Storosios žarnos vėžys: svarbiausia – neuždelsti

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 1500 naujų storosios žarnos vėžio atvejų. Beveik 1000 žmonių nuo šios ligos miršta. Kaip ir kitose Europos šalyse, šis piktybinis navikas užima antrą vietą tarp moterų ir trečią vietą tarp vyrų piktybinių ligų. Lietuvoje per pastaruosius trisdešimt metų storosios žarnos vėžio atvejų padaugėjo beveik du kartus.
 

Pastebėta, kad storosios žarnos vėžys yra glaudžiai susijęs su socialiniais-ekonominiais veiksniais. Juo dažniau sergama išsivysčiusiose Vakarų valstybėse, ši liga dažnesnė ir toje pat populiacijoje tarp aukštesnio socialinio sluoksnio žmonių. Deja, išsivysčiusiose šalyse sergamumas storosios žarnos vėžiu didėja. Vien JAV kas devynias minutes nuo storosios žarnos vėžiu miršta vienas asmuo ir kasmet diagnozuojama maždaug 150 000 naujų ligos atvejų. Neraminanti statistika ir Lietuvoje.
Padidėjusį sergamumą storosios žarnos vėžiu lemia chemijos skverbimasis į buitį, didėjanti nervinė įtampa, riebaus ir kaloringo maisto vartojimas, vis labiau plintantis antsvoris, rūkymas, neaktyvus gyvenimo būdas.
Todėl šiai aktualiai problemai nagrinėti kovo mėnesį, kuris paskelbtas pasauliniu kolorektalinio vėžio žinomumo mėnesiu, buvo surengta spaudos konferencija. Jos metu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Onkochirurgijos centro vadovas prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius ir onkologė chemoterapeutė Edita Baltruškevičienė supažindino su storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa ir gydymo galimybėmis.

 

Svarbiausia – anksti diagnozuoti


Ankstyva storosios žarnos, kaip ir kitų organų vėžio, diagnostika yra svarbi tuo, kad gydymo efektyvumas priklauso nuo stadijos. Aptikus ir pašalinus gerybinius pakitimus jiems dar nespėjus supiktybėti ar esant ankstyvoms vėžio stadijoms, tikimybė visiškai pasveikti yra didelė. Anksti pradėjus tinkamai gydyti didžioji dalis pacientų pasveiksta visiškai ir kokybiškai gyvena daug metų. Deja, daugeliu atvejų pastebimų simptomų nebūna.
Kaip pastebi prof. dr. Narimantas Evaldas Samalavičius, kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Deja, Lietuvoje šiandien 25 procentai sergančiųjų šia liga ieško medikų pagalbos tik tada, kai liga jau būna smarkiai progresavusi ir nustatoma ketvirta stadija.
„Didžiausia problema yra ta, kad sergantieji paprastai nejaučia ankstyvųjų ligos požymių, taigi liga progresuoja, ir paprastai storosios žarnos vėžys diagnozuojamas vėlyvųjų stadijų, o I–II stadijos – tik apie 40 proc. sergančiųjų“, – liūdna statistika dalijasi profesorius.


Kita vertus, neretai ligoniai imasi savigydos. Dauguma jų, pajutę šios srities negalavimus, jaučiasi nepatogiai ir nenori apie tai kalbėti net su artimaisiais. Taigi paprastai ne kreipiasi į gydytoją, o pirmiausia perka žvakutes ir gydosi patys, šitaip užleisdami ligą ir pablogindami būklę.
Kaip pabrėžia prof. N. E. Samalavičius, pagrindinis tikslas – diagnozuoti ligą kaip galima anksčiau. O dar geriau nustatyti ikivėžinius pakitimus ir juos laiku gydyti.
 

Svarbi prevencinė programa


Anksti diagnozuoti storosios žarnos vėžį gali padėti prevencinė valstybės finansuojama patikros programa, t.y. slapto kraujo išmatose nustatymas, kolonoskopinis ištyrimas ir, jeigu reikia, biopsijos paėmimas. Tokia storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa jau antrus metus vykdoma Vilniaus ir Kauno apskrityse. Joje dalyvauja 50–74 metų amžiaus asmenys, tarp jų tokie, kurie jaučiasi visiškai sveiki ir kurių šeimoje nebuvo sirgusiųjų šia liga, todėl net neįtaria, kad galėtų būti rizika susirgti ja.
2011 m. vasarą planuojama visapusiškai įvertinti šios programos rezultatus ir ją pradėti vykdyti visoje šalyje.
 

Nesudėtingas, bet informatyvus tyrimas


Šios programos esmė yra labai paprasta: 50–74 metų amžiaus asmenims yra siūloma kartą per dvejus metus atlikti slapto kraujo išmatose testą. Šią programą vykdo šeimos gydytojai. Jie asmenį gali pakviesti dalyvauti programoje arba žmogus gali pats kreiptis į šeimos gydytoją. Gydytojas jam paaiškina apie programą, išaiškina jos esmę. Pacientui duodamas nemokamas slapto kraujo išmatose testas. Šį testą jis atlieka pats.
Kalbėdamas apie savarankišką testo atlikimą, profesorius nuramina, kad jį atlikti visiškai nesudėtinga, panašiai kaip moterims nėštumo testą. Taigi nereikia nerimauti, kad kas nors nepavyks. Testas yra paprastas, jo rezultatai yra aiškūs.
Jeigu jie teigiami, tai rodo, kad kažkur storojoje žarnoje patenka kraujas. Tada pacientui yra būtina atlikti kolonoskopiją. Jei pacientas dalyvauja programoje, ši jam atliekama nemokamai.
 

Programa pasiteisino


Per pirmuosius metus, t.y. nuo 2009-ųjų iki 2010-ųjų rugsėjo, programoje Vilniaus ir Kauno apskrityse dalyvavo apie 130 000 minėtos amžiaus grupės gyventojų, buvo atlikta beveik 5000 kolonoskopijų.
„Analizuodami Vilniaus universiteto Onkologijos institute atliktų kolonoskopijų rezultatus, mes pastebėjome, jog praktiškai 40 procentų šių asmenų reikėjo imti biopsiją. Daugumai iš jų buvo storosios žarnos polipas, adenoma, tai yra ikivėžinė liga“, – sako profesorius.
Nustatyti polipai pacientams buvo šalinami ir taip vykdoma storosios žarnos vėžio prevencija. Penktadalis pacientų, kuriems kolonoskopijos metu imta biopsija ir diagnozuotas storosios žarnos vėžys, buvo pasiųsti gydytis.
Naujausi žarnyno gydymo būdai – ir Lietuvos pacientams
Žarnyno vėžio gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos išplitimą. Pagrindinis storosios žarnos vėžio gydymo būdas – chirurginis. Esant reikalui, skiriama chemoterapija. Pastaruoju metu ji sėkmingai derinama su naująja biologine terapija Vienas iš biologinės terapijos metodų, jau pradėtų taikyti praktikoje, yra angiogenezės inhibicija.
Deja, bet vaistai nuo vėžio turi savo šalutinius poveikius, jie veikia ne tik vėžines ląsteles, bet ir kaulų čiulpus. Tai nulemia kraujo rodiklių pakitimus, gali sukelti viduriavimą, pykinimą.
„Dėl šių priežasčių mokslininkai nenuleido rankų, siekdami sukurti vaistus, kurie veiktų tik navikinę ląstelę – sako onkologė-chemoterapeutė Edita Baltuškevičienė. – Taip prasidėjo taikinių terapijos era.“
Šiuo metu storosios žarnos vėžiui gydyti yra trys biologiniai preparatai, kurių poveikis pasireiškia naujų navikų kraujagyslių susidarymo slopinimu. Taip pat jie normalizuoja navike esantį kraujagyslių tinklą, ir taip pagerinamas vaistų patekimas į naviką. Kiti preparatai veikia blokuodami navikinės ląstelės paviršiuje esančius receptorius. Prisijungdami prie tų receptorių, jie sustabdo signalo kelią branduolio link, taip stabdydami ląstelės dalijimąsi, augimą ir ligos progresavimą.“
Taigi, gydant išplitusį žarnyno vėžį šiandien geriausių rezultatų pasiekiama biologinę terapiją derinant su chemoterapija. Taip pacientai gydomi Amerikoje, taip ši liga gydoma Europoje. Reikia pasidžiaugti, kad šiuolaikiniai efektyvūs gydymo metodai prieinami ir mūsų šalies ligoniams.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai