){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Jonė iš lėto renka žodžius ir pasakoja, pasakoja. Tik ranka gal kiek per daug nervingai braukia savo trumpus, berniokiškai kirptus plaukus. Klasėje - ji ir aš. Visi kiti su auklėtoja nuėjo į salę. Linksminasi. Šoka (Dieve, jau 15 metų po mokyklos baigimo!). Kiek nejauku, kad su Jone likome dviese...
Mokyklos laikais nebuvome geriausios draugės. Tačiau abi mėgome pokštauti ir drįsdavome šiek tiek paerzinti “Barškuolę” - matematikę. Ji visiškai nesuprato humoro. Ir tai mus “kaitino”.
Beje, nė viena klasės mergaitė taip drąsiai nereiškė savo nuomonės kaip Jonė. Tai ji pirmoji mokyklos valdžiai pradėjo purkštauti: “Kodėl net pasilinksminimo vakarėliuose turime dabintis uniformomis?” Ir kartą ... pasirodė šokių salėje apsitempusi raudona palaidinuke ir juodu trumpu sijonėliu. Visų vaikinukų žvilgsniai taip ir paskendo joje...
Kad Jonė šįvakar su manimi taip atvirauja, savotiškai jaudina. Šimtą metų su niekuo taip natūraliai ir nuoširdžiai nesikalbėjau. Tik, keista, negaliu atsikratyti sapną primenančio jausmo. Atrodo, jog būčiau įkritusi į gilų išdžiūvusį šulinį. Virš jo - žvaigždėtas dangus. Ramu, nieko nebijau. Žvelgiu iš šulinio dugno į žvaigždes, ir tiek. Iš čia jos matosi ryškiausiai...
Kodėl aš? Už ką? Kodėl tai atsitiko su manimi? Kuo nusikaltau Dievui? - Jonė savo klausimų tirada išplėšia mane iš netikėtai aplankiusios vizijos. Klausausi, kaip ji, susitaikiusi su diagnoze (gimdos kaklelio vėžys, navikas išplitęs į gimdos kūną), dar ilgai užduodavo šiuos klausimus likimui. Tik jau nebelaukdavo atsako.
Andrius lengvabūdiškai neįtikinėjo jos, kad viskas bus gerai, ir Jonė greitai pasveiks. Jis nežaidė laimingos pabaigos “žaidimo”, o nuolat kartojo: “Tu labai reikalinga mūsų mažajai Rūtai ir man”. Beje, taip elgdamasis net nenutuokė, kad tuo metu Jonei šie žodžiai buvo pats patikimiausias gelbėjimosi ratas.
Po operacijos (pašalinta gimda) ir švitinimo grįžau namo. Jie buvo pasikeitę, kaip ir visas pasaulis. To, kam anksčiau teikiau reikšmės, visiškai nebereikėjo. Negalėjau klausytis rytmetinių radijo žinių. Pikantiškos laikraščių žinutės (kurias anksčiau permesdavau akimis prie kavos puodelio) erzino ir sėjo neviltį. Karjeros moterys, verslininkai vyrai, paauglės manekenės, nutvieksti šlovės spindulių, sukosi tuo pačiu ratu: iš leidinio į leidinį. Ir dalijosi salstelėjusiomis išpažintimis.
Reklamos skelbimai, rodos, tyčiojosi: “Kosmosas jūsų namuose. Neįtikėtinos jo gydomosios ir kitos savybės”; “Svajonių Džinė laukia savo Aladino”; “Parduodama užšaldyta kiaulių šoninė, šiek tiek apgadinta kelių eismo įvykio metu”... Paskui šią tuštybės mugę vilkosi vienadienės meilės ir laimės likučiai, geismo trupiniai, išblėsusi viltis.
Savaitėmis nebeprieidavau prie televizoriaus. Džiaugiausi radusi sau naują pramogą - pasisėdėjimus prie lango. Atsiveriu langą į sodą ir klausausi, kaip krenta obuoliai. Laukiu, kol vyras parves iš darželio Rūtelę. Kalbuosi su ošiančiais medžiais. Girdžiu, jie perspėja: “Negalima nugalėti iš karto ir visam laikui. Nugalėti reikia kasdien”.
Jonė pakyla nuo suolo, lėtai pereina klasę. Prieina prie lango. Žiūri į kiemo beržus. Tyli. Paskui neatsigręžusi klausia:
- Ar žinai, kas yra baimė? - ir nelaukdama mano atsakymo tęsia. - Baimė. Ji dvelkia. Vystančiomis šermenų gėlėmis. Ligoninės virtuve. Karboliu. Operacinės sterilumu. Mėtiniais čiulpinukais, kuriuos palatoje paliko Rūtelė...
Baimė. Ji daro su tavimi, ką nori. Atima žadą, sustingdo kraują, šiurpuliais veria kūną. Ji erzina, tyčiojasi, gniuždo. Bet taip pat suteikia jėgų. Verčia nepasiduoti. Ir kovoti su neganda. O gal likimu?
Baimė. Tai - nakties tamsoje pasiklydusi rauda. O gal drovi rytmečio šypsena (naktis praėjo be skausmo!)? Aklas įniršis? Pyktis? Ar begalinis noras gyventi?
Baimė - paikas draugų sutrikimas ir netaktiški klausimai: (“Kodėl taip stipriai viską imdavai į širdį? Gal todėl ir liga pakirto?”; “Kas tavo šeimoje sirgo vėžiu?”; “Ar jūsų giminės nelydi prakeiksmas?”). Sutrikusiems draugams (tik dabar supratau) atrodė, kad bus lengviau, jei kartu atrasime realų paaiškinimą...
Ir aš, ir jie mokėmės. Mokėmės atitolti nuo žeidžiančio tiesmukiškumo, nejaukios savijautos ir savosios baimės.
Jonė atsitraukia nuo lango. Sugrįžta prie suolo ir vėl jame susirango. Netikėtai paklausia, kodėl aš “taip kompleksuotai” klausausi jos pasakojimo. Ko gero, ji teisi. Šyptelėju prisiminusi, kaip skubėdama į susitikimą, ilgai vargau besistengdama delikačiai išprašyti įkyrią kaimynę. Tikra votis! Vos ne kas antrą dieną pristinga druskos...
Taip, esu kompleksuota. Nesugebu išsivaduoti iš priverstinio bendravimo (“Negražu atstumti vienišą kaimynę”; “Ką žmonės pasakys?”).
- Žinai, - Jonė nutraukia mano mintis. - Jei gerbi save, privalai sugebėti pasakyti “ne” bet kurioje situacijoje! Liga šio meno žaibiškai išmoko. Jau seniai nebedarau to, ko nenoriu. “Ką žmonės pasakys”, “privalau”, “turiu” - juk tai, viso labo, tik apspurusios sąvokos. Didelis muilo burbulas, kuris lengvai sprogsta. Ir išvaduoja tave nuo smulkmenų, įtampos, įtarumo.
Prisimenu, išėjusi iš ligoninės, ėmiau nerimauti. Kankinausi: ar dar ilgai Andrius neš savąją išmėginimų naštą? ar nepalūš? Nepaneigsi: sirgdama susilaukiau nuolatinio jo dėmesio, paramos ir meilės. Tačiau viskam yra riba. Žmogus - ne geležinis.
Kuo savo vyrą galėjau pradžiuginti? Slenkančių plaukų kuokštais? Ką jam galėjau dovanoti? Tik nuovargį, išsekimą ir nerimą. Ar po švitinimo dar įmanoma kurti intymaus vakaro planus? Kaip manai, ar lengva įžengti į miegamąjį, kai išimta moteriškiausia tavo kūno dalis...?
Suvokiau: jei nuolat apie tai galvosiu - sunaikinsiu save. Privalėjau susitaikyti: yra taip, kaip yra. Ir gyventi toliau. Žinojau: man pakaks ir vieno Andriaus komplimento, kad išgyvenčiau abejonių kupiną dieną.
O Andrius nenukrypdamas ėjo savo keliu - nuolat kartojo, kad viskas bus gerai, ir nešykštėjo gerų žodžių.
Nebekvaršinau sau galvos įvairiausiomis baimėmis, galimomis išdavystėmis ir panašiomis mintimis. Praregėjau: nelaimingas ne tas, kuris ligotas, o tas, kurio niekas nemyli.
Abi su Jone suklūstame. Salėje šokiai įsisiūbavo kaip reikiant. Buvusi vienuoliktoji “B” pašėlo. Ir gerai - pelenai dar nebyra!
- Įdomu, kas iš vaikinų šokdina “Barškuolę”? - užklausiu Jonės.
- Niekas. Ar negirdi seniūnės komandos: “Kviečia merginos!”
Ir staiga mus suima juokas. Dar sekundė - ir iškrisime iš suolo. Kaip kadaise, kai buvome dar mokinukės...
Psichoterapeutė
Jūratė LAŽINSKIENĖ
Ši istorija - puiki moters išgyvenimų raidos iliustracija. Ji, likimo valia atsidūrusi ant Būties ir Nebūties slenksčio, priversta žvilgtelėti, kas ten - Anapus. Deja, to niekas nežino...
Baimė. Ji suima kiekvieną, kam lemta atsidurti ties tuo slenksčiu. Moteris iš pradžių neigia mirties grėsmę. Vėliau pyksta, liūdi, baiminasi, puola į depresiją, kol pagaliau susitaiko su liga.
Žmogus, išgyvendamas netekties ar mirties grėsmę, gali “užstrigti” ties kuria nors anksčiau paminėta išgyvenimų stadija. Pavyzdžiui, jei jis “užstringa” depresijos fazėje, dažnai konstatuojama kliniškai sunki šios ligos forma. Toks ”užstrigimas” gali trukti ilgai (arba niekada nesibaigti). Tokiu atveju žmogus taip ir nesusitaiko su liga, nelaimė jo nesubrandina...
Galimi trys išeities iš krizinės situacijos variantai. Pirmasis - žmogus po krizės (artimo asmens netekties, sunkios ligos ir pan.) sugeba išlikti toks, koks buvo anksčiau. Antrasis - liga, nelaimė žmogų pakerta, sužlugdo. Jis jau niekada nebeatsigauna (prasideda įvairios ligos, keičiasi charakteris ir pan.). Trečiasis - žmogus po krizės tampa stipresnis, brandesnis negu buvo prieš tai. Ir paradoksas - džiaugiasi, kad liga jam leido pajusti akimirkos trapumą ir gyvenimo vertę.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę