){kind=logo}
){kind=logo}
){kind=logo}
Įvairios kilmės sąnarių skausmus kenčia didžioji dalis planetos gyventojų. Gana dažnai vyresnio amžiaus žmonėms yra artrozės sukeltų pakitimų, kurie neleidžia sąnariams judėti visa amplitude. Stuburo sąnariai nuo ilgalaikio sėdėjimo ar stovėjimo palaipsniui susidėvi, todėl nenuostabu, kad vidutiniame, o ypač vyresniajame amžiuje, jei gyvename nejudrų gyvenimą, jaučiame jų skausmą.
Klaidinga teigti, kad skaudamiems sąnariams reikalinga ramybė ir šiluma. „Atvirkščiai, mums gyvybiškai reikalingas būtent aktyvus judėjimas, kad sąnariai būtų kuo geriau pamaitinami sąnarių skysčiu. Tik atliekant judesius sąnariuose gaminasi sąnarių skystis, užtikrinantis jų sutepimą. Aišku, negalima daryti staigių stuburo sukamųjų judesių, būtina palaipsniui didinti judesių amplitudę bei dozuoti pratimus. Tai labai svarbu. Pasiteisina ir juosmeninio diržo ar fiksacinių įtvarų nešiojimas. Jie riboja judėjimo amplitudes bei netaisyklingus judesius“, – sako kineziterapeutė Brigita.
Naudingas patarimas – išmokite laikyti įtemptą pilvą. Pradėjus dirbti pilvo raumenims, „nukraunami“ nugaros raumenys bei sąnariai.
Venkite ilgai trunkančio netaisyklingo sėdėjimo – tai taip pat labai svarbu sąnarių skausmo profilaktikai.
„Kadangi kasdien retai atliekame liemens tiesimo judesius, naudinga atlikti specialius tempimo pratimus. Pavyzdžiui, jei stuburo juosmenin dalis pakrypusi į dešinę, reikia atlikti specialius stuburo susukimo pratimus taip pat į dešinę. Tik tada stuburas lenksis į kairę – pagal biomechanikos principus, stuburo šoninis lenkimas visada vyksta į priešingą pusę nei stuburo sukimas. Taip bus koreguojamas stuburo iškrypimas“, – sako dr. Pavelas Zachovajevas.
· Atlikite įvairaus gilumo asanas, kurių metu stuburas yra lenkiamas atgal.
· Darydami asanas atsilošdami, jokiu būdu neužlaužkite liemens.
· 75 proc. liemens lenkimo vyksta juosmeninėje dalyje. Atlikdami tiesimo asanas, pirma lenkite krūtinę, o tik po to juosmenį.
· Atlikdami pratimus nežiūrėkite, ką daro kaimynas. Jauskite save ir atsakingai darykite tai, ką galite.
· Tinkamiausios (gerai treniruoja raumenis) yra asanos, atliekamos gulint ant kilimėlio ar stovimoje padėtyje.
· Nesėdėkite ilgai, kai juosmeninės dalies padėtis netaisyklinga.
· Įpraskite kasdieniniame gyvenime judesius daryti taisyklingai (žr. nuotraukas).
· Kas 15–20 min. keiskite sėdėjimo pozą.
· Jei esate vyresnio amžiaus, atlikite daugiau raumenų tempimo pratimų.
Treniruoklių salėse yra sudaromos programos, stiprinančios nugaros, pilvo preso raumenis. Tai daroma vos ne kiekviename sporto klube. Tačiau dažnai nesulaukiama pageidaujamo pokyčio. Respublikinėje reabilitologų konferencijoje žinomas sportininkų gydytojas Dalius Barkauskas teigė, kad raumenų stiprinimas treniruokliais – nefiziologiškas. Visai kitaip yra praktikuojant jogą. Čia atliekant vieną ar kitą pratimų kompleksą keičiamos įvairios padėtys, kurios priverčia pečius, stuburą ir dubenį judėti gana mobiliai.
„Judinkite sąnarius, darykite jogos pratimus, tai padidins sąnarinio skysčio gamybą, pagerės sąnarinių kremzlių mityba bei sąnarių mobilumas. Tik judėti, aišku, reikia taisyklingai. Pavyzdžiui, nušokant žemyn į žemę reikia remtis ne kulnais, o pirštais, antraip stuburas patiria stiprų statinį krūvį“, – pataria kineziterapeutė Brigita Zachajovienė.
Klaidinga teigti, kad skaudamiems sąnariams reikalinga ramybė ir šiluma. „Atvirkščiai, mums gyvybiškai reikalingas būtent aktyvus judėjimas, kad sąnariai būtų kuo geriau pamaitinami sąnarių skysčiu. Tik atliekant judesius sąnariuose gaminasi sąnarių skystis, užtikrinantis jų sutepimą. Aišku, negalima daryti staigių stuburo sukamųjų judesių, būtina palaipsniui didinti judesių amplitudę bei dozuoti pratimus. Tai labai svarbu. Pasiteisina ir juosmeninio diržo ar fiksacinių įtvarų nešiojimas. Jie riboja judėjimo amplitudes bei netaisyklingus judesius“, – sako kineziterapeutė Brigita.
Naudingas patarimas – išmokite laikyti įtemptą pilvą. Pradėjus dirbti pilvo raumenims, „nukraunami“ nugaros raumenys bei sąnariai.
Venkite ilgai trunkančio netaisyklingo sėdėjimo – tai taip pat labai svarbu sąnarių skausmo profilaktikai.
„Kadangi kasdien retai atliekame liemens tiesimo judesius, naudinga atlikti specialius tempimo pratimus. Pavyzdžiui, jei stuburo juosmenin dalis pakrypusi į dešinę, reikia atlikti specialius stuburo susukimo pratimus taip pat į dešinę. Tik tada stuburas lenksis į kairę – pagal biomechanikos principus, stuburo šoninis lenkimas visada vyksta į priešingą pusę nei stuburo sukimas. Taip bus koreguojamas stuburo iškrypimas“, – sako dr. Pavelas Zachovajevas.
· Atlikite įvairaus gilumo asanas, kurių metu stuburas yra lenkiamas atgal.
· Darydami asanas atsilošdami, jokiu būdu neužlaužkite liemens.
· 75 proc. liemens lenkimo vyksta juosmeninėje dalyje. Atlikdami tiesimo asanas, pirma lenkite krūtinę, o tik po to juosmenį.
· Atlikdami pratimus nežiūrėkite, ką daro kaimynas. Jauskite save ir atsakingai darykite tai, ką galite.
· Tinkamiausios (gerai treniruoja raumenis) yra asanos, atliekamos gulint ant kilimėlio ar stovimoje padėtyje.
· Nesėdėkite ilgai, kai juosmeninės dalies padėtis netaisyklinga.
· Įpraskite kasdieniniame gyvenime judesius daryti taisyklingai (žr. nuotraukas).
· Kas 15–20 min. keiskite sėdėjimo pozą.
· Jei esate vyresnio amžiaus, atlikite daugiau raumenų tempimo pratimų.
Treniruoklių salėse yra sudaromos programos, stiprinančios nugaros, pilvo preso raumenis. Tai daroma vos ne kiekviename sporto klube. Tačiau dažnai nesulaukiama pageidaujamo pokyčio. Respublikinėje reabilitologų konferencijoje žinomas sportininkų gydytojas Dalius Barkauskas teigė, kad raumenų stiprinimas treniruokliais – nefiziologiškas. Visai kitaip yra praktikuojant jogą. Čia atliekant vieną ar kitą pratimų kompleksą keičiamos įvairios padėtys, kurios priverčia pečius, stuburą ir dubenį judėti gana mobiliai.
„Judinkite sąnarius, darykite jogos pratimus, tai padidins sąnarinio skysčio gamybą, pagerės sąnarinių kremzlių mityba bei sąnarių mobilumas. Tik judėti, aišku, reikia taisyklingai. Pavyzdžiui, nušokant žemyn į žemę reikia remtis ne kulnais, o pirštais, antraip stuburas patiria stiprų statinį krūvį“, – pataria kineziterapeutė Brigita Zachajovienė.
Atėjo brandžiausias metų laikas – ruduo. Akį džiugina įvairiomis spalvomis nuspalvinti medžių lapai, ūkanoti rytai ir voratinkliai, nutvieksti saulės. Bet ne visos rudens dienos tokios gražios, prasideda rudeniniai lietūs, ir tada drėgmė smelkiasi į kūną iki pačių sąnarių. Rudens darganos lemia peršalimo ligų ir virusinių infekcijų antplūdį bei daugelio lėtinių ligų paūmėjimą. Ypač tokį orą jaučia žmonės, sergantys sąnarių uždegimais ar kitomis lėtinėmis reumatinėmis ligomis. Prie rudens darganų dar prisideda ir padidėjęs fizinis krūvis – derliaus nuėmimo darbai. Tad sąnarių ligos paūmėja ne tik dėl klimato sąlygų, bet ir dėl didesnio nei įprasta fizinio krūvio....
Skaityti daugiauKodėl nereikia ir negalima vartoti anabolinių steroidų Pokalbį apie anabolinių steroidų žalą, kai jie vartojami papildomai kaip fizinių jėgų ir ypatybių stimuliatoriai, profesorius Gintautas Kazanavčius pradėjo vienu pavyzdžiu. ...
Skaityti daugiauSkausmas yra pagrindinis sąnarių ligų požymis. Jos progresuoja lėtai, o pirmieji jų požymiai dažnai „nurašomi“ blogo oro ar nuovargio sąskaiton. Kaip tausoti sąnarius, pataria Kauno medicinos universiteto Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas profesorius Romas Jonas Kalesinskas. ...
Skaityti daugiauIntensyviai sportuojant, sunkiai fiziškai dirbant, sąnariams tenka didelis krūvis. Kai dyla sąnarių kremzlinis audinys, susergama osteoartritu. Tai – lėtai progresuojanti liga. Laikui bėgant, sąnariai nebegali atlikti savo funkcijų, tampa skausmingi, deformuojasi: organizmas, siekdamas sumažinti krūvį sąnarių paviršiams, reaguoja – susidaro naujas kaulinis audinys – išaugos. ...
Skaityti daugiau„Oi, patempiau sprandą... surakino kaklą, negaliu pasukti... skauda petį...“,– tai sakome ir girdime gana dažnai. Šias vietas skauda ne vienam. Kad nustotų skaudėti, būtina atkurti raumenų jėgos pusiausvyrą, nes būtent jos sutrikimas neretai būna minėtų negalavimų priežastis. O tam reikalingas tikslingas judesys. Naudingus fizinius pratimus pristato ir patarimais dalijasi mankštos specialistė Kristina Leonavičienė....
Skaityti daugiauPasaulyje kasmet miršta apie 30 mln. žmonių, iš jų 17 mln. – nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Neretai padarius širdies kardiogramą ir pastebėjus pakitimų širdžiai stiprinti skubama gerti vaistų. Tačiau daugeliu atvejų pirmiausia vertėtų pasinaudoti natūraliais metodais. Kaip širdies raumenį stiprinti gyvenimo būdą, mitybą, fizinį aktyvumą kalbamės su sveiko gyvenimo puoselėtoja ir mankštų specialiste Džilda Valaitiene....
Skaityti daugiauPeršalimas neaplenkia ir vaikų, atnešdamas tokius nepageidaujamus simptomus, kaip gerklės skausmas, čiaudulys, sloga, silpnumas. Visi šie simptomai yra nemalonūs ir juos reikia gydyti, tačiau šį kartą plačiau pakalbėsime ir aptarsime tik vieną iš jų – tai gerklės skausmą. Naudingi patarimai mamoms, kokių pagalbos priemonių reikia imtis ir kaip sumažinti gerklės skausmą vaikui. ...
Skaityti daugiau“Body flex” - tai raumenų stangrinimas ir figūros formavimas, energijos kaupimas ir puikios savijautos paieškos. “Body flex” esmė - gilus diafragminis kvėpavimas, kuris derinamas su raumenų tempimo pratimais....
Skaityti daugiauPrieš akis – didžiosios metų šventės – Kūčios ir Kalėdos. Tai dienos, kai namuose ar svečiuose dauguma ne kartą susėsime prie vaišių stalo. Tad kuo skiriasi Kūčių ir Kalėdų vaišių stalas, kuo skiriasi apeiginis, šventinis ir kasdienis maistas? Apie tai svarstėme su etnologu, gamtos mokslų daktaru, Vilniaus pedagoginio universiteto profesoriumi, naujų tarpdisciplininių mokslo šakų – paleoastronomijos ir etnokosmologijos – pradininku Lietuvoje Libertu Klimka, prisimindami savo artimųjų šeimų tradicijas....
Skaityti daugiauKlubo sąnario skausmas vargina įvairaus amžiaus ir profesijų žmones. Gydyti pažeistus sąnarius sudėtinga, tai ilgas procesas. Vaistai daugeliu atvejų būtini, bet jų vienų paprastai nepakanka. Malšinti sąnario skausmą gali padėti ir tinkamas judesys. Apie tai, kokie mankštos pratimai šiuo atveju tinkamiausi, pasakoja ilgametė mankštų specialistė Džilda Valaitienė....
Skaityti daugiauKaip pradėti bėgioti? Ką reikia žinoti apie save ir priemones, reikalingas aktyviam judėjimui? Į šiuos klausimus atsakė Lietuvos sveikatos sąjungos prezidentas, Palangos sveikatos mokyklos direktorius Dainius Kepenis. ...
Skaityti daugiauApie tai, kas yra emolientai, jų svarbą ir poreikį mūsų kūnui kalbamės su ilgametę patirtį turinčia odos ligų gydytoja Jolanta URBŠTIENE ir grožio kosmetikos specialiste gydytoja Aušra URBUTIENE....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė - tai liga, kai tulžies pūslėje ar jos latakuose susidaro akmenys. Pirmą kartą ji aprašyta daugiau kaip prieš 1500 metų ir nuo to laiko nuolat atliekami įvairūs tyrimai, siekiantys išaiškinti, kaip galima išvengti šios ligos, o susirgus - sėkmingiausiai išgydyti....
Skaityti daugiauVyrauja nuomonė, kad kosint valosi mūsų plaučiai, todėl kosulį būtina skatinti. Tačiau, užėję į vaistinę ir paprašę vaistų nuo kosulio, išgirsime klausimą: „Koks kosulys vargina – sausas ar šlapias?“ Pasirodo, kad sausą kosulį būtina slopinti. Kaip atpažinti sausą kosulį ir tinkamai jį gydyti, komentuoja Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vyr. ordinatorius Darius Rauba....
Skaityti daugiauNevaikščiok be šaliko, gerklę skaudės – neretai sakoma. Ar tikrai? Nuo ko paprastai skauda gerklę ir kuo skiriasi simptomai bei gydymas įvairiais atvejais, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro otorinolaringologu dr. Raimondu PLIAUKŠTA....
Skaityti daugiaukodėl žmonėms skauda sąnarius? trečdalis civilizuoto pasaulio skundžiasi...
Skaityti daugiau
Lankytojų komentarai
Parašykite savo nuomonę