Akiniai gyvenimo negadina jau seniai. Jų, skirtingai nei pirmtakų, pagamintų iš storo stiklo ar kristalų, nereikia prilaikyti rankomis, jie dailūs, lengvi ir nešiojančiųjų dažnai nė nejaučiami. Visgi, kai kalbama apie aktyvesnį gyvenimo būdą, sportą ir akinius, nejučia susiduriame su atskiromis nuogirdomis, mitais ir įsitikinimais, kurie, pasirodo, nėra nepajudinami.
Tik retam trumparegiui sportuoti nerekomenduojama
Akių gydytoja Jolita Vailionienė neigia mitą, kad trumparegiai sportuoti negali. Anot jos, aktyvi veikla ir sportas dažniausiai ne tik nekenkia silpnaregiams, bet ir priešingai – yra rekomenduotini. Tiesa, ne visos sporto šakos.
„Tik esant didesnio laipsnio trumparegystei arba pakitus akių dugnui, kai kurios sporto šakos gali būti pavojingos. Tokiu atveju negalima užsiimti boksu, imtynėmis, karatė, sunkiąja atletika ar gimnastika, šuoliais nuo tramplyno. Lygiai taip pat reikia vengti darbų, kuriuose reikia dažnai lankstytis, kilnoti sunkius daiktus. Visa tai padidina tinklainės atšokimo riziką. Visus kitus bet koks sportas veikia tik teigiamai, gerina viso organizmo, kartu ir akių, kraujotaką“, – tvirtina gydytoja.
Gydytojai antrina ir Vilma Maigienė, optikos salonų tinklo „Fielmann“ klientų aptarnavimo vadovė.Ji pastebi, kad silpnesnį regėjimą turintys ir aktyviau sportuoti nusiteikę klientai dažnai yra girdėję apie galimą riziką ir teiraujasi, ar tai nepavojinga. Tuomet optikos gydytojas arba peržiūri neseno akių dugno tyrimo rezultatus, arba paragina tokį tyrimą atlikti. Kitas klientų dažnai užduodamas klausimas – ar yra korekcinių akinių, pritaikytų sportui. Tai ypač aktualu tiems, kuriems dėl vienų ar kitų priežasčių netinka kontaktiniai lęšiai.
„21 amžius išsprendė šią visiems trumparegiams, toliaregiams ir kitiems prasčiau matantiems aktualią problemą. Optikos salonuose galima rasti specialių akinių, skirtų sportuojantiems ir aktyviai gyvenantiems žmonėms. Tokie akiniai ne tik apsaugo akis nuo žalingų UV spindulių, bet atitinka du svarbiausius šiam tipui keliamus reikalavimus. Pirmiausia, jie turi būti patogūs ir prigludę, kad netrukdytų judant. Antras labai svarbus kriterijus – jie turi būti atsparūs smūgiams. Todėl akiniai sportui yra gaminami iš smūgiams atsparaus plastiko. Tokius akinius įmanoma tik sulaužyti, o ne sudaužyti. Tai labai aktualu sportuojantiems – ne tik todėl, kad jiems dažniau kyla grėsmė numesti akinius ant žemės, bet ir todėl, kad sudaužius stiklinius akinių lęšius, kiltų grėsmė susižeisti šukėmis,“ – pasakoja V.Maigienė.
Gerai matyti sportuodami nori ne tik profesionalai.
Klientų įpročius ir tendencijas sekanti specialistė pastebi, kad nors ir neženkliai, bet susidomėjimas sportui skirtais akiniais vis didėja. Anot „Fielmann“ atstovės, specialių akinių ieško jau ne tik profesionalūs sportininkai, bet ir savo malonumui sportuojantys aktyvaus gyvenimo būdo mėgėjai. „Net ir tie, kurie reguliariai panardo tik ežere ar baseine, nori tai daryti komfortiškai. Nardymo akiniai su korekciniais lęšiais padeda išlaikyti optimalų regėjimo ryškumą, akių kaušeliai reguliuojasi pagal poreikius, o odą saugo nedirginantis silikoninis sandarinimas bei patogi akinių juosta. Su draugais krepšinį, futbolą ar tenisą savaitgaliais pažaidžiantys sporto entuziastai taip pat mieliau renkasi specialius, iš smūgiams atsparios medžiagos, pavyzdžiui, polikarbonato plastiko, pagamintus akinius nei, kad rizikuoja savo kasdieniu aksesuaru ar, svarbiausia – akių saugumu.“
Kad prastas regėjimas – sportui ne kliūtis, įrodo ir garsių sportininkų pavyzdžiai, nes specialius sportui skirtus akinius su dioptrijomis nešioja ir pasaulinės sporto įžymybės. Pavyzdžiui, garsiausias šiuolaikinis JAV plaukikas, daugkartinis pasaulio ir olimpinis čempionas bei rekordininkas Michaelis Phelpsas. 27 metų sportininkas nuo vaikystės negalėjo pasigirti geru regėjimu, tačiau silpnos akys jam nesutrukdė laimėti 22 olimpinių medalių (iš jų net 18 – aukso)! Plaukimo takelyje M. Phelpsas dėvi specialius nardymo akinius su dioptrijomis, o išlipęs iš baseino puošiasi stilingais tradiciniais korekciniais akiniais. Legendinis krepšininkas amerikietis M. Jordanas taip pat kartais į aikštę išbėgdavo su specialiais korekciniais akiniais, juos dėvėjo ir nemažai kitų NBA lygos krepšininkų – gerbėjų interneto svetainėse ar pokalbių forumuose galima rasti ne vieną stilingiausių visų laikų akiniuočių – krepšininkų dešimtuką.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę