Aknė – ne tik odos liga

Aknė – sudėtinga lėtinė liga, kurią reikia kruopščiai gydyti. Neretai klaidingai manoma, kad ji būdinga tik paaugliams, tačiau išties gali pasireikšti ir vyresniame amžiuje. Ar įmanoma turėti sveiką ir švarią odą sergant akne? Vienareikšmio atsakymo nėra. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos padės išsiaiškinti Utenos ir Anykščių ligoninių dermatologas JUOZAS VALATKA.
 

Aknė – ne tik odos liga


Aknė – tai bendrinis odos ligos pavadinimas, dažniausiai apibrėžiantis spuoguotą, inkštiruotą odą. Mediciniškai aknė apibrėžiama kaip odos riebalinių liaukų sutrikimas. Ši odos liga gali apimti įvairias kūno vietas, kur gausu riebalinių liaukų. Aknė gali būti įvairių sunkumo formų, tai priklauso nuo sergančiojo odos priežiūros, imuninės sistemos, prevencijos, gydymo ir kitų veiksnių. Dažnai kartu su akne pasireiškia psichologinės problemos: nevisavertiškumo jausmas, kompleksai dėl spuogų, baimė. Nors paaugliai nuo šios ligos kenčia dažniausiai, neretai ji pasireiškia ir suaugusiems, sulaukusiems 25–40 metų amžiaus, tai vadinamoji vėlyvoji aknė.
 

Pagrindinė priežastis – odos riebalinių liaukų aktyvumas


Pagrindinė priežastis, kuri skatina aknės atsiradimą, – odos riebalinių liaukų aktyvumas bei padidėjusi riebalų gamyba. Odos pokyčiai dažniausiai pasireiškia dėl padidėjusio lytinių hormonų kiekio kraujyje. Bet koks stresas, vidinė įtampa, emociniai išgyvenimai gali jį padidinti, o tai suaktyvina aknės išvešėjimą. Riebalai, jų sankaupos ir negyvos odos ląstelės sulimpa tarpusavyje ir suformuoja kamščius, užkemša odos poras, kurios matomos kaip balti arba juodi inkštirai. Susidaro sąlygos plisti odos bakterijoms, kurios greitai dauginasi ir sukelia uždegimą, dirgina odą. Taip susiformuoja uždegiminiai aknės bėrimai – pūlinukai, skausmingi raudoni mazgeliai ar didesni pūlingi infiltratai – cistos. Sugijus giliems bėrimams, lieka raudonos, vėliau – mėlynos dėmės, dažnai ir randeliai.
Vyrauja nuomonė, kad spuogai atsiranda nuo kaloringo ir riebaus maisto, tačiau tyrimų duomenys parodė, kad maistas neturi įtakos aknės atsiradimui. Žinoma, reikėtų stebėti, ar spuogų neatsiranda po kokių nors maisto produkto vaistų, vitaminų pavartojimo. Nekokybiška kosmetika taip pat gali prisidėti prie aknės plitimo.


 

Aknės gydymas dažniausiai individualus


Daugelis žmonių, aknę bando gydytis patys. Dažniausiai nepasitarę su gydytoju naudoja netinkamas kosmetikos priemones arba netinkamus gydymo metodus. Aknė yra lėtinė, pasikartojanti, sunkiai pasiduodanti net medikamentiniam gydymui liga, todėl jos gydymas yra ilgalaikis, reikalaujantis nuolatinės gydytojo priežiūros. Nėra vieno ir „geriausio“ šios ligos gydymo. Pacientas turi suprasti, kas tinka vienam, jam gali ir nepadėti. Pirmiausia, pastebėję odos ligą, kreipkitės į gydytoją dermatologą, jis padės išsiaiškinti odos sutrikimą skatinančius veiksnius ir kruopščiai parinks gydymo metodą, – kartais pacientui tenka išbandyti ne vieną.
 

Aknės gydymas vaistiniais preparatais


Dažniausiai paūmėjimų metu aknė gydoma antibiotikais. Tačiau jų ilgai vartoti negalima dėl atsirandančio bakterijų atsparumo vaistams. Sergant sunkiomis aknės formomis skiriami geriamieji sintetiniai retinoidai, mažinantys riebalinių liaukų sekreciją. Lengvo ir vidutinio sunkumo aknę tinka gydyti hormoninėmis kontraceptinėmis tabletėmis, tačiau neretai jos riebalinių liaukų sutrikimą gali netgi padidinti. Gydymas vaistais trunka ilgai: aknė gydoma vidutiniškai 2–3 mėnesius, kartais ir ilgiau.
Baigus gydyti vaistais, būtina tinkamai prižiūrėti odą, nes inkštirai ir spuogai gali vėl išryškėti. Palaikomajam gydymui skiriami įvairūs tepalai, geliai, kremai tirpdantys riebalinių liaukų kamščius ir sausinantys odą.
 

Odos valymo ir šveitimo procedūros


Aknės varginamą odą rekomenduojama kruopščiai valyti specialiomis kosmetinėmis gydomosiomis priemonėmis ir stengtis neliesti rankomis, kad nepatektų nešvarumų ir nesusidarytų dar didesnių uždegimų. Giluminį veido valymą gali atlikti tik profesionalus kosmetologas – įvertinęs visus ligos simptomus, jis parenka priemones. Prieš kiekvieną aktyviąją procedūrą atliekamas odos šveitimas specialiais preparatais. Odos šveitimas gali būti paviršinis, kai pašalinamos suragėjusios epidermio ląstelės, ir giluminis, išvalantis poras.
Odos valymo ir šveitimo procedūros plonina epidermio paviršinį sluoksnį ir mažina riebalų sekreciją, taip kurį laiką kontroliuojama aknė, porų kimšimasis. Deja, kartais šios procedūros tik padidina uždegimo reakcijas ir bakterijų.
 

Fotomoduliacinis gydymas šviesos diodais (LED)


Sergantiesiems akne taikomas fotomoduliacinis gydymas šviesos diodais. Šviesos terapija po ilgų mokslinių tyrinėjimų specialiai naudojama sunaikinti bakterijas, kurios sukelia aknę. Kai bakterijos sunaikinamos, mažėja ir uždegimo procesas, aknės bėrimai sugyja, išnyksta uždegimas, nebesiformuoja nauji spuogai, riebalinių liaukų išskiriamas riebalų kiekis sumažėja iki normalaus. Šio gydymo poveikis išlieka nuo 4 iki 12 mėnesių. Po to gydymą rekomenduojama pakartoti.
 

Gydymas lazeriu ir intensyvia pulsine šviesa (IPŠ)


Gydymo esmė – sunaikinti aknę sukeliančias bakterijas, pakeisti imuninį atsaką į jas ir paveikti šalia uždegimo sukelto pažeidimo esančias kraujagysles. Aknę sukeliančios bakterijos gamina ir kaupia porfirinus, kurie sugeria lazerio ar IPŠ energiją. Šiuo atveju skatinamas reaktyvių laisvųjų radikalų, kurie sunaikina bakterijas, susidarymas. Šio gydymo esmė – sumažinamas riebalų liaukos dydis ir riebalų išsiskyrimas. Reikalingi keli gydymo seansai su pertraukomis.
 

Gydymas profesionalia gydomąją kosmetika


Aknės gydymas dažniausiai būna kompleksinis. Todėl dažnai rekomenduojamos ir profesionalios kosmetinės priemonės, kurios neužkemša odos porų. Reiktų vengti priemones be gydytojo ar kosmetologo rekomendacijos, nes taip galima sau pakenkti ir komplikuoti gydymą.
 

Svarbu:


Nerekomenduojama nuolat muiluoti veido: tokia procedūra sumažina odos riebalų gamybą, tačiau oda gali tapti jautri, taip pat pažeidžiamas odos rūgščių balansas.
Nerekomenduojama dažnai tepti odos spiritiniais ar rūgštiniais tirpalais, eteriniais aliejais. Šios priemonės gali pažeisti odos rūgščių balansą ir dar labiau paskatinti riebalų išsiskyrimą.
Negalima spausti, krapštyti ir leisti nešvariomis rankomis inkštirų ir spuogų. Taip gali likti giluminių randų, o pastarųjų šalinimas yra sudėtingas ir nepigus. Net giluminio valymo ar lazerio procedūros nepanaikina gilaus rando.

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai