Gripo virusas lengvai plinta nuo sergančio žmogaus su seilių dalelėmis jam kosint, čiaudint ar net šnekant. Aplinkoje, į kurią nepakliūva saulės šviesos arba jos mažai, esant kambario temperatūrai, gripo virusai gali išgyventi iki 14 dienų.
Gripas pasireiškia staiga iki 38–41laipsnių pakilusia temperatūra, šaltkrėčiu, galvos, raumenų skausmu, sąnarių maudimu, bendru silpnumu. Po 2–3 dienų nuo ligos pradžios gali atsirasti sausas kosulys, sloga.
Kūdikiai ir maži vaikai gali vemti, viduriuoti, o, pakilus labai aukštai temperatūrai, gali atsirasti traukuliai.
Be to, kad gripas pats savaime yra sunki liga, jis pavojingas bakterinėmis komplikacijomis, besivystančioms dėl imuniteto susilpnėjimo. Dažniausios komplikacijos – plaučių uždegimas, sinusitas, rečiau pasitaikančios – širdies raumens uždegimas (miokarditas), perikarditas, raumenų uždegimas (miozitas), rabdomiolizė. Vaikai dažniau serga vidurinės ausies uždegimu. Gripas taip pat gali komplikuotis smegenų uždegimu.
Susirgus gripu, paūmėja lėtinės ligos – bronchinė astma, cukrinis diabetas, širdies ir kraujagyslių ligos, inkstų nepakankamumas.
Sergamumas gripu kelia rimtą grėsmę kūdikiams, nėščioms moterims. Susirgus gripu pirmą nėštumo trimestrą, gali būti pažeista vaisiaus raida. Taip pat pastebėtos dažnesnės komplikacijos ir 2–3 nėštumo trimestrą.
Patikimiausia ir efektyviausia apsauga nuo gripo – skiepai.
Gripo vakcina yra saugi. Vakcina neužkrės jūsų gripu. Jos sudėtyje yra suskaldytos viruso dalelės, kurios infekcijos sukelti negali. Gripo vakcinos labai retai sukelia nepageidaujamus poveikius. Kartais po skiepijimo gali atsirasti: paraudimas dūrio vietoje, skausmingumas, patinimas, nedidelis karščiavimas, kurie išnyksta po keleto dienų.
Skiepytis reikėtų kiekvienam besirūpinančiam savo sveikata. PSO ir Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras ragina pasiskiepyti kuo daugiau žmonių, o ypač rizikos grupių asmenims, kuriems yra didžiausia gripo sukeliamų komplikacijų rizika. Ja galima skiepyti vaikus nuo pusės metų amžiaus, nėščiąsias ir maitinančias moteris, asmenis, sergančius lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių, inkstų bei medžiagų apykaitos ligomis.
Skiepytis rekomenduojama ir tiems, kuriems nuolat tenka kontaktuoti su sergančiais gripu žmonėmis – sveikatos priežiūros įstaigų, prekybos centrų, maitinimo įstaigų darbuotojams, žmonėms, kuriems dažnai tenka naudotis viešojo transporto paslaugomis.
Gripo virusas nuolat mutuoja. Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) sukūrė gripo virusų stebėjimo sistemą. Kasmet prieš gripo sezono pradžią aktyviausiai pasireiškiantys gripo virusai identifikuojami ir įtraukiami į vakcinos sudėtį, taip užtikrinant vakcinos efektyvumą. Kadangi vakcinos sudėtis kasmet koreguojama, nuo gripo būtina skiepytis kasmet.
Lietuvoje tinkamiausias laikas skiepams – rugsėjo–gruodžio mėnesiai. Tačiau pavėlavus, siekiant išvengti komplikacijų, galima skiepytis ir vėlesniais gripo sezono mėnesiais, net ir prasidėjus gripo epidemijai.
Šiaurės pusrutulyje gripo epidemijos įprastai prasideda gruodžio ir baigiasi kovo–balandžio mėnesiais.
Kasmet pasaulyje gripu užsikrečia 10–20 proc. suaugusių žmonių bei 15–42 proc. vaikų. Apie 10 proc. visų užsikrėtusiųjų suserga sunkia forma, o dalis iš jų miršta nuo šios ligos sukeltų komplikacijų. Nekartokime jų klaidos! Kiekvienas gali apsisaugoti nuo gripo keliamos grėsmės – tad, kuo greičiau rekomenduojame pasiskiepyti nuo šios klastingos ligos, kol ji neužklupo jūsų netikėtai!
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę