Sveikatos metų žaliasis kalendorius kiekvienam
Sakoma, kad lašas po lašo ir akmenį pratašo. Šią patarlę galima pritaikyti ir ekologiškam gyvenimo būdui: jei kiekvienas mūsų šiais metais kas savaitę ar mėnesį padarys nors mažą darbelį saugodamas gamtos išteklius, oro švarą, savo ir artimųjų sveikatą, tai visi gyvensime geriau. Juolab kad 2013-ieji paskelbti Sveikatos metais.
Sausis
Sausio šeštąją, Trijų karalių šventę, paprastai nurėdome kalėdines eglutes ir atsisveikiname... išmesdami jas į šiukšlyną. Jei taip elgėtės ir šįkart, tai nors metų pabaigoje prieš didžiąsias šventes puoškite eglės šaką arba gyvą eglutę vazone (ją vėliau galima pasodinti į dirvą). Būkime sąmoningi – tausokime kiekvieną medelį ir gamtą.
Beveik prieš 80 metų (1935 m. sausio 24 dieną) rinkoje pirmą kartą pasirodė gėrimai metalinėse skardinėse. Nuo to laiko šių pakuočių tik daugėja, o kiekvienai jų suirti gamtoje prireikia 90–100 metų. Be to, apskaičiuota, kad didžiąją šiukšlių dalį pasaulyje užima būtent skardinės. Parduotuvėje tiesdami ranką į gėrimų lentyną, atminkite tai ir pagal galimybes ignoruokite produktus metalinėse skardinėse. Juk tuos pačius gėrimus galite rasti ir kitos rūšies pakuotėse.
Vasaris
Vasario 5-oji – šv. Agotos, arba Duonos, diena. Nuo seno lietuviai garbino ugnies deivę Gabiją ir kasdienį maistą – duoną. Kilus gaisrui, duonos būdavo metama į ugnį, tikint, kad ugnis nurims. Šventinta duonelė būdavo užkišama palubėje ar dedama į namo pamatus. Šiandien nebūtina laikytis tokių tradicijų, tačiau gerbti duoną – privalu. Nemeskite sužiedėjusios duonos į šiukšliadėžę – pirkite jos tiek, kiek suvalgote, o jei jos liko, panaudokite gamindami kitus patiekalus arba pasidalinkite su jos stokojančiais.
Vasario 5 dieną minėsime ir tarptautinę Saugesnio interneto dieną. Stenkimės internete būti saugūs, to mokykime ir savo vaikus. Priminkite jiems, kad joks internetinis ryšys negali atstoti gyvo bendravimo.
Vasario 11-ąją jau ne vienerius metus minima Pasaulinė ligonių diena – ją 1992 m. paskelbė popiežius Jonas Paulius II. Gal ir jūsų šeimoje ar kaimynystėje yra lėtine liga sergantis žmogus, kuriam tą dieną galima tiesiog parodyti išskirtinį dėmesį, pavyzdžiui, su juo pabūti kiek ilgiau nei įprastai.
Kovas
Kovo 20-oji – Pasaulinė Žemės diena. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, Žemės dienos iniciatorius Johnas McConnellis kreipėsi į mūsų tautą, ragindamas tapti Žemės globėjais, o pavasario lygiadienį, kuris skirtingose planetos vietose yra kovo 20–21 d., minėti kaip pasaulinę Žemės dieną. Atsiliepdama į šį kreipimąsi, tuometė Aukščiausioji Taryba 1992 m. Žemės dieną oficialiai įteisino ir Lietuvoje. Šią dieną organizuojami įvairūs renginiai, akcijos. Jei juose dalyvauti negalėsite, tai nueikite iki artimiausio parko ar miškelio ir surinkite jame sudžiūvusias šakas, po žiemos „išlindusias“ šiukšles.
Žmogus be maisto išgyvena savaites ar net mėnesius, tačiau be vandens gali mirti per keletą dienų. Gyvybiniai procesai gali vykti tik tada, kai ląstelėse yra pakankamai vandens. Jokia kita medžiaga neatlieka tiek daug įvairiausių žmogaus organizmo funkcijų, kaip vanduo. Senovėje žmonės kurdavosi prie ežerų ir upių, apsirūpinimas vandeniu buvo nesunkus ir paprastas, bet vėliau, kai ėmė augti miestai, geriamasis vanduo buvo sunkiau pasiekiamas, ir šiandien jis yra bene didžiausias žmonijos turtas. Kovo 22-oji – Pasaulinė vandens diena. Bent šią dieną atkreipkite dėmesio, ar visada tikslingai naudojate vandenį. Gal jo galite sutaupyti plaudami indus dubenyje, o ne po tekančiu vandeniu?
Kovo 29 d. skelbiama Žemės valanda. Tai tarptautinė diena, kurios šūkis – atkreipti dėmesį į klimato kaitą. Paprastai šią dieną prašoma namuose valandai išjungti šviesas ir visus elektrinius prietaisus. Naudokime elektros energiją taupančias lemputes, pavyzdžiui, įsigiję 20W lemputę, turėsime 100W šviesą. Taip elektros energijos naudojimą sumažinsime net 5 kartus.
Balandis
Balandžio 1-oji paskelbta Pasauline paukščių diena. Tiesa, kovo 10-ąją minima 40-ties paukščių diena. Taip ji vadinama todėl, kad apytikriai tiek paukščių rūšių iš Lietuvos išskrenda žiemoti į svetimas šalis, o pavasarį tuo laiku sugrįžta į gimtinę. Tiek kovą, tiek balandį tinka namo parskridusiems paukšteliams iškelti vieną kitą inkilą ar jau bent dalyvauti inkilų kėlimo akcijoje.
Balandžio 7-ąją minima Pasaulinė sveikatos diena. Tą dieną, kad ir koks oficialus būtų jos šūkis, tiesiog pasirūpinkite savo sveikata – gal jau laikas užeiti pas odontologą, o gal tiesiog šeimos gydytojo paprašyti atlikti bendruosius tyrimus?
Paskutinis balandžio trečiadienis laikomas triukšmo prevencijos diena, kuri šiemet pasaulyje bus minima jau 18-tą kartą. Ne be reikalo tiek dėmesio skiriama triukšmui – ilgainiui jis gali sukelti galvos skausmus, svaigimą, nemigą, pabloginti atmintį. Nekelkime triukšmo darbe ir kiek įmanoma pasistenkime jį mažinti. Saugokime ramybę namuose, gerbkime savo šeimos narių ir kaimynų teisę į tylą.
Gegužė
Gegužės 4-ąją minima šv. Florijono, Gaisrų sergėtojo, diena. Tą dieną patikrinkite elektros instaliaciją namuose – jos defektai yra bene dažniausia gaisro priežastis.
Šio mėnesio 6-oji skelbiama Tarptautine diena be dietų. Jos iniciatoriai siekia didesnio valgymo sutrikimų problemos žinojimo ir supratimo. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, nutaręs laikytis tam tikros dietos, turi pasikonsultuoti su šeimos gydytoju, dietologu – negalima rizikuoti savo sveikata. Šios taisyklės ypač svarbu paisyti paauglėms, kurios kartais bet kokia kaina siekia būti panašios į muzikos ar kino dievaites.
Nuo 2001 metų gegužės 22-oji Lietuvoje minima kaip Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Tądien daugelio šalių gyventojai supažindinami su augalijos įvairove. Jei neturėsite laiko ar galimybių dalyvauti renginiuose, parodose, tai savo sode pasodinkime gal jau primirštą, bet senelių augintą medelį ar gėlę – atgaivinsime tradicijas, papuošime aplinką. Paisykite ekologiškos žemdirbystės, kuri nesekina dirvožemio, mažiau teršia gruntinį vandenį ir tausoja naudinguosius gyvūnus (bites, sliekus) bei aplinkines ekosistemas. Kiek įmanoma išsaugokite arba plėskite
medžius, įvairiarūšes gyvatvores, tvenkinius, laukinės gamtos plotus.
Gegužės 31-oji – Pasaulinė diena be tabako (kitur ji vadinama Pasaulinė nerūkymo diena). Pasakysime trumpai: nikotinas neigiamai veikia plaučius, bronchus, sukelia odos, plaučių, lūpų vėžį, sendina odą. Po penkerių metų rūkymo, norint atgauti ankstesnę organizmo ir odos būklę, reikia nerūkyti dvylika metų. Gal jau pats laikas mesti rūkyti?
Birželis
Daugeliui žinoma, kad birželio pirmąją minima Tarptautinė vaikų gynimo diena. Kiekvienas vaikas turi teisę gyventi su savo mama ir tėčiu, nieko nebijoti, lankyti darželį ir mokyklą, jo niekam nevalia mušti, jis turi teisę žaisti ir būti svarbus. Prisiminkite tai kasdien.
Birželio 5-oji – Pasaulinė aplinkos apsaugos diena. Pasitelkę savo kaimynus, surenkite savo kvartalo ar gyvenvietės aplinkos tvarkymo talką: surinkite šiukšles kelkraščiuose, parke ar netoliese esančiame miškelyje. Surūšiuokite jas ir nugabenkite į atliekų tvarkymo centrą. Taip apsaugote gyvūnus nuo daugybės pavojų – susižeisti užmynus ant stiklo duženos ar uždusti prarijus plastiko gabalą, kurį jie per klaidą palaikė maistu! Kasmet planetoje iškertama iki 30 milijonų hektarų miško, tad tądien pasodinkite bent vieną medelį ir darykite tai ne vieni, o su vaikais – jiems parodysite gerą pavyzdį.
Prieš septynerius metus birželio 15 d. Europoje pirmąkart paminėta Vėjo energetikos diena. Įtakingiausia europinė nevyriausybinė organizacija EWEA skatina visuomenę ir politikus spręsti klimatą ištikusios krizės problemas ir naudoti „žaliąją“ energetiką – neišsenkamą ir švarų elektros energijos šaltinį vėją. Gal ir jūs turite galimybę naudoti vėjo gaminamą energiją? Vėjo energijos šaltiniai yra atsinaujinantys, neišsenkantys, o šios rūšies energetikos technologijos yra greitai įsisavinamos. Nepraleiskite progos.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę