Storosios žarnos vėžys – veiksmingas gydymas yra

Gydytojams kelia nerimą didėjantis sergamumas kolorektaliniu vėžiu. Kita vertus, kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Kovo mėnuo buvo skirtas šios lokalizacijos vėžio problemoms aptarti. Kokia situacija Lietuvoje?
 

Sergančiųjų daugėja?


Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Chirurgijos klinikos vadovo prof. Narimanto Evaldo Samalavičiaus teigimu, Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama daugiau kaip 1500 naujų tiesiosios ir gaubtinės žarnos vėžio atvejų ir maždaug tūkstantis žmonių kasmet miršta dėl šios ligos. Pagal sergamumą ir mirtingumą tarp visų onkologinių ligų gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžys užima trečią vietą.
2005 m. duomenimis, I–II stadijos žarnyno vėžys nustatomas 35 proc. ligonių, III stadijos – 30 proc. ir IV stadijos – maždaug 25 proc. ligonių. „Šie skaičiai rodo, kad vis dėlto liga nustatoma gana vėlai, kai gydymas nebe toks veiksmingas. Nustačius ankstyvą tiesiosios žarnos vėžio stadiją ir skiriant naujausią gydymą, ligą įmanoma gydyti efektyviau“, – pažymi profesorius. Kasmet naujai sergančiųjų storosios žarnos vėžiu žmonių skaičius didėja 4–6 proc.

 

Liga jaunėja?


Žmonės vengia tirti šią organizmo sritį ir, kol nejaučia jokių simptomų, į gydytoją nesikreipia. Žarnyno vėžys iki 50 metų amžiaus žmonių grupėje pasitaiko retai. „Be abejo, gydome ir 25-erių, ir 35-erių, o sulaukusiems 40-ies vis dažniau diagnozuojame šią ligą, tačiau vis dėlto ji būdingesnė vyresnio amžiaus žmonėms. Vadinasi, kuo ilgiau žmonės gyvena, tuo dažniau diagnozuojame storosios žarnos vėžį. Amžius – yra vienas iš rizikos sirgti kolorektaliniu vėžiu veiksnių. Todėl sakyti, kad liga jaunėja, būtų netikslu, ji dažnėja“, – pažymi VUOI Chirurgijos klinikos vadovas.
 

Patikros programa – žingsnis geresnės prognozės link


Sergant vėžiu laikas tampa gyvybiškai svarbus. Todėl, siekiant kuo anksčiau ligą išaiškinti, Lietuvoje patvirtinta storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa.
„Visų pirma, žmonės, kurių šeimoje yra sirgusiųjų storosios žarnos vėžiu ar buvo diagnozuoti polipai – storosios žarnos gerybiniai augliai, būtinai turėtų kreiptis į gydytojus specialistus (gastroenterologus, chirurgus, proktologus), nes galbūt jiems reikėtų specialios patikros. Tuo tarpu tiems, kurių šeimoje nebuvo sergančiųjų kolorektaliniu vėžiu, o tokių žmonių yra daugiausia, ir skirta ši storosios žarnos vėžio ankstyvos diagnostikos programa. Tiesa, kol kas ji vykdoma tik Vilniaus ir Kauno apskrityse. Tačiau tikimės, kad netrukus pradės veikti ir visoje Lietuvoje“, – sako prof. N.E.Samalavičius.
Pagal šią programą kartą per dvejus metus turi būti tikrinami 50–74 m. amžiaus žmonės, atliekant slaptojo kraujavimo testą. Jeigu slapto kraujo išmatose yra, žmogus siunčiamas tirtis toliau – jam atliekama kolonoskopija, kurios metu lanksčiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. „Pradėjus vykdyti šią programą, t.y. nuo rugsėjo mėnesio, VUOI atliko apie 800 kolonoskopijų. Tai išties labai didelis skaičius. O svarbiausia, kad iš 800 patikrintųjų kas penktam ligoniui nustatytas arba polipas, arba navikas. Taigi, vykdydami šią programą, pirma, daugiau pašalinsime polipų ir taip vykdysime vėžio prevenciją, nes užkirsime kelią ligai vystytis. Antra, pradėsime anksčiau gydyti jau sergančius vėžiu ir dėl to daugiau žmonių visiškai pasveiks“, – programos veiksmingumą komentuoja prof. N.E.Samalavičius.
Vienintelė, profesoriaus teigimu, bėda, kad mūsų žmonės gana pasyvūs, todėl daug dėmesio reikia skirti visuomenės švietimui.
 

Didesnė rizika sirgti


Didesnė nei vidutinė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu yra ligoniai su tam tikru paveldimumu. Beveik visi, kuriems diagnozuojama storosios žarnos polipozė, išsivysto storosios žarnos vėžys. Taip pat didesnė rizika susirgti storosios žarnos vėžiu gresia ligoniams, gydytiems radioterapija dėl gimdos kaklelio ar prostatos vėžio, bei tiems, kurie prieš tai sirgo storosios žarnos vėžiu ir jau buvo pasveikę. Be to, rizikos veiksniais, didinančiais tikimybę susirgti šia liga vėžiu, laikoma dieta, kurioje yra mažai ląstelienos ir daug riebalų, taip pat vidurių užkietėjimai, uždegiminės storosios žarnos ligos, tokios kaip nespecifinis opinis kolitas.


 

Operacijos galimybės


Anot VUOI Bendrosios ir abdominalinės chirurgijos ir onkologijos skyriaus vedėjo dr. Eugenijaus Stratilatovo, žarnyno vėžio gydymo būdas parenkamas atsižvelgiant į ligos išplitimą. „Esant ankstyvai ligos stadijai, rekomenduojama operacija, vėlesnių stadijų navikai gydomi operacija derinant su chemo- ir biologine terapija, spinduliniu gydymu. Lietuvoje storosios žarnos vėžys gydomas kaip ir kitose pasaulio šalyse, tiesiosios žarnos navikai švitinami prieš operaciją moderniais aparatais, chemoterapija atliekama skiriant modernių medikamentų“, – pabrėžia dr. E.Stratilatovas.
 

Pažanga – biologinė terapija


Nepaisant žarnyno vėžio agresyvumo bei polinkio anksti ir slapta metastazuoti, šiuo metu taikomi gydymo metodai gali smarkiai pailginti vidutinę išgyvenamumo trukmę bei pagerinti gyvenimo kokybę.
Vienas iš naujausių ir sparčiai besivystančių gydymo metodų, taikomų kartu su chemoterapija, – biologinė terapija. Dar kitaip šis gydymo metodas vadinamas taikinių terapija – tam tikru medikamentu, nepaveikiant sveikųjų ląstelių, siekiama tiksliai paveikti vėžinėje ląstelėje esantį taikinį.
„Biologinė terapija – tai gydymas vaistais, veikiančiais ląstelės viduje, t.y. veikiančiais biologinio vystymosi ląstelinius mechanizmus. Pradėjus derinti chemoterapiją ir biologine terapiją, gydant išplitusį storosios žarnos vėžį pavyko pasiekti maždaug ketvirtadaliu geresnių rezultatų, gerokai pailgėjo ligonių gyvenimo trukmė. Šiandien mūsų ligoniams kai kurie biologiniai preparatai prieinami, kiti – dar tik pradedami diegti. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, didžiausios problemos kyla dėl vaisto kainos, nes pažangūs biologiniai preparatai yra pakankamai brangūs“, – gydymo galimybes komentuoja dr. E.Stratilatovas.
Pašnekovo teigimu, storosios žarnos vėžio gydymo ateitis siejama su naujomis technologijos, vis plačiau nagrinėjamos laparoskopinės ir robotinės chirurgijos galimybės. Tačiau didžiausia pažanga vyksta naujų biologinės terapijos ir chemoterapijos vaistų, padidinančių gydymo efektyvumą, kūrimo srityje.
 

Angiogenezės inhibicija – kas tai?


Vienas iš biologinės terapijos metodų, jau pradėtų taikyti praktikoje, yra angiogenezės inhibicija. Šis metodas pagrįstas tuo, kad, sutrikdžius kraujagyslių augimą navike, susilpnėja maisto medžiagų ir deguonies tiekimas naviko ląstelėms.
Angiogenezės procesas labai svarbus vėžio metastazėms susiformuoti. Dėl greitesnio vėžinių ląstelių dalijimosi, joms reikalingas ypač didelis medžiagų kiekis. Be savos kraujotakos navikas tegali išaugti tik iki 1–2 milimetrų. Tokiu atveju negali atsirasti ir metastazių, nes vėžinės ląstelės pernešamos su krauju. Taigi, neturėdami savos kraujotakos, daugelis navikų greičiausiai būtų visiškai nekenksmingi. Kad galėtų greičiau augti ir metastazuoti, jie ne tik naudojasi organizmo kraujotaka, bet ir siunčia signalus, kad proceso, vadinamo naviko angiogeneze, metu būtų išauginamos naujos kraujagyslės. Augimo faktoriai, kurie nurodo kraujagyslėms augti, vadinami kraujagyslių endotelio augimo faktoriais (angl., vascular endothelial growth factors – VEGF). Savo paviršiuje kraujagyslės turi specialias antenas, priimančias VEGF signalus. Kai šias VEGF antenas, dar vadinamas VEGF receptoriais, pasiekia VEGF signalas, kraujagyslėse pradeda formuotis atšakos, kol iš jų užauga naujos, augančios į tą pusę, iš kurios gaunami signalai – naviko link. Greitai navikas apauga ištisu kraujagyslių tinklu. Jam ir toliau augant, deguonies vėl pradeda trūkti, todėl jis vėl pradeda gaminti VEGF, ir kraujagyslių dar labiau padaugėja. Taigi naujų kraujagyslių susidarymas (angiogenezė) yra nuolatinis procesas, lydintis naviko augimą.
Galima pasidžiaugti, kad jau yra sukurtas vaistas, vadinamas bevacizumabu (Avastin), kuris sutrikdo VEGF susijungimą su ant kraujagyslių esančiais VEGF receptoriais. Kadangi VEGF su kraujagyslių endotelyje esančiu receptorium nesusijungia, naujų kraujagyslių susidarymas sutrinka. Rezultatas vadinamas angiogenezės inhibicija, todėl šis vaistas vadinamas angiogenezės inhibitoriumi.
Tam, kad navikas būtų veikiamas kuo efektyviau, bevacizumabas (Avastin) skiriamas kartu su chemoterapiniais preparatais – chemoterapijos metu sunaikinamos naviko ląsteles, o angiogenezės inhibitorius stabdo kraujo tiekimą ir pagerina chemoterapijos efektyvumą. Įrodyta, kad gydymas angiogenezės inhibitoriumi kartu su chemoterapija yra veiksmingesnis už gydymą vien tik chemoterapiją.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai