Storosios žarnos vėžys: ankstyva diagnozė – bilietas į gyvenimą

Storosios žarnos vėžys aukų nesirenka. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 50 m. amžiaus sulaukusiems pacientams, tačiau kartais vėžys padaro ir išimčių. Praėjusiais metais prieš pat Kalėdas kovą dėl gyvenimo storosios žarnos vėžiui pralaimėjo penkiolikmetis.

 

Ketvirtos stadijos storosios žarnos vėžio diagnozė sukrėtė jaunuolio iš Šilutės ir jo šeimos gyvenimą. Vienintelis simptomas, kurį jautė vaikinas, – prieš metus prasidėję ir kartais pasikartojantys ūminiai skrandžio ir pilvo skausmai. Vėliau liga įgavo dar didesnį pagreitį, ir po sunkios ir nelygios kovos vaikinas užgeso ant motinos rankų. Ši tragiškai pasibaigusi paauglio istorija – tik viena iš daugybės kitų, mat storosios žarnos vėžys yra antra moterų mirtingumo priežastis po krūties vėžio ir trečia tarp vyrų, po prostatos ir plaučių vėžio. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama apie 1500 naujų susirgimų.

 

„Svarbiausia šios rūšies vėžio problema yra ta, kad žmonės nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, todėl dažniausiai liga nustatoma per vėlai. Tai ypač aktualu Lietuvoje, mat 5 metų išgyvenamumo rodikliai susirgus storosios žarnos vėžiu – vieni prasčiausių Europoje“, – tvirtina dr. Juozas Stanaitis, privačios ligoninės ir poliklinikos „Kardiolita“ gydytojas gastroenterologas.

 

Pasak dr. J. Stanaičio, Lietuvoje penkerius metus po storosios žarnos vėžio diagnozavimo išgyvena kiek daugiau nei 45 proc. pacientų. Skandinavijoje, Britanijoje ar Vokietijoje išgyvenamumo rodikliai didesni – siekia daugiau nei 60 proc.

 

Gyvybę gali padėti išsaugoti ankstyvoji diagnostika

 

Medikai tvirtina, kad storosios žarnos vėžys vystosi iš adenominio pobūdžio polipų. Juos vadiname ikivėžine liga. Žinoma, kad vėžys iš tokio polipo vystosi apie 10 metų. Kuo anksčiau aptinkami polipai, tuo didesnės galimybės juos laiku pašalinti ir išvengti susirgimo pačiu vėžiu. Tačiau pacientams, kuriems pašalinti polipai, reikėtų dažniau nei kitiems atlikti patikras kolonoskopu.

 

Užkirsti kelią šios rūšies vėžiui galima reguliariai atliekant tyrimus. Programinės kolonoskopijos nemokamai atliekamos visiems pacientams nuo 50 iki 72 metų, kuriems nustatytas teigiamas slapto kraujo tyrimas išmatose. Tiems, kuriems krenta svoris ar kurie pastebi tuštinimosi pakitimų, tiems, kuriems diagnozuojama mažakraujystė ar ilgai trunka karščiavimas, taip pat rekomenduojama atlikti storosios žarnos patikrą.

 

„Atlikti patikrą kolonoskopu rekomenduočiau ir jaunesniems pacientams, ypač jei jų giminėje buvo storosios žarnos vėžio atvejų ar atsiranda kraujo išmatose, nors ir nėra nustatytas hemorojus. Be to, didesnė tikimybė susirgti storosios žarnos vėžiu yra sergantiesiems uždegiminėmis storosios žarnos ligomis, pavyzdžiui, opiniu kolitu ir Krono liga“, – primena gydytojas gastroenterologas.

 

Pastariesiems taip pat yra numatytos dažnesnės patikros kolonoskopu nei nesergantiems. Pacientus atlikti programinę kolonoskopiją dažniausiai atsiunčia šeimos gydytojai. Taip pat dėl tyrimo reikalingumo pacientai gali kreiptis į gastroenterologą.

 

Mėlyna šviesa – diagnostikos viltis

 

Ankstyvoji storosios žarnos vėžio diagnostika – vienas iš efektyviausių būdų, kaip išvengti šios klastingos ligos. Nuo šiol ir Lietuvoje galima išsitirti ir aptikti vėžį pačių ankstyviausių stadijų. Trečiosios kartos endoskopas su integruota siauro pluošto („mėlynosios šviesos“) galimybe padeda medikams tiksliai diagnozuoti menkiausius pakitimus storojoje žarnoje ir aptikti pačius ankstyviausius vėžinius pakitimus. Šis aparatas taip pat leidžia išgauti aukštos raiškos vaizdą, maksimaliai išdidinti vaizdą ir detaliai apžiūrėti polipą, nuspręsti, ar iš jo gali išsivystyti vėžys. Medikas su „mėlynosios šviesos“ endoskopu gali tiksliai ir patikimai įvertinti, ar polipas yra gerybinis, ar šalintinas endoskopu.

 

„Mėlynoji šviesa“ – tai specialiu filtru iš baltos šviesos išskiriamas mėlynos, žalios ir raudonos spalvos spektras. Pasirodo, kad mėlyną spektrą labai gerai absorbuoja hemoglobinas, todėl išryškėja smulkus kraujagyslinis piešinys, kuris labiau išduoda visus navikus – polipus ar vėžį. Gastroenterologas dr. Juozas Stanaitis tikina, kad siauro pluošto endoskopija leidžia spręsti apie polipo pobūdį, net atpažinti vietas, kurios pačiame polipe yra jau su supiktybėjimo požymiais, paimti biopsijas, t. y. gabaliukus storosios žarnos iš įtartinų vietų mikroskopiniam tyrimui atlikti.

 

Naujame trečiosios kartos aparate yra ir su „mėlynosios šviesos“ endoskopija derinama didinimo funkcija, kurios nebuvo senesnės kartos aparate. Tai svarbu, nes leidžia tinkamai apsispręsti gydant pacientą.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai