Kaip nugalėti nuovargį?

Išmokite pastebėti pirmuosius nuovargio požymius ir jų neignoruokite. Tai gali būti akių, kojų ar viso kūno nuovargis, apmirę pečiai, sumažėjęs energingumas, nesugebėjimas susikaupti, bendras silpnumas, nuobodulys, mieguistumas, nervingumas, nerimas ar nekantravimas.
 


Nuolatinis nuovargio jausmas - tai visai kas kita nei pavargimas nuo sunkių darbų, varginančių kelionių, įtempto bendravimo. Paprastai dienos pabaigoje pavargęs jaučiasi kiekvienas aktyvus žmogus, o geras miegas naktį šią problemą išsprendžia. Ilgalaikis nuovargis - tai kasdienis energijos trūkumas, neįprastas ar pernelyg didelis viso kūno sunkumas, kurio miegas nepalengvina. Jis gali būti ūminis (trunkantis iki mėnesio) ir lėtinis (nuo vieno iki šešių mėnesių ar dar daugiau). Tai sutrikimas, kuris keičia žmogaus aktyvumą ir gyvenimo kokybę.
Nuovargio ir energijos trūkumo pojūtis lydi įvairias ligas ir būsenas: mažakraujystę, depresiją, ilgalaikį stresą ir t.t. Dažnai vieną nuovargio priežastį nustatyti sunku, nes jos būna kelios. Šiame straipsnyje keletas patarimų kiekvienam - kaip mažiau pavargti ir greičiau atgauti prarastą energiją.
Įvertinkite savo energijos poreikį
Savaitę ar dvi rašykite dienyną, stenkitės pastebėti, kuriomis dienomis jaučiatės pavargę labiausiai, o kuriomis energijos turite daug. Ieškokite savijautą lemiančių faktorių ir venkite nereikalingo energijos švaistymo.
Planuokite dienos darbus
o Pasirašykite dienotvarkę ir jos laikykitės.
o Darbus stenkitės dalintis su kolegomis ir šeimos nariais.
o Kasdien peržiūrėkite krepšyje nešiojamus daiktus, kelionėse jais neapsikraukite.
o Darbus derinkite pagal darbo aplinką.
o Venkite dirbti aplinkoje, kurioje ekstremali temperatūra (stipriame karštyje ar šaltyje).
o Išvėdinkite darbo patalpas, venkite dūmų ir garų.
o Venkite ilgalaikio drėgmės, ypač karštos drėgmės, poveikio.
Suteikite darbams prioritetus
o Atskirkite, kurie darbai yra itin svarbūs ir skubūs, o kuriuos galima atidėti.
o Tausokite kūno energiją svarbesniems ir sunkesniems darbams.
Reguliuokite savo gyvenimo tempą
o Gyvensenos tempo reguliavimas yra geriau nei skubotumas.
o Mažinkite netikėtų ar ilgai trunkančių įtampos momentų skaičių.
Praktikuokite teisingus kūno judesius
o Keiskite sėdėjimo ar stovėjimo padėtį.
o Sėdėkite kėdėje su patogiu atlošu nugarai. Stenkitės, kad sėdint jūsų nugara išliktų tiesi.
o Pasirinkite optimalų fizinių darbų kiekį - nepersitempkite.
o Keldami krovinį, stenkitės išnaudoti rankų ir kojų raumenis. Nevarginkite nugaros.
o Jei įmanoma, neškite krovinį mažesnėmis dalimis. Tai naudingiau negu nešti viską iškart. Jei tai neįmanoma - naudokite vežimėlį.


o Pakeiskite darbus, kurie reikalauja kelti rankas virš galvos.
o Naudokite įrankius ilgais kotais ar rankenomis.
o Visus sunkius darbus pasistenkite išdalinti į mažesnes dalis.
Planuokite poilsį
o Subalansuokite darbo ir poilsio periodus. Poilsis privalo kompensuoti darbui sunaudotą energiją.
o Pailsėkite anksčiau nei pasijuntate nuvargę. Dažni ir trumpi atokvėpio momentai yra labai naudingi.
Stebėkite, kaip kvėpuojate
o Kvėpuokite tolygiai. Kvėpavimo nesulaikykite.
o Dėvėkite drabužius, kurie netrukdytų kvėpuoti.
Taisyklingai maitinkitės
Dažnai nuovargis kamuoja todėl, kad nepakankamai ar netaisyklingai maitinatės. Įsitikinkite, kad nesunaudojate daugiau kalorijų negu jų gaunate su maistu.
Vartodami subalansuotą maistą, gausite daugiau energijos kūnui ir mažiau pavargsite.
Didinkite fizinį aktyvumą
Sumažėjęs įprastas fizinis aktyvumas neretai gali būti nuovargio ir jėgų praradimo priežastis. Mokslininkai nustatė, kad daugumai sveikų atletų, ėmusių praktikuoti ilgesnį miegą ar sėdimą darbą, pasireikšdavo susirūpinimo, depresijos, silpnumo ir išsekimo požymių. Nuolatinės ir reguliarios sportinės treniruotės gali sumažinti minėtus pojūčius ir padėti išlikti žvaliems bei energingiems.
Vartokite vitaminus
Trūkstant organizme vitaminų mažėja prisitaikymo prie aplinkos galimybės, žmogus greičiau pavargsta, jaučia silpnumą, jėgų trūkumą, pasidaro nervingas, neatsparus įvairioms ligoms. Kai didėja krūvis organizmui ar yra nepalankios, stresinės sąlygos, vitaminų poreikis didėja. Ypač svarbūs B grupės vitaminai. B1 vitaminas (tiaminas) būtinas paversti gliukozę energija. Todėl B1 vitamino poreikis padidėja, kai daugiau valgome angliavandenių ar tiesiog kai organizmui reikia daugiau energijos. B2 vitaminas (riboflavinas) taip pat reikalingas energijos gamybai. Riboflavino būtinai reikia, kad organizmas suvartotų baltymus. Jei šio vitamino trūksta pradeda atrofuotis smegenų ląstelės. Vitaminai B6, B12 ir folio rūgštis yra svarbūs neurotransmiterių (neurotransmiteriai - cheminės medžiagos, reguliuojančios nuotaiką, dėmesio koncentravimą ir kitus smegenų procesus) gamybos komponentai. Mokslui jau žinomi konkrečių medžiagų apykaitos sutrikimai žmonių, sergančių depresija, smegenyse. Pastebėta, kad vitaminas B6 susijęs su atmintimi: žmonių, kurių dienos racione trūko šio vitamino, prisiminimai silpnėjo. Davus šio vitamino papildomai, atminties testų rezultatai pagerėjo.
Kada dėl nuovargio kreiptis į gydytojus?
Kartais nuovargis tampa lėtine ir sunkiai įveikiama problema. Tokiais atvejai būtina medikų pagalba.
Pasitaiko atvejų, kai nuovargis tėra kitų ligų pasekmė. Tuomet privalu nustatyti tikrąsias nuovargio priežastis ir, jei reikia, - gydyti.

Populiariausi straipsniai

Parašykite savo nuomonę

  • :)
  • (happy)
  • :D
  • (super)
  • (hi)
  • (red)
  • (fu)
  • (fool)
  • (weird)
  • :P
  • :(
  • (hooray)
  • (bad)
  • (think)
  • 8|
  • (ok)

Straipsniai šioje grupėje

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai