Rizikos grupės
Šlapimo takų infekcijos neaplenkia nė vienos amžiaus grupės: jomis serga ir vaikai, ir garbingo amžiaus sulaukę žmonės. Tiesa, dėl anatomijos savybių moterys šlapimo takų infekcijomis serga kone tris kartus dažniau negu vyrai. Mat jų šlapimo kanalas trumpesnis ir platesnis, todėl bakterijos lengviau patenka į šlapimo takus, kuriuose ir ima sparčiai daugintis. Beje, šios infekcijos didesnį pavojų kelia praktiškai visų amžiaus grupių moterims. Pvz., jaunos moterys, tik pradėjusios lytinį gyvenimą, arba labiau seksualiai aktyvios, dažnai keičiančios partnerius rizikuoja dažniau susirgti šlapimo takų infekcijomis. Taip pat rizikos grupei priklauso ir vyresnės pomenopauzinio amžiaus moterys, nes jų organizme vyksta hormonų persitvarkymas ir gali vystytis funkciniai šlapimo organų pakitimai.
Nėščiosios – dar viena kategorija moterų, kurias taip pat gana dažnai vargina šios infekcijos. Šlapimo takų infekcijos greičiau plis ir vystysis žmonėms, kurių nusilpęs imunitetas, kurie serga kitomis sunkiomis lėtinėmis ligomis, pvz., cukriniu diabetu, vėžiu, kt., kurie vartoja imunitetą slopinančių vaistų.
Vyrams šlapimo takų infekcijos gali vystytis dėl prostatos ligų, jos išvešėjimo (hiperplazijos). Tokiu atveju padidėjusi prostata gali užspausti šlapimo kanalą, ir šlapimas negali laisvai nutekėti, užsilaiko pūslėje, ir tai lemia bakterijų dauginimąsi. Taip pat šlapimo takų infekcijų rizika didėja bet kokio amžiaus žmonėms, kai jie nesikelia nuo patalo ir naudoja sauskelnes arba šlapinasi per kateterį.
Simptomų gali nebūti
Šlapimo takų infekcija ne visada sukelia simptomus, bet jeigu jų yra, tai dažniausiai būna tokie, kaip nuolatinis stiprus noras šlapintis; deginimo pojūtis šlapinantis; dažnas šlapinimasis po nedaug. Šlapimas taip pat būna pakitęs – drumstas, rausvas (gali būti dėl kraujo šlapime), stipraus kvapo. Moteris gali varginti dubens, o vyrus – tiesiosios žarnos skausmai. Dažniausi tiek suaugusiųjų, tiek vaikų šlapimo organų infekcijų sukėlėjai – žarnyno bakterija Escherichia coli.
Tačiau simptomai priklauso nuo to, kuri šlapimo takų vieta yra pažeista. Jeigu bakterija pasiekė šlapimo pūslę ir išsivystęs cistitas, pagrindinis simptomas būna itin skausmingas šlapinimasis. Jeigu bakterija prasiskverbė iki inkstų ir išsivystė ūminis pielonefritas, gali varginti nugaros skausmas. Pielonefritas kone visada pasireiškia aukšta temperatūra, todėl žmogų gali krėsti drebulys, kankinti pykinimas, vėmimas. Jeigu cistitas nebūna tinkamai gydomas, bakterija gali plisti toliau ir sukelti gimdos gleivinės uždegimą (endometritą), kiaušintakių uždegimą (salpingitą).
Tačiau, anot gydytojos L.Stankevičienės, gana dažnai šlapimo takų infekcijos būna be jokių simptomų – tuomet sergama vadinamąja asimptomine bakteriurija. Tokiais atvejais liga dažnai nustatoma atsitiktinai, dėl kitų priežasčių atlikus šlapimo tyrimą ir radus jame bakterijų. „Liga pavojinga tuo, kad negydoma gali plisti, sukelti cistitą ar pielonefritą. Be to, tai pavojinga jaunoms planuojančios pastoti moterims. Nes pastojusios sirgdamos asimptomine bakteriurija jos rizikuoja patirti sunkesnes komplikacijas. Todėl itin svarbu šią besimptomę šlapimo takų infekcijos formą nustatyti laiku ir laiku pradėti gydyti“, – pažymi medikė.
Diagnozei nustatyti – šlapimo tyrimas
Šeimos gydytojai ligą nustato apklausę pacientą ir įvertinę šlapimo tyrimo rezultatus. Tiriama, ar šlapime nėra leukocitų, raudonųjų kraujo kūnelių (eritrocitų) ir bakterijų. Kitas tyrimas – šlapimo pasėlis. Šio tyrimo metu laboratorijoje auginamos bakterijos. Kad tyrimas būtų tikslus, būtina šlapimo mėginį imti iš vidurinės šlapimo porcijos. Šis tyrimas padeda išsiaiškinti, kokios bakterijos sukėlė šlapimo takų infekciją, ir pagal tai parinkti tinkamiausią gydymą vaistais.
„Visiems, priklausantiems rizikos grupei sirgti šlapimo takų infekcijomis, t.y. nėščiosioms, planuojančioms pastoti, taip pat vyresniems žmonėms rekomenduojame atlikti šlapimo pasėlio tyrimą. Tokiu atveju galime anksti nustatyti asimptominę ligos formą“, – aiškina L.Stankevičienė.
Jeigu šlapimo takų infekcijos kartojasi dažnai, tokį pacientą šeimos gydytojai siunčia konsultuotis pas kitus specialistus – urologą, nefrologą, ginekologą, kad būtų atliktas išsamus ištyrimas ir nustatytos šių dažnų infekcijų priežastys.
Gamtos dovanos – infekcijų gydymo pagalbininkės
Sergantiesiems šlapimo takų infekcijomis, jų profilaktikos tikslais, taip pat nėščiosioms patariama vartoti vertingąsias spanguoles, kurias galima valgyti žalias, trintas su medumi ir kt. „Moterys, kurias vargina šios bėdos, dažnai užsišaldo šių uogų ir valgo nuolat, net ir žiemą“, – profilaktikos priemones mini gydytoja.
Tačiau reikėtų nepamiršti, kad yra ir gausybė kitų mūsų žemėje augančių vaistinių galų, kurie yra labai naudingi šlapimo takams. Vaistinių augalų arbatos leidžia praskalauti šlapimo takus, naikinti bakterijas, slopinti uždegimą, skatinti šlapimo išsiskyrimą, atpalaiduoti šlapimo takų ir pūslės lygiųjų raumenų spazmus.
Antibakteriniu ir uždegimo slopinamuoju poveikiu pasižymi meškauogės ir bruknės. Tačiau meškauoges rekomenduojama vartoti ne ilgiau nei 1 savaitę (4–5 kartus per metus), o bruknes – 3 savaites, kadangi lapuose esantis didelis rauginių medžiagų kiekis dirgina skrandžio gleivinę. Bruknės mažiau dirgina skrandį, pasižymi silpnesniu poveikiu ir dėl švelnesnio skonio ypač mėgstamos vartoti ligos pradžioje ir pabaigoje.
Šlapimo išsiskyrimui skatinti, šlapimtakiams praplauti tinka rykštenių žolė, kadagių uogos ir beržų lapai. Rykštenė taip pat pasižymi uždegimo slopinamuoju, šlapimo takų ir pūslės lygiųjų raumenų atpalaiduojamuoju poveikiu, tinka esant dirgliai šlapimo pūslei. Kadagiai ypač tinka vartoti esant ir virškinimo sutrikimams: rauguliui, rėmeniui, pilnumo jausmui ar pilvo pūtimui. Beržai vartojami sergant reumatinėmis ligomis, podagra.
Vis dėlto šiandien, gyvenant aktyvų gyvenimą ir nuolat visur skubant, jau galima rinktis specialistų sukurtus, subalansuotus, švelnius, bet veiksmingus vaistinių augalų mišinius šlapimo takams. Tik reikėtų nepamiršti, kad tokia arbata turi būti ruošiama tik šviežiai ir paruošus geriama nedelsiant.
Profilaktika
Išvengti šlapimo takų infekcijų padės ir paprasčiausios higienos priemonės. Nuo mažens mergaitės turėtų būti mokomos taisyklingų higienos įpročių – pasituštinusios šluostytis ne makšties link, o, priešingai – į išangės pusę. Būtina ir tinkama genitalijų priežiūra – praustis ryte ir vakare.
Jaunoms seksualiai aktyvioms moterims rekomenduojama apsiprausti po kiekvienų lytinių santykių. Taip mechaniškai galima atsikratyti nepageidaujamų bakterijų, kurių kiekvienas mūsų turi savą rinkinį. Todėl, dažnai keisdamos lytinius partnerius, daugiau gauname įvairiausių bakterijų ir labiau rizikuojame susirgti.
Vyresnio amžiaus (po menopauzės) moterims, kai reikia sumažinti makšties pH (padidinti rūgštingumą), nes didesnis rūgštingumas skatina bakterijų dauginimąsi, rekomenduojama naudoti specialius kremus, intymios higienos prausiklius.
Taip pat, jeigu nesergama širdies ligomis, gydytojai rekomenduoja gerti daugiau skysčių – taip negerosios bakterijos bus paprasčiausiai išplaunamos iš organizmo.
Taigi nors šlapimo takų infekcijos moteris vargina dažniau nei vyrus, sau padėti galima – reikia laikytis higienos taisyklių, stebėti savo kūną ir laiku kreiptis į gydytojus.
šlapimo nelaikymas - šlapimo pūslės kontrolės praradimas - yra dažna problema. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymas reiškia, kad šlapimas išteka atsitiktinai. nors tai gali...
Skaityti daugiauDažnai klaidingai manoma, kad šlapimą sugeriančios priemonės yra masyvios, nepatogios ir reikalingos tik mažai judantiems senyvo amžiaus žmonėms arba prie lovos prikaustytiems ligoniams. Šlapimo nelaikymas pasireiškia daug dažniau, nei daugeliui atrodo, šis negalavimas neaplenkia ir jaunesnio, darbingo amžiaus moterų ir vyrų. Praradus šlapimo pūslės kontrolę, labai svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustojo, juolab kad yra specialių šiuolaikiškų higienos priemonių, padedančių išlikti aktyviems, jaustis patogiai ir užtikrintai. ...
Skaityti daugiauŠlaplės, šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, o dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Moterys dėl trumpesnės šlaplės dažniau serga šlapimo pūslės uždegimais – cistitais, šlapimo nelaikymu, ypač dažnai kamuojančiu pomenopauzės laikotarpiu. O vyrams dažniausiai pasitaiko šlapimo takų ir prostatos uždegimas – prostatitas, pasižymintis tarpvietės, sėklidžių skausmais, lydimais padažnėjusio šlapinimosi, susilpnėjusio šlapimo srovės. Be to, pastebimi dažnėjantys pacientų vyrų nusiskundimai sumažėjusia potencija, kuri dažniausiai atsinaujina išgydžius uždegimą....
Skaityti daugiauInkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė. ...
Skaityti daugiauČarlzas Šulcas yra pasakęs, kad „jokia problema nėra tiek rimta, kad negalėtum nuo jos pabėgti“. Vis dėlto realybėje nuo problemų ne taip paprasta pasislėpti ir apskritai daugelis pasakys banalią tiesą, kad problemas reikia spręsti, o ne jų vengti. Ši tiesa tinka ir tiems, kurie užsimerkia ir tiesiog nenori sau pripažinti, kad jų gyvenimo kokybę drumsčia tam tikri sveikatos sutrikimai. Vienas tokių – šlapimo nelaikymas. Apie tai TV 3 laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Jurgita Knašiene, viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadove Jurga Misevičiene ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininku Gediminu Žižiu. ...
Skaityti daugiauSu įvairiomis sveikatos problemomis susiduria visi, tačiau apie kai kurias jų garsiai kalbėti nori retas. Vienas iš tokių „paslaptingų“ ir nutylimų sutrikimų – šlapimo nelaikymas. Moterims jis pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams, tačiau net ir paprastai atviresnės jos taip pat retai drįsta apie tai prabilti. Tačiau tylėjimas nepadės, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje kviečia visas moteris drąsiai spręsti problemą....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauInkstų cistos Inkstų cistos – itin dažnas radinys, nemažai daliai pacientų sukeliantis nerimą. Kas tai yra, kodėl jos atsirado, ką daryti toliau ir ar tai piktybinis darinys ir t.t. Pateikiame atsakymus į daugelį apie inkstų cistas iškylančių klausimų. ...
Skaityti daugiauDaugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skųstis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 metų – net iki 80–90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį. Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Jie nustatomi iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 10 žmogus serga tulžies pūslės akmenlige. Dėl šios ligos pacientai dažnai atsiduria ant operacinio stalo. Kas padėtų išvengti ar sumažinti akmenų atsiradimo riziką? ...
Skaityti daugiauLabai gaila, kad apie sveikatą dažniausiai imame galvoti jos netekę. Tačiau, jei žinote savo silpnąsias vietas, pats laikas pradėti rūpintis savimi. Artėjant šaltesniam laikotarpiui, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į inkstus – du nedidelius organus, išvalančius mūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Jiems neatliekant savo funkcijos ir nesiimant jokių priemonių, anksčiau ar vėliau neabejotinai gresia mirtis. Taigi mokėti tinkamai rūpintis tuo, kas yra mūsų viduje, – kiekvieno žmogaus pareiga. Antrojoje straipsnio dalyje (kitame žurnalo numeryje) sužinosite, kaip galima padėti sau sergant inkstų nepakankamumu. O kol kas – apie tai kaip išlaikyti inkstus sveikus ir kas būna pablogėjus jų funkcijai....
Skaityti daugiauOrganizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių nebereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Vienas iš jų – šlapimo šalinimo sistema. Užtenka nusilpti imuninei sistemai, peršalti, ir net eilinė šlapimo takų infekcija gali komplikuotis nesibaigiančiais bei skausmingais šlapimo takų uždegimais, nevaisingumu ar kitomis, kartais net labai pavojingomis ligomis....
Skaityti daugiau„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerę-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus....
Skaityti daugiauSergant šlapimo ir lyties organų ligomis moteris, vyrus ir net vaikus gali varginti šlapimo sutrikimai. Priežastys yra įvairios, o gydymas – dažnai ilgalaikis, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo kantrybės....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Daugelis nežino, ką daryti, o klausti bijo. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika, į kurią žmonės gali kreiptis anonimiškai. Sulaukiama apie 2000–3000 skambučių per dieną....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauPasikartojančios šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali sukelti nemažai problemų gydytojams ir pacientams. Pasikartojančia nekomplikuota ŠTI dažnai serga jaunos sveikos moterys, kurių šlapimo takų anatomija ir fiziologija nepakitusi. Nustatyta, kad kai pirmą kartą ŠTI sukelia E. Coli, pasikartojimas pasitaiko dažniau nei kitų mikroorganizmų sukeltų infekcijų atveju. ...
Skaityti daugiauTai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys. ...
Skaityti daugiauŠlapimo takų infekcijomis sergama visais metų laikais: vasarą jas gali išprovokuoti maudymasis šaltame vandenyje, rudenį ar žiemą – peršalimai. Beje, pavojinga sušalti ne tik kojas ar nugarą, bet ir rankas. Tad, ką nors plaunant šaltu vandeniu, yra didelė rizika pasigauti šlapimo takų uždegimą ar cistitą. Beje, šlapimo takų infekcijos gali būti nebylios, t.y. be simptomų. Tai kelia dar didesnį pavojų, nes negydomos jos gali komplikuotis ir pasireikšti daug sunkesnėmis ligomis. Konsultuoja Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja dr. Lilija Stankevičienė....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauGydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika. ...
Skaityti daugiauKol žmogus nėra susidūręs su rimta liga, jis ramiai džiaugiasi gyvenimu, planuoja savo kasdienę veiklą ir nesijaudina dėl savo ir artimųjų sveikatos. Deja, įvairios ligos užklumpa nelauktai, ir dėl jų kyla nemažai rūpesčių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Ligi tol darbingi ar aktyvūs, kupini planų žmonės akimirksniu gali tapti nesugebančiais pasirūpinti savimi. Insultas, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, traumos ar kitos sunkios ligos apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir šalutinis poveikis – šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, kuri kamuoja ne tik sunkiomis ligomis sergančius ir nuo patalo nesikeliančius žmones. Skaičiuojama, kad šalyje dėl šios problemos kenčia apie 250 tūkst. gyventojų. ...
Skaityti daugiauNiekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti....
Skaityti daugiau