[klausimas]Noriu sužinoti apie išsėtinę sklerozę - atsiradimo priežastis, simptomus, gydymą.
Natalija V., 59 m.[/klausimas]
Išsėtinė sklerozė - lėtinė progresuojanti nervų sistemos liga. Dažniausiai ja serga jauno amžiaus žmonės, moterys maždaug du kartus dažniau negu vyrai, ligos pikas būna 21-25 gyvenimo metais. Vienos teorijos, kuri paaiškintų ligos kilmę - nėra. Pastebėta, kad karšto klimato kraštuose šia liga sergama daug rečiau negu šalto drėgno klimato zonoje. Lietuva priklauso didelio sergamumo zonai (serga apie 100 žmonių iš 100 000 gyventojų). Manoma, kad ligai išsivystyti įtakos gali turėti mityba (didesnis riebalų kiekis maiste), dažnesnis alergijos pasireiškimas (maisto priedai, trąšos, antibiotikų vartojimas, daug profilaktinių skiepijimų), iš amalgamo plombų pamažu išsiskiriantis gyvsidabris bei lėtinis apsinuodijimas kitais sunkiaisiais metalais (pvz., švinu). Ligos progresavimą gali paskatinti psichologinės traumos, virusinės infekcijos, nevisavertė mityba, pervargimas, miego stoka, per didelis darbo krūvis.
Sirgti autoimuninėmis ligomis, kurioms priskiriama ir išsėtinė sklerozė, polinkis yra paveldimas (jomis sergant būna per didelis imuninės sistemos aktyvumas, ir imuninė sistema, vietoje to, kad “gintųsi” nuo svetimų veiksnių, ką ji ir turi daryti, pradeda “pulti” savus audinius ir organus). Sergant išsėtine skleroze imuninė sistema pažeidžia nervinių ląstelių skaidulų apvalkalus (kuriuos galima palyginti su apsaugine izoliacija), ir nervinė ląstelė, neatlikdama savo funkcijos, galiausiai žūva. Atliekant smegenų struktūrą parodantį tyrimą - branduolinį magnetinį rezonansą - įvairiose galvos ir nugaros smegenų vietose aptinkama sklerozinių plokštelių, nervinių ląstelių žuvimo ir apsauginių ląstelių išvešėjimo židinių.
Ligos simptomai yra labai įvairūs ir priklauso nuo sklerozinių plokštelių išsidėstymo vietos.
Ankstyvoje ligos stadijoje dažniausiai pastebimi tokie simptomai:
• Keisti nesimetriški galūnių dilgčiojimai, nutirpimai, peršėjimai ar skausmas, staigus jutimų sutrikimas, tam tikros kūno dalies nejautra.
• Pusiausvyros ir judesių koordinacijos sutrikimas. Gali svaigti galva, žmogus gali svyruoti, parkristi, suklupti, jam sunkiai sekasi lipti laiptais.
• Vienos, rečiau abiejų akių regos sutrikimas.
• Dvejinimasis akyse, skausmingi akies obuolio judesiai.
• Judėjimo sutrikimai, pvz., vienos galūnės silpnumas. Dėl to gali pradėti iš rankų kristi daiktai, einant “užkliūti” koja, o jaunas žmogus šokdamas gali pajausti bendraamžiams nebūdingą kojų nuovargį. Jaučiamas rankų ir kojų sunkumo jausmas, pėdos atrodo lyg švininės, sunku įveikti ilgesnius atstumus.
Nėra nė vieno simptomo, kuris būtų būdingas tik išsėtinei sklerozei, visi išvardinti simptomai gali atsirasti ir dėl kitų ligų. Dėl to atsiradus bet kuriam iš šių simptomų, dar neverta išsigąsti, kad galite sirgti išsėtine skleroze, bet būtina kreiptis į neurologą. Ligai būdinga, kad pirmi ligos požymiai po neilgo gydymo ar net negydžius visiškai praeina, bet kito ligos priepuolio metu pasikartoja anksčiau buvę ligos požymiai ir atsiranda naujų simptomų, kurių gali likti ir po gydymo. Tiek pirmųjų ligos simptomų atsiradimo metu, tiek jau keletą metų iki jų atsiradimo kai kurie ligoniai jaučia didelį nuovargį, nuotaikų kaitą.
Vėlesnėse ligos stadijose dažniausiai būna tokie simptomai:
• Jutimo sutrikimai, pvz., nutirpimas.
• Silpnumas.
• Nuovargis.
• Šlapinimosi sutrikimai.
• Lytinės funkcijos sutrikimai.
• Judėjimo ir pusiausvyros sutrikimai.
• Spazminiai raumenų paralyžiai.
• Protinių funkcijų sutrikimai.
Taip pat sergant išsėtine skleroze gali sutrikti kalba,
regėjimas, pasireikšti judesius sutrikdantis drebėjimas.
Ligai progresuojant gali atsirasti psichikos sutrikimų - apatija, dėmesio koncentracijos stoka, nuotaikos pakitimai. Nuotaika gali būti perdėtai pakili arba pablogėjusi. Nuotaikos pablogėjimas - depresija gali pasireikšti ne tik dėl galvos smegenų pažeidimo, bet ir dėl psichologinės traumos susirgus sunkia liga, dėl judėjimo ar kalbos sutrikimų, dėl sumažėjusio darbingumo.
Išsėtinės sklerozės gydymo būdai priklauso nuo ligos aktyvumo bei stadijos. Gydant išsėtinę sklerozę pirmiausia patariama pakankamai ilsėtis, nepervargti, vengti visų paūmėjimą provokuojančių faktorių. Rekomenduojama atlikti lengvus, atsargius pratimus, nes taip palaikomas sąnarių lankstumas ir mankštinami raumenys. Negalima rūkyti, vartoti alkoholinių gėrimų. Reikia šalinti infekcijos židinius: lėtinį tonzilitą, sinusitą, gydyti sugedusius dantis, nagų grybelio židinius ir kt. Svarbu išlaikyti psichologinę pusiausvyrą, tam gali prireikti psichoterapeuto pagalbos.
Manoma, kad nėštumas ligos recidyvų dažnio nedidina.
Vaisto, kuris visiškai išgydytų išsėtinę sklerozę, nėra. Skiriamos dvi gydymo kryptys: priepuolių gydymas ir priepuolių profilaktika stabdant ligos progresavimą. Ligos paūmėjimų metu skiriamas trumpalaikis hormonų kursas, gali būti skiriama imunitetą slopinančių vaistų.
Viena iš naujų išsėtinės sklerozės gydymo krypčių - veikti imuninę sistemą, o tokiu poveikiu pasižymi interferonai beta, kurie mažina smegenų uždegimą, retina recidyvų dažnį ir slopina ligos progresavimą. Vaisto veiksmingumas tiesiogiai priklauso nuo interferono beta dozės ir vartojimo dažnio - siekiama skirti didesnę dozę, švirkščiant ją po oda tris kartus per savaitę.
Veiksmingiausiai iš kol kas turimų vaistų išsėtinės sklerozės progresavimą stabdo iš žinduolių ląstelių gaminamas (todėl tapatus gaminamam žmogaus organizme) interferonas beta, kuris Lietuvoje registruotas rebifo (Rebif) pavadinimu.
Kiekvienam sergančiajam ir ligonių artimiesiems svarbu kuo daugiau žinoti apie savo ligą ir kuo kiekvienas sau gali padėti. Dėl to daugelyje respublikos miestų sėkmingai veikia sergančiųjų išsėtine skleroze savipagalbos klubai.
Senais lakais pas gydytoją apsilankęs pacientas pirmiausia išgirsdavo: „Parodykite liežuvį“. Gydytojas iš visų pusių atidžiai apžiūrėdavo šį svarbų organą ir bandydavo nustatyti diagnozę. Senovės gydytojai liežuvį pelnytai laikė organizmo veidrodžiu ir pagal liežuvio paviršiaus pakitimus mokėjo gana tiksliai diagnozuoti vidaus organų sutrikimus dar iki atsirandant pirmiesiems ligos simptomams. ...
Skaityti daugiau„Kartais man ima trūkčioti akies voką. Nemalonus pojūtis. Kodėl tai atsitinka ir kaip galima būtų to išvengti?“ – klausia mūsų skaitytojas Alvydas Bradauskas iš Birštono, dirbantis programuotoju. Apie nervinį tiką kalbamės su klinikos „Corpus sanum“ gydytoja oftalmologe Doloresa Margelevičiene....
Skaityti daugiauKepenys – pagrindinis organas, valantis mūsų organizmą nuo toksinų, kurie vis labiau mus atakuoja. Toks jau šiuolaikinis pasaulis: užterštas oras ir maistas, infekcijos, stresas. O kur dar riebus maistas, nereguliari mityba, persivalgymas, alkoholis. Visa tai – dažno iš mūsų kasdieniai palydovai ir riziką susirgti kepenų ligomis didinantys veiksniai. ...
Skaityti daugiauNėščiųjų priežiūra: kokie tyrimai būtini, kokie – pageidautini Nuotrauka, padaryta besilaukiančiai moteriai ultragarsinio tyrimo metu, – dažnai pirmoji mažylio albume. Tačiau būsimosios mamos neretai pageidauja, kad šis tyrimas būtų atliekamas kone per kiekvieną apsilankymą, ir tai lemia ne vien noras turėti dar vieną stebuklingą augimą fiksuojančią nuotrauką, bet ir rūpestis dėl vaikelio sveikatos. Ar jis gims sveikas? Ar atliekami visi būtini tyrimai? Kalbamės su medicinos centro MAX MEDA gydytoja akušere-ginekologe Daiva Keršulyte. ...
Skaityti daugiauVargina galvos skausmai, svaigimas? Tirpsta galūnės? Nerimą kelia kiti neurologiniai sutrikimai? Į šiuos ir kitus svarbius mūsų skaitytojams klausimus, kurių sulaukėme interneto svetainėje, „Facebook‘o“ puslapyje ir laiškuose redakcijai, atsako Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytojas neurologas dr. Gintaras Kaubrys. Gydytojas pabrėžia, visi atsakymai – nėra oficiali gydytojo konsultacija, tik patarimai, nes diagnozė nustatoma matant žmogų, jį apklausiant ir ištiriant....
Skaityti daugiauŠviesusis ir dosnusis metų laikas! Pirmieji pavasario žalumynai, netrukus – vasaros žiedynai ir lapija, vėliau pabirsiančios vidurvasario ir rudenio subrandintos uogos... „Gamta sukūrė žmogui begalę augalų gyduolių, tai ir vartokime į sveikatą“, – linki Lietuvos sveikos gyvensenos ir natūralios medicinos rūmų Augalų gydomojo poveikio komiteto pirmininkas Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Fitoterapijos laboratorijos vedėjas gydytojas fitoterapeutas Juozas Ruolia. ...
Skaityti daugiauVaikui reikia išrauti pieninius danukus tam, kad jų netyčia neprarytų. Suaugusiam kartais tenka pašalinti nuolatinius. Kodėl? Kaip atliekama ši atsakinga procedūra? Šiais ir kitais klausimais apie dantų traukimą konsultavo odontologijos klinikos „Neodenta“ burnos chirurgas Gvidas Jankauskas. ...
Skaityti daugiauMedikai ištyrė, kad 70 proc. žmonių retkarčiais patiria širdies aritmijas: susijaudinus, ištikus stresui ir pan. Aritmijos - širdies ritmo sutrikimas. Jos gali būti visai paprastos, neturėti jokios klinikinės reikšmės; kitos gali būti mirtinos. Apie šią ligą pasakoja gydytojas kardiologas, Širdies asociacijos narys Vitas VYŠNIAUSKAS....
Skaityti daugiauHigienos instituto Sveikatos informacijos centro Mirties priežasčių registro duomenimis, pagrindinė mirties priežasčių struktūra jau daugelį metų nesikeičia, o pirmoje vietoje ir toliau išlieka kraujotakos sistemos ligos. Štai 2011 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau nei pusė visų mirusių asmenų, šios ligos daugiausia pakirto tiek vyrų, tiek moterų. Taigi tiek statistika, tiek sergamumo šiomis ligomis didėjimo ir jaunėjimo tendencijos verčia sunerimti ir ieškoti priemonių, kurios padėtų apsisaugoti. ...
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauTracheitas – savarankiška liga ar pasireiškianti sergant kitomis ligomis? Kokie jos simptomai? Ar ji sukelia krūtinės skausmus, spazmus ar kitokį diskomfortą krūtinės ląstos srityje ar už jos? Kuo tracheitas skiriasi nuo bronchito? Ar ši liga pavojingesnė? Galbūt šalia medikamentinio tracheito gydymo yra žinoma ir sveikimą pagreitinančių liaudiškų būdų? Į šiuos ir kitus mūsų skaitytojams svarbius klausimus atsako Alergijos klinikos CD8 klinika gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė medicinos mokslų daktarė docentė Jūratė Staikūnienė (www.cd8klinika.lt)....
Skaityti daugiauHimalaya Herbals natūralūs, veiksmingi ir saugūs produktai yra gaminami iš kruopščiai atrinktų Himalajų kalnų papėdėse augančių vaistažolių, griežtai laikantis senųjų Ajurvedos tradicijų, todėl yra ypač veiksmingi ir stebina unikaliomis savybėmis....
Skaityti daugiauEglę ir Darių Kauneckus dauguma žino kaip Ajurvedos pradininkus Lietuvoje. Jau prieš daugelį metų jie susidomėjo ezoterika, pradėjo ieškoti atsakymų į klausimus, kas aš esu, iš kur atėjau ir kokia mano paskirtis šiame gyvenime. Tačiau svarbiausia priežastis, paskatinusi ieškoti Ajurvedos žinių, – šeimos sukūrimas. Eglė pasakoja, kad jiems buvo labai svarbu palanki dvasinė ir fizinė aplinka, norėjosi švariai pradėti, nešioti, auginti savo atžalas, rūpintis jų sveikata ir dvasiniu gyvenimu. Kai susikaupė tikrai nemažai žinių ir patirties, atėjo ir natūralus noras dalinti. Taip atsirado Ajurvedos centras SPA Shanti, vienijantis norinčiuosius eiti savęs pažinimo, tobulėjimo, fizinės ir dvasinės sveikatos stiprinimo keliu. ...
Skaityti daugiauGana dažnai moterys nežino ar neįvertina, kad plaukus galima visam laikui sugadinti net vieną kartą juos nudažius netinkamai. Tada naudojant net ir pačias geriausias plaukų priežiūros priemones nepavyks išsaugoti nei spalvos, nei pageidaujamo estetinio vaizdo, o dar blogiau, kad smarkiai pakenksime plaukams. Kirpėjos stilistės Džiuljetos Petrulienės šį kartą klausiame, ką patartų moterims, norinčioms daugiau ar mažiau radikaliai pakeisti savo plaukų spalvą. ...
Skaityti daugiauAr tikrai vasarą išsimaudymas šaltoje jūroje gali paguldyti į lovą? Kuo pavojingas skersvėjis ir šaltos jūros bangos mūsų raumenims ir ar tai vienintelės priežastys, kurios lemia susirgimą nervų šaknelių uždegimu? Kaip kovoti su nepakeliamu skausmu, kurį gali sukelti šis sveikatos sutrikimas ir į kitus klausimus šia tema atsako Fizinės medicinos ir reabilitacijos centro direktorė bei gydytoja reabitologė GINTARĖ VAITKIENĖ....
Skaityti daugiauKažkada labai seniai laukinis žirnio protėvis užaugo Viduržiemio jūros regione. Patys pirmieji daržininkai žirnius augino dar pirmykštėje bendruomenėje. Žirniais garsusis gydytojas Hipokratas gydė anemiją, nutukimą, širdies ligas. Kokių naudingų savybių turi ši ankštinė daržovė ir kodėl ją verta valgyti ir mums?...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę