Aušra Urbutienė: Tokie išoriniai aplinkos veiksniai, kaip šaltis, vėjas, staigūs temperatūros svyravimai, tarša nepalankiai veikia mūsų kūno odos būklę. O jeigu dar mėgstame vartoti alkoholinius gėrimus, valgyti aštrų maistą, rūkyti, piktnaudžiauti ultravioletiniais spinduliais ar soliariumu, naudojame netinkamas kosmetikos ar higienos priemones, problemų atsiranda dar daugiau.
Jolanta Urbštienė: Visų pirma oda tampa sausa, šerpetojanti, trūkinėjanti, neretai parausta. Ją tempia, niežti, gali atsirasti pūlinių bėrimų. Be to, oda greičiau reaguoja į įvairius išorės alergenus, tampa imli įvairiems infekcijos sukėlėjams – grybeliui, stafilokokui ir pan.
A.U: Vėstant orams, sausai odai reikalingos nesočiosios riebalų rūgštys (linolinė, gama linolinė), cholesterolis ir jo dariniai. Sausa oda nemėgsta sustingstančių kaukių ir spirituotų tonikų. Šaltuoju metu nepatartina bandyti veiklių odos priežiūros priemonių.
Jeigu oda nuvargusi, šerpetojanti, reikėtų naudoti gydomąsias priemones su pantenoliu, šlapalu, ramunėlių ar liepžiedžių arbatas, jojobos ar migdolų aliejų.
J. U: Šaltuoju metų laiku rekomenduojama veidą, kaklą, kojas, rankas ryte tepti daugiau riebalų (lipidų) turinčiomis priemonėmis, kurių sudėtyje kuo mažiau vandens. O nakčiai odą reiktų drėkinti priemonėmis, kurių sudėtyje daugiau vandens.
Noriu atkreipti dėmesį, kad probleminės odos priežiūrai reikėtų vartoti emolientus. Tai yra patikima. Emolientai labai retai sukelia nepageidaujamus poveikius, nes jų sudėtyje nėra jokių kvapiųjų, spalvinančiųjų medžiagų, cheminių priedų, galinčių sukelti alergines reakcijas.
Visų pirma, jeigu jaučiate nemalonius kūno ir veido odos pojūčius, kreipkitės į odos specialistą, o ne į vaistininką. Jūsų odos gydymas turi būti individualus, tik odos gydytojas specialistas parinks tinkamas priemones pagal jūsų odos tipą, lokalizaciją, problemą, taip pat atsižvelgdamas ir į metų laiką.
Nepirkite parduotuvėse paprastų kremų, kūno losjonų, kuriuose yra dažomųjų, kvapiųjų medžiagų. Neretai jie gali dar labiau sudirginti jautrią odą.
J. U: Emolientai yra riebalinės vietiškai naudojamos medžiagos, kurios drėkina, minkština ir saugo odą nuo išorinių dirgiklių. Tai aukštos kokybės priemonės, kuriose nėra dažų, aromatinių medžiagų.
Emolientai yra kelių tipų (tai priklauso nuo vandens ir lipidų santykio): losjonai, kremai, riebūs kremai ir tepalai. Mažiausias lipidų kiekis yra hidrolosjone ir kremuose, vidutinis – lipolosjone ir riebiuose kremuose, didžiausias – tepaluose.
Kuo didesnis lipidų kiekis, tuo geresnis odos maitinamasis efektas, ilgesnis gydomasis poveikis. . Šaltuoju metų laiku, išeinant į lauką, rekomenduojami riebūs tepalai, kuriuose lipidų kiekis yra 100 proc., nes oda padengiama apsaugine riebalų plėvele.
Į visų emolientų sudėtį įeina keturios pagrindinės sudėtinės dalys: lipidai (nuo 11 iki 100 proc.), humektantai – pagrindiniai drėkikliai (lemiantys odos drėgmę), emulsikliai, kurie suteikia produktui tekstūros vientisumą ir konservantai, turintys antibakterinį poveikį ir užtikrinantys preparato ilgaamžiškumą. Paprastai emolientai galioja 2–3 metus.
Emolientų sudėtyje gali būti papildomų medžiagų, suteikiančių priemonei įvairių savybių. Jei sudėtyje yra šlapalo (pvz., Excipial U hidro ir lipolosjonai) , tai preparatas slopins niežėjimą, malšins uždegimą bei skatins epidermio atsinaujinimą; emolientai su cinko oksidu sugeria drėgmę, stabdo bakterijų dauginimąsi, mažina uždegiminę reakciją ir t.t..
Emolientus (pavyzdžiui, Essex, Excipial, Eucerin ) mokslininkai kuria mokslinėse laboratorijose, atlieka daugybę tyrimų bei testų. Jų gamybai sudėtinės medžiagos yra kruopščiai atrinktos, veiksmingos ir visiškai saugios.
Taigi apibendrinant galima pasakyti, kad emolientai yra naudojami išsausėjusiai, jautriai odai prižiūrėti ir gydyti, jų poveikis yra gilesnio platesnio spektro, tuo tarpu dėl individualaus netoleravimo nepageidaujamos reakcijos – labai retos.
J. U: Jeigu jūsų kūno ir veido oda yra sausa, emolientu reikėtų tepti odą bent du kartus: ryte po rytinio prausimosi ir vakare po vonios ar dušo ir odai dar nevisiškai išdžiūvus, t.y. tepti dar ant drėgnos odos, tuomet priemonė geriau susigeria į odą ir yra geriau pasisavinama. Kai oda sausa, emolientais patartina tepti kas 4 valandas. Negalima eiti į lauka, kai prasideda šalčiai, nepasitepus riebiu kremu ar riebiu tepalu, o įėjus į patalpą, apsauginę riebalų plėvelę veido odos paviršiuje reikėtų lengvai nuvalyti servetėle. Tepti priemonę reikėtų plonu sluoksniu, lengvais sukamaisiais judesiai, netrinant ir nespaudžiant odos. Jeigu turite laiko ir noro, naudinga produktu pamaitintą odą paplekšnoti delnais ar lengvai pamasažuoti.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę