){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Vasara prabėgo. Liko atsiminimai apie malonų pliuškenimąsi jūroje, upėje ar ežere. Šaltuoju metu laiku telieka rinktis baseiną. Ir nepamiršti apsisaugojimo priemonių nuo nemalonių siurprizų jame.
Daugelis vengia baseino, bijo pasigauti kokią ligą, nepasitiki vandens švarumu. Be abejonės- saugios higienos laikymasis baseine- reikalas rimtas. Laikantis profilaktikos priemonių galima plaukioti kiek širdis geidžia. Iškilusiais problemas juk įmanoma išspręsti.
Nemalonios problemos ir jų sprendimo būdai
1 problema. „Šlapias“ vanduo džiovina.
Dezinfekuotas įvairiais būdais, kaip chloravimas, švitinimas ultravioletiniais spinduliais, ozonavimas, baseino vanduo išdžiovina net sveiką normalią odą. Sausai, jautriai, linkusiai į alergiją odai tuo labiau ne pyragai. Rudenį ir žiemą problema dar paaštrėja: šaltuoju metų laiku prakaito ir riebalinių liaukų aktyvumas mažėja. Odą sekina dirbtinai šildomas patalpų oras. Oda netenka natūralaus apsaugomojo barjero.
Šį nemalonumą galima spręsti į sporto krepšį įsimetus drėkinantį dušo prausiklį ir maitinantį kūno kremą. Be to, kūną drėkinti ir maitinti reikia ne tik po treniruočių, bet ir kasdien.
2 problema. Vėsiame baseino vandenyje galima peršalti.
Jei baseine ne plaukiojama, o pasyviai mirkstama, vanduo gali būti vėsus. Streso ir nusilpusio imuniteto paveiktam organizmui vėsesnis vanduo sveikatos nepriduoda, gali grėsti peršalimo ligos. Ir atvirkščiai, grūdinantis vėsiu vandeniu ištisus metus, treniruočių metu intensyviai judant, ligos išnyksta dar neprasidėjusios.
3 problema. Po baseino išsimaudžius ir išsiplovus galvą, šaltame ore galima greitai peršalti.
Atsparumas peršalimo ligoms priklauso nuo individualaus užsigrūdinimo ir imuninės sistemos stiprumo. Juk rytais taip pat prausiatės duše ir plaunate galvą. Po to skubate į darbą. Ir nesusergate.
4 problema. Vandenyje galima užsikrėsti infekcinėmis ligomis.
Baseino rėmai, dušo kabinos, medinės grotelės- nematomų priešų tūnojimo vietos:
- grybelinės infekcijos sukėlėjai kontaktiniu būdu perduodami per rūbus, rankšluosčius, šlepetes, vonios kilimėlius, medines groteles.
Pėdos (lygiosios odos) grybelis dažniausiai pažeidžia paskutinį tarpupirštį: oda skilinėja, parausta, pleiskanoja, peršti. Infekcija plinta į pėdą, kirkšnis, delnus.
Nagų grybelis - onichomikozė - pažeidžia nagą. Nagas tamsėja, storėja, trupa. Šis grybelis ypač mėgsta drėgnas patalpas - dušus, baseiną, persirengimo kambarį.
-lankant baseiną ant kojų ir rankų odos gali atsirasti karpos- virusinis žmogaus papilomos viruso (ŽPV) sukeltas, užkrečiamas susirgimas, kuomet odoje atsiranda baltos ar šviesiai pilkšvos spalvos nelygiu paviršiumi mazgeliai. Karpomis galima užsikrėsti ne tik kontakto metu, bet ir per bendrus daiktus.
- užkrečiamasis moliuskas (Molluscum contagiosum)- tai lėtinė lokalizuota infekcinė odos liga. Virusu galima užsikrėsti per pripučiamus gelbėjimo ratus, vandens atrakcionus, užkrėstas kempines, rankšluosčius. Ant odos atsiranda 2- 5 mm dydžio tankūs apvalūs rausvi mazgeliai, viduryje turintys įdubimą su angele. Vaikai nuo 1 iki 10 metų yra itin pažeidžiami.
Kaip išvengti infekcinių ligų?
Pasirinkite patikimą sporto klubą, kuriame laikomasi baseino higienos normų bei patys laikykitės asmeninės higienos.
-Kirpkite nagus trumpai, nepažeiskite, pašalinkite suragėjusias odas.
-Nuo rūbinių iki pat vandens vaikščiokite su guminėmis šlepetėmis. Neskolinkite jų kitiems.
-Po baseino prauskitės su priešgrybeliniu geliu, ypač kruopščiai plaukite odos raukšles ir tarpupirščius.
-Po prausimosi kruopščiai nušluostykite ir nusausinkite rankas bei pėdas, tarpupirščius.
-Jei ant odos yra įtrūkimų, nubrozdinimų- nusišluostę po dušo procedūros pažeistas vietas profilaktiškai patepkite priešgrybeliniu tepalu ar purkškite purškalu.
-Rankšluosčiuose, kojinėse užsilikusias grybelio sporas sunaikinkite skalbiamosiomis priemonėmis, šarminiais milteliais.
-Stiprinkite savo imuninę sistemą: sveikai maitinkitės, pakankamai m miegokite, gerkite gydytojų rekomenduojamus maisto papaildus.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę