Forestas Gampas (Forrest Gump) yra pasakęs: „Kaip elgiesi, toks ir esi.“ Regis, jis buvo teisus. Naujo tyrimo duomenys rodo, kad žmonės tam tikrus veiksmus laiko kvailais dėl trijų pagrindinių priežasčių: beprotiškos rizikos, išsiblaškymo ir nepraktiškumo arba impulsyvaus savikontrolės praradimo.
Nors „kvailumas“ yra gana bendras terminas, mokslininkai nustatė, jog žmonės labai greitai tai pastebi.
„Mes negaištame laiko svarstymams, ar koks nors veiksmas yra kvailas, ar ne, – pasakojo vienas iš tyrėjų Balazs Aczel svetainei „LiveScience“. – Tai suprantame akimirksniu ir, kaip rodo tyrimo rezultatai, dažniausiai nuomonės sutampa. Jei vienas žmogus ką nors pavadina kvailyste, labai tikėtina, kad kiti jam pritars.“
Kas yra kvaila?
Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti keista tyrinėti tai, kaip žmonės nusprendžia, kad kažkas yra kvaila. Juk kvailumas yra intuityvi sąvoka. Tačiau mokslininkai, tyrinėjantys, kaip priimami sprendimai, ilgą laiką, be juokingų istorijų, neturėjo kitos informacijos, kaip žmonės nusprendžia, jog tam tikras veiksmas yra kvailas.
Tyrėjų komanda rinko internete paskelbtas naujienas ir juokingas istorijas, kurias kas nors pavadino kvailomis. Pavyzdžiui, naujiena apie plėšiką, kuris ketino pavogti mobiliųjų telefonų, tačiau vietoj jų pasičiupo GPS prietaisų krūvą ir pamiršo juos išjungti, – policija jį sučiupo akimirksniu.
Tyrėjai taip pat paprašė studentų surinkti kvailumo pavyzdžių iš kasdienio gyvenimo. Tada 154 skirtingi studentai perskaitė savo kvailumo istorijas, o mokslininkai jų paklausė, ar kiekvieną perskaitytą atvejį jie laikė kvailyste. Paskui studentai (beje, visi vengrai) turėjo iš ilgo sąrašo pasirinkti galimas priežastis, kodėl, jų nuomone, kiekvienas pavyzdys buvo kvailumo apraiška.
Priežastis galima suskirstyti į tris kategorijas. Pirmoji buvo pavadinta „užtikrintu neišmanymu“. Tai tokie atvejai, kai kas nors imasi rizikingos užduoties neturėdamas tinkamų gebėjimų. Į šią kategoriją patenka pirmiau minėtas vagišius. Antroji kategorija – „išsiblaškymas“. Tai tokie atvejai, kai žmonės žino, kaip reikia elgtis, bet nesugeba susikaupti, nepastebi klaidos, kol būna jau per vėlu. Pavyzdžiui, išeinate iš parduotuvės užmiršę sumokėti už pirkinius, sakė B. Aczel. Trečiajai kategorijai buvo priskirtos kvailystės, kurios atsiranda trūkstant savikontrolės. Jos nutinka, kai žmonės žino, kad taip elgtis negalima, bet neįstengia atsispirti pagundai. Trečio torto gabalėlio valgymas žinant, kad vėliau tikrai skaudės pilvą, yra tokio kvailumo pavyzdys, teigė mokslininkas.
Kodėl verta tyrinėti kvailumą?
Kvailumas yra įdomi koncepcija, nes ne visada yra tiesiogiai susijęs su intelektu, pasakojo B. Aczel. Net itin aukštą intelekto koeficientą turintys žmonės gali pasielgti nepaprastai kvailai. Naujo tyrimo rezultatai rodo, kad, nusprendus, jog tam tikras elgesys yra kvailas, atskleidžiami stebėtojo lūkesčiai, kaip žmonės turi elgtis, pridūrė mokslininkas. Tačiau „kvailai“ besielgiantis žmogus gali vadovautis visiškai kitokiais lūkesčiais ar siekiais.
Žiūrint iš praktinės pusės, supratimas, kodėl žmonės tam tikrą elgesį vadina kvailu, gali padėti išmokti taktiškiau bendrauti, sakė. B. Aczel. Pavyzdžiui, gali būti kur kas naudingiau pasakyti žmogui, kad jis per daug pasitiki savimi, užuot išvadinus jį kvailiu.
Dabar tyrėjai planuoja sutelkti dėmesį į kognityvinius mechanizmus, kuriuos mes taikome kitų žmonių elgesiui stebėti. B. Aczel teigimu, viena iš paslapčių – kodėl žmones taip pralinksmina kvailystės. Šia ypatybe paremtos bene visos Holivudo komedijos ir įvairūs populiarūs renginiai, pavyzdžiui, Č. Darvino apdovanojimai.
„Žmonėms patinka žiūrėti į kitus, darančius kažką kvailo, kažkodėl mums tai yra puiki pramoga“, – sakė jis.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę