelis Nukryžiuotasis.
Pasak A.Sniečkaus surinktų padavimų, Lazduonių kaime apsinakvojo akla, vargšė moteris. Sapne ji išgirdo balsą, kuris liepė eiti prie šulinio, į kurį susirenka devynių ar daugiau šaltinių vanduo. Žmonės nuvedė ją prie šaltinio, ji nusiprausė ir praregėjo. Pasakojama, kad vėliau iš Peterburgo atvažiavę mokslininkai patvirtino, kad vanduo yra šventas ir gydomasis. Tokių padavimų ir legendų, susijusių su šaltiniu, yra daugybė.
Šaltinio vandeniu praustis, vandens parsinešti visada eidavo ir susirgę žmonės. Daugiausia buvo gydomos akių ligos, vanduo geriamas ir dabar, laikomas šventu. Mums bebūnant šaltinio vandens pasisemti buvo užsukusi ir kauniečių šeima.
Kad senovėje tai buvusi ypatinga vieta, rodo ir upelio Lazduona pavadinimas. Lietuvių dievybė Lazdona - jauna, smerktino elgesio išdykėlė mergina ar mergaitė, gyvenusi miškuose. Ji paprastai miške tykodavusi jaunų vyrų, juos sugundydavusi, o paskui užkutendavusi, bet kai kuriuos ir paleisdavusi. Lietuvių mitologijos tyrinėtojas A.Greimas teigė, kad Lazdonos rolė - teikti moteriškajai lyčiai pasyvias viliojimo priemones - riešutus. O jų svarba to meto saldumynų nepažįstančioje visuomenėje buvo neabejotina. Nedidelėje teritorijoje tekantis upelis Lazduonos pavadinimu, šalia esantis Butvilonių piliakalnis, kalneliai, kur, pasak padavimų, gimusi deivė Lazdona, minima alkvietė ir švytinčių liepsnelių laukas šalia Gojelio tarsi sako, kad čia buvęs vienas iš senojo tikėjimo centrų.
A.Dainauskas, ištyręs aplinkos ir vandens bioenergetiką, konstatavo teigiamą bioenergetinį lauką, bet ypatingo jo aktyvumo neaptiko. Tai geros energijos vanduo bei vieta.
Tame pačiame regione teko rasti ir neigiamos energijos šaltinį, apie jį vėliau ieškojome medžiagos, legendų, tačiau neradome. Cheminiai ir biologiniai šio vandens tyrimai teigiami, vanduo švarus, tad bloga energija greičiausiai jis “užterštas” jau seniai.
Šventupio šaltinis. 400 m į rytus nuo Ringovės kaimo į Nemuną įteka menkas upelis. Jį aptikti ne taip paprasta - jis dingsta po žemėmis, atsirėmęs į Vilkijos-Seredžiaus kelią, tad važiuojantiesiems į Seredžiaus pusę smalsautojams geriausias orientyras - pravažiavus posūkį į Saulėtekius prieš Ringovės kaimą dešinėje kelio pusėje esantis išsišakojęs ąžuolas (beje, manoma, kad prie jo buvo suimtas 1863 m. sukilimo vadas kunigas Antanas Mackevičius). Netoli alma Šventupis, o jo ištakos yra nedidelis gamtos stebuklas - šaltinis, tuoj virstantis upeliu, ištekantis iš po stataus smėlio skardžio. Romi vieta, vanduo skaidrus kaip krištolas ir šaltas kaip ledas. Ištakas geriausia pasiekti brendant srove, taigi kojos gaus sveiką šalčio masažą.
Pasakojama, kad žmonės šiuo vandeniu gydydavosi odos ligas - prausdavosi, maudydavosi.
Viršuje ištakų lomelė, ratu apaugusi senais ąžuolais. Kaip sakė A.Dainauskas, ąžuolai ratu auga blogos energijos sklidimo vietoje - jie ją transformuoja į teigiamą. Tokioje vietoje per keletą minučių sumažėja vidaus organų energija, ji tiesiog “išpučiama”, “išspinduliuojama” į viršų, kosmosą, ilgiau pabuvęs tokioje vietoje žmogus gali jausti nuovargį, silpnumą. Nebent, pasak A.Dainausko, jūs esate labai stiprus ir sveikas žmogus. Tačiau iš žemės gelmių trykštantis vanduo turi teigiamą energiją.
Vėl grįžtame į Kauną ir keliaujame Aukštadvario link. Šis kraštas - vienas gražiausių Lietuvos kampelių. XIII a. Aukštadvaris dėl svarbos varžėsi su Kernave, Trakais, jo svarba išaugo kryžiuočiams pradėjus puldinėti Lietuvą. Čia ėjo senas karališkas vieškelis iš Vilniaus į Trakų ir Birštono pilis, tad visai nenustembi, šalia kelio išvydęs išdidžiai į viršų šaunančius piliakalnius. Ir jei ne Aukštadvario regioninio parko darbuotojai, ieškodami šaltinių dar ilgai būtume klaidžioję painiais miško keliukais...
Rangavos šaltiniai. Rangavos kaime, šalia M.Aleksiūno sodybos gyvenamojo namo, trykšta šventu ir gydomuoju laikomas Rangavos šaltinis. Tai iš žemės mušančios ratilais 4-5 stipresnės versmės. Tai vienas iš kelių šios vietovės šaltinių. Teigiama, kad čia norėta statyti sanatoriją, bet sutrukdęs Antrasis pasaulinis karas. Jis išsiskiria tuo, kad, kaip pasakojama, tryško iš seno didelio ąžuolo kelmo, be to, teka “prieš Saulę”.
Tekantieji “prieš saulę” šaltiniai greičiausiai siejasi su švenčių kalendoriumi. Saulė pateka rytuose tik per pavasario ir rudens lygiadienius, dieną prieš ar po tekėjimo azimutas jau pakitęs, netgi plika akimi matoma, jog saulė jau ne rytuose. Taigi per pavasario ir vasaros šventes (Velykas, Sekmines, Vasaros saulėgrąžos dieną) vandeniui teikta ypatinga reikšmė, tikėta jo nepaprastomis savybėmis. Vandeniu prausiamasi, jo nešama namo, šlakstomasi, įpilama į šulinius, saugoma gimimo ar mirties atvejui.
Šio šaltinio vandens semti eidavę aplinkinių kaimų žmonės, juo plaudavę akis, skaudamas vietas. Vanduo skaidrus, beskonis ir be kvapo. Dujų išsiskyrimo nepastebėta net badant versmių dugną.
Aukštadvario šaltinis. Tai jau “civilizuotas” šaltinis beveik pačiame miestelyje - įrengtas stogelis, kad neprikristų šiukšlių, medžių paunksnėje ant suolelių galima prisėsti ir neskubant gurkšnoti šio vandens. Visi miestelėnai žino šį šaltinį ir geria jo vandenį. Aukštadvario šaltinius taip pat gaubia teigiamos energijos aura.
Ištyrus Vilkijos šaltinių vandenį Kauno visuomenės sveikatos centro Cheminės analizės ir fizikinių veiksnių matavimo laboratorijoje paaiškėjo, kad vanduo, palyginti su leistinomis šaltinių taršos normomis, yra tikrai švarus. Pavyzdžiui, nitritų abiejuose Vilkijos šaltiniuose yra 0,006 mg/l, tuo tarpu leistina riba - 0,5 mg/l. Nitratų Lazduonio šaltinio vandenyje yra 0,29 mg/l (Šventupio kiek daugiau - 3,16 mg/l), kai leistina riba - 49,9 mg/l. Panašus ir Aukštadvario šaltinių vanduo. Taigi tik gerk šį vandenį ir mėgaukis! Važiuodami pro šalį - užsukite...
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę