Peršalimas pasireiškia nosies gleivinės paburkimu, padidėjusia gleivių sekrecija, kosuliu, karščiavimu, čiauduliu ir galvos skausmu. Dažniausi peršalimo ligų sukėlėjai yra virusai. Pastebėjus pirmuosius ligos simptomus, dažniausiai nereikia skubėti gerti vaistų. Jeigu jaučiatės silpni, pavargę, peršti gerklę ar tiesiog grįžote sušalę, pirmiausia pasistenkite sušilti, išgerti karštos vaistažolių arbatos ar suvalgyti šaukštelį medaus su karštu pienu, apsirenkite šiltais drabužius ar palįskite po antklode. Dažnai šių priemonių gali pakakti.
Jei skauda gerklę, gali padėti gerklės skalavimas šiltu vandeniu su druska ar soda. Jeigu vien tokio gydymo neužtenka, galima naudoti specialius skalavimo skysčius arba purškiklius. Be to, naudinga reguliariai čiulpti specialias pastiles, kurios nuramins paraudusią gerklę, sumažins paburkimą. Virusų pažeista nosies ir nosiaryklės gleivinė paburksta, todėl pasunkėja kvėpavimas. Norint jį palengvinti, galima į kiekvieną šnervę įlašinti po lašą kraujagysles siaurinančio vaisto. Bet šiais vaistais gydytis galima tiktai trumpai. Jeigu iš nosies gausiai skiriasi sekretas, užtenka ją tik iššnypšti ir kelis kartus per dieną išplauti druskos tirpalu. Nors čiaudulys – nemalonus simptomas, tačiau sloguojant jo neįmanoma išvengti. Tik nuolatinį, įkyrų čiaudulį galima malšinti dilgėlių nuoviru arba antihistamininiais vaistais. Sausą kosulį sumažina ir atsikosėjimą pagerina šilti skysčiai, įvairios pastilės. Naudinga krūtinę, nugarą įtrinti tepalu su eukaliptų, pušų eteriniais aliejais, mentoliu ir pan. Nosies užgulimą ir kvėpavimą palengvina kvėpavimas šiltais garais su šiomis naudingosiomis medžiagomis.
Kūno temperatūros pakilimas rodo, kad organizmas aktyviai kovoja su ligos sukėlėjais. Karštis suaktyvina imuninę sistemą, todėl, jeigu temperatūra neviršija 38–38,5ºC, nereikia vartoti ją mažinančių vaistų. Jai perkopus šią ribą, verta suvartoti aspirino arba paracetamolio, kad toks stiprus karščiavimas nepakenktų širdies bei kraujagyslių sistemai. Jeigu per 3–4 dienas kūno temperatūra nesumažėja ar net pradeda didėti, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją, nes tai gali reikšti, kad prasidėjo bakterinė infekcija, kurią būtina gydyti antibiotikais.
Kadangi peršalimo ligoms gydyti specifinių vaistų nėra, svarbiausias lieka simptominis gydymas bei profilaktikos priemonės, padedančios apsisaugoti nuo peršalimo.
Žodis „imunitetas“ kilo iš lotyniško žodžio immunitas, kuris išvertus reiškia „išsilaisvinimas“. Tai apsauginė organizmo reakcija, padedanti organizmui kovoti su jį veikiančiu veiksniu ir išlaikyti savo biologinį individualumą. Nusilpus imunitetui, padažnėja kvėpavimo takų, virškinamojo trakto infekcijos ir kt. ligos.
Kad imuninė sistema tinkamai kovotų su ligos sukėlėjais, reikia jai padėti. Norint padidinti organizmo atsparumą ligoms reikia grūdintis, laikytis darbo ir poilsio režimo, vengti streso, bent minimaliai sportuoti, pasirūpinti, kad mityba būtų tinkamai subalansuota, valgyti daug vaisių ir daržovių, taip pat, kadangi žiemą mažiau gauname vitaminų su maistu, reikėtų vartoti maisto papildų.
Vitaminas C (arba askorbo rūgštis) – tai vandenyje tirpstantis vitaminas, reikalingas normalioms organizmo funkcijoms užtikrinti. Dauguma gyvūnų patys sintetina šį vitaminą, bet kai kurie, įskaitant žmones ir kitus primatus, to negali.
Vitaminas C padeda išvengti peršalimo ligų arba palengvina jų eigą, padidina interferono kiekį kraujyje ir taip apsaugo ląsteles nuo virusų poveikio. Taip pat mažina uždegimą ir alergines reakcijas, palaiko mineralinę kaulo struktūrą, saugo nuo drumsčių susidarymo lęšiuką, dalyvauja stresą kontroliuojančių medžiagų biosintezėje. Mokslininkai teigia, kad didelės askorbo rūgšties dozės ne tik teigiamai veikia tulžies rūgščių gamybą, bet ir reguliuoja cholesterolio kiekį kraujyje, kartu lėtina aterosklerozės vystymąsi.
Pagrindinę vitamino C dalį žmogus gauna su maistu, tačiau, netinkamai maitinantis, valgant nekaloringą maistą, mažai valgant šviežių vaisių ir daržovių (ypač žiemą ar ankstyvą pavasarį), gali pasireikšti vitamino C hipovitaminozė. Jos pagrindiniai požymiai: greitai nuvargstama, sumažėja darbingumas, atsparumas ligoms, prarandamas apetitas, atsiranda dirglumas, silpnumas, mažakraujystė, sudėtingesniais atvejais padidėja kraujagyslių sienelių pralaidumas, kraujas išsilieja poodyje, vidaus organuose, kraujuoja dantenos, netgi iškrinta dantys.
Siekiant to išvengti, reikia nuolat valgyti šviežius vaisius ir daržoves, ypač tas, kuriose daug vitamino C, o, pastebėjus vitamino C trūkumo požymius, papildyti savo racioną ir specialiais maisto papildais su vitaminu C.
Vitamino C gausu citrusiniuose vaisiuose (limetose, citrinose, apelsinuose, greipfrutuose), pomidoruose, bulvėse, ypač jo daug svogūnų galvose. Taip pat vitamino C yra papajose, brokoliuose, briuselio kopūstuose, juoduosiuose serbentuose, braškėse, žiediniuose kopūstuose, špinatuose, kiviuose. Šio vitamino kiekis vaisiuose priklauso nuo dirvožemio, klimato, šviežumo, laikymo sąlygų, ruošimo būdo.
Rekomenduojama paros norma suaugusiam žmogui apie 70 mg. Gerokai daugiau vitamino reikia ištikus stresui ar kilus infekcijos pavojui. Rūkančių žmonių organizmas absorbuoja tik 60 proc. vitamino C, pasisavinimas taip pat sumažėja vartojant vitaminą kartu su saldumynais. Vitamino C perdozavimas pasitaiko labai retai, jo požymiai – pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Vartojant dideles vitamino C dozes ilgą laiką, inkstuose gali susidaryti akmenų. Todėl būtina neviršyti rekomenduojamos paros dozės.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Parašykite savo nuomonę