„Bet koks šlapimo nelaikymas kelia nemažai socialinių ir higieninių problemų. Sutrikimo priežastys labai įvairios, gydymosi galimybės – taip pat“, – pastebėjo Kauno medicinos universiteto klinikų Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašienė. Net 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymą galima sėkmingai kontroliuoti.
Pasak jos, svarbios su šia bėda neleidžiančios kovoti priežastys yra mitai, kad šlapimo nelaikymas yra natūralus dalykas senstant, kad šios bėdos negalima kontroliuoti ar gydyti. O jauniems žmonėms prabilti apie šią bėdą neleidžia gėdos jausmas.
„Bet kur išėjusi vis galvoju – kur rasiu tualetą. Negaliu ilgiau būti vietoje, kur nėra tualeto, turiu tuoj grįžti į namus“, – pasakojo viena moteris.
„Bėgu į tualetą po 10–12 kartų per dieną ir 3–4 kartus naktį. Pagalvojau, kad, jei eisiu miegoti vėliau, mažiau kartų kelsiuos į tualetą, bet tai nepadėjo. Neišsimiegu, sumažėjo darbingumas”, – neslėpė kita.
Iki 14 metų berniukai šlapimo nelaiko dažniau negu mergaitės, suaugusias moteris ši bėda vidutiniškai kamuoja 2 kartus dažniau negu vyrus. Šlapimo nelaiko 1 iš 4 moterų (trečdaliui jų sutrikimas tampa lėtinis), 1 iš 10 vyrų, o nuo 85-erių amžiaus abiejų lyčių atstovus bėda kamuoja maždaug tolygiai. 50–95 proc. ilgalaikės slaugos ir priežiūros įstaigų gyventojų vargina ne tik ji, bet ir išmatų nelaikymas.
Šlapimo nelaikymą nulemia nėštumas ir gimdymas, prostatos ir neurologinės ligos, hormoniniai pokyčiai, antsvoris, diabetas, sutrikęs judėjimas, lėtinis kosulys, rūkymas, vidurių užkietėjimas, kitos lėtinės ligos.
Šlapimas – labai aktyvi medžiaga, dirgina odą, greitai sukelia nemalonų kvapą, nes greitai įsigeria į drabužius ir odą. Oda parausta, pradeda niežtėti, gali atsirasti infekcija, pragulų. Kyla ir kitų bėdų: nemiga, nes tenka keltis kelis kartus per naktį, vėliau sunku užmigti, žmonės vengia gerti skysčių, tai skatina organizmo dehidraciją. Prasideda socialinės ir psichologinės problemos: mažėja pasitikėjimas ir savigarba, prasideda socialinė atskirtis: atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, kelionių, neretai net vengiama išeiti iš namų. Kai kas nerimauja, kad į juos kreivai žiūri darbe dėl dažno ėjimo į tualetą, ima vengti intymaus bendravimo.
Išskiriami du šlapimo nelaikymo tipai – lėtinis ir ūminis, praeinantis. Lėtinis dar skirstomas į dirgliąją šlapimo pūslę, įtampos šlapimo nelaikymą, persipildymo, funkcinį ir mišrų šlapimo nelaikymą.
„Dažniausiai šlapimas nelaikomas dėl dirglios šlapimo pūslės, kai staiga atsiranda nenumaldomas noras šlapintis ir trumpam nesulaikoma šlapimo, šlapinimasi dažnai (dažniau negu 8 kartus per dieną ir daugiau negu kartą per naktį), ir įtampos šlapimo nelaikymo, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant. Nustatyti nesudėtinga, o ir gydymo galimybės plačios – tereikia kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus“, – sako gydytoja.
Gydymas gali būti įvairus. Tai ir fiziniai pratimai, vaistai, chirurgija, slaugos priemonės. Paprasčiausi, nuo kurių ir reikėtų pradėti, yra specialūs mankštos pratimai dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti. Apie juos medikai paprastai mažai tepapasakoja. Tad praverstų pasikonsultuoti su kineziterapeutu – specialistu, gydančiu judesiu.
„Dubuo yra centrinių raumenų, išsidėsčiusių ties kūno liemeniu, pagrindas. Jis ypač padeda kontroliuoti laikyseną ir pilvo tonusą, suteikia atramą vidaus organams ir yra gyvybiškai svarbus gerai sveikatai palaikyti. Tarpvietės raumenys yra svarbiausia šios raumenų grupės dalis. Jie gali susilpnėti ar būti pažeisti dėl įvairių priežasčių: gimdymo, amžiaus ar sumažėjus raumenų tonusui, jeigu nepakankamai mankštinamės. Juos sustiprinti galima atliekant tinkamus pratimus. Kuo dažniau juos makštinsime, tuo jie bus stipresni. Stiprindami tarpvietės raumenis, geriname savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą, didiname seksualinį pasitenkinimą“, – pasakojo gydytoja.
Nemažai jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, kuriuos vargina įtampos šlapimo nelaikymas, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant, gali sau padėti įpratę įtempti tarpvietės raumenis ir tik tada nusikosėti, čiaudėti, kažką kelti. Jeigu tai taps įpročiu, jis padės kontroliuoti šlapimo pūslę.
Kliniškai įrodyta, kad mankštos ir fizioterapijos metodų derinys daugeliui žmonių padeda išvengti ir gydyti šlapimo nelaikymą. Norvegų tyrimai rodo, kad net iki 70 proc. moterų sėkmingai įveikia įtampos sukeltą šlapimo nelaikymą, kelis mėnesius kasdien darydamos pratimus dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti.
Profilaktikai pratimus dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti reikėtų atlikti 3–4, gydymo tikslu – apie 10 kartų per dieną. Juos atlikti nesudėtinga, galima daryti ne tik gulint ant grindų, bet ir stovint ar sėdint ant kėdės bet kokio amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms.
Šios bėdos profilaktikai svarbi šlapinimosi higiena – šlapinintis reikėtų kas 2–3 valandas, nelaukiant momento, kai negali išturėti.
Žmonės, kuriuos vargina šlapimo nelaikymas, turėtų vengti kavos, gazuotų gėrimų, aštraus maisto ir kitų šlapimo pūslę dirginančių produktų. Rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, šlapimo takus dezinfekuojančių arbatų su asiūkliais, gysločiais, raugerškiu, bruknėmis.
Daugelio šlapimo nelaikymo priežasčių galima kontroliuoti, taikant profilaktines priemones.
1. Svorio mažinimas. Antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus, taigi, svorio kontrolė mažina šlapimo nelaikymo riziką
2. Dubens raumenų stiprinimas. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y. padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti juos patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims, ypač iškart po gimdymo. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kėgelio pratimai. Jie atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis 10 s ir po to juos atpalaiduojant. Pratimą kartoti 10–15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3–4 (geriausiai 10) kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Atliekant tokius pratimus teigiamų rezultatų sulaukiama iki 95 proc. atvejų. Jeigu patiems nepavyksta atlikti šių pratimų, kreipkitės pagalbos į kineziterapeutą ar slaugytoją. Atliekan Kėgelio pratimus svarbu ne kiekybė, o kokybė!
3. Šlapimo pūslės treniravmas atliekamas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Iš pradžių šlapinamasi kas dvi val., po to šis laikas ilginamas po 15 min.
4. Vengti šlapimo pūslės dirginimo. Rekomenduojama sumažinti kavos gėrimą iki vieno puodelio per dieną, negerti gazuotų gėrimų, ypač su kofeinu, nerūkyti.
5. Vidurių užkietėimo profilaktika. Užtikrinti pakankamą vandens vartojimą – iki dviejų litrų per dieną, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto.
6. Aktyvi fizinė veikla stiprina dubens raumenis, padeda asikratyti antsvorio.
šlapimo nelaikymas - šlapimo pūslės kontrolės praradimas - yra dažna problema. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymas reiškia, kad šlapimas išteka atsitiktinai. nors tai gali...
Skaityti daugiauDažnai klaidingai manoma, kad šlapimą sugeriančios priemonės yra masyvios, nepatogios ir reikalingos tik mažai judantiems senyvo amžiaus žmonėms arba prie lovos prikaustytiems ligoniams. Šlapimo nelaikymas pasireiškia daug dažniau, nei daugeliui atrodo, šis negalavimas neaplenkia ir jaunesnio, darbingo amžiaus moterų ir vyrų. Praradus šlapimo pūslės kontrolę, labai svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustojo, juolab kad yra specialių šiuolaikiškų higienos priemonių, padedančių išlikti aktyviems, jaustis patogiai ir užtikrintai. ...
Skaityti daugiauŠlaplės, šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, o dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Moterys dėl trumpesnės šlaplės dažniau serga šlapimo pūslės uždegimais – cistitais, šlapimo nelaikymu, ypač dažnai kamuojančiu pomenopauzės laikotarpiu. O vyrams dažniausiai pasitaiko šlapimo takų ir prostatos uždegimas – prostatitas, pasižymintis tarpvietės, sėklidžių skausmais, lydimais padažnėjusio šlapinimosi, susilpnėjusio šlapimo srovės. Be to, pastebimi dažnėjantys pacientų vyrų nusiskundimai sumažėjusia potencija, kuri dažniausiai atsinaujina išgydžius uždegimą....
Skaityti daugiauInkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė. ...
Skaityti daugiauČarlzas Šulcas yra pasakęs, kad „jokia problema nėra tiek rimta, kad negalėtum nuo jos pabėgti“. Vis dėlto realybėje nuo problemų ne taip paprasta pasislėpti ir apskritai daugelis pasakys banalią tiesą, kad problemas reikia spręsti, o ne jų vengti. Ši tiesa tinka ir tiems, kurie užsimerkia ir tiesiog nenori sau pripažinti, kad jų gyvenimo kokybę drumsčia tam tikri sveikatos sutrikimai. Vienas tokių – šlapimo nelaikymas. Apie tai TV 3 laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Jurgita Knašiene, viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadove Jurga Misevičiene ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininku Gediminu Žižiu. ...
Skaityti daugiauSu įvairiomis sveikatos problemomis susiduria visi, tačiau apie kai kurias jų garsiai kalbėti nori retas. Vienas iš tokių „paslaptingų“ ir nutylimų sutrikimų – šlapimo nelaikymas. Moterims jis pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams, tačiau net ir paprastai atviresnės jos taip pat retai drįsta apie tai prabilti. Tačiau tylėjimas nepadės, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje kviečia visas moteris drąsiai spręsti problemą....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauInkstų cistos Inkstų cistos – itin dažnas radinys, nemažai daliai pacientų sukeliantis nerimą. Kas tai yra, kodėl jos atsirado, ką daryti toliau ir ar tai piktybinis darinys ir t.t. Pateikiame atsakymus į daugelį apie inkstų cistas iškylančių klausimų. ...
Skaityti daugiauDaugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skųstis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 metų – net iki 80–90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį. Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Jie nustatomi iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 10 žmogus serga tulžies pūslės akmenlige. Dėl šios ligos pacientai dažnai atsiduria ant operacinio stalo. Kas padėtų išvengti ar sumažinti akmenų atsiradimo riziką? ...
Skaityti daugiauLabai gaila, kad apie sveikatą dažniausiai imame galvoti jos netekę. Tačiau, jei žinote savo silpnąsias vietas, pats laikas pradėti rūpintis savimi. Artėjant šaltesniam laikotarpiui, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į inkstus – du nedidelius organus, išvalančius mūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Jiems neatliekant savo funkcijos ir nesiimant jokių priemonių, anksčiau ar vėliau neabejotinai gresia mirtis. Taigi mokėti tinkamai rūpintis tuo, kas yra mūsų viduje, – kiekvieno žmogaus pareiga. Antrojoje straipsnio dalyje (kitame žurnalo numeryje) sužinosite, kaip galima padėti sau sergant inkstų nepakankamumu. O kol kas – apie tai kaip išlaikyti inkstus sveikus ir kas būna pablogėjus jų funkcijai....
Skaityti daugiauOrganizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių nebereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Vienas iš jų – šlapimo šalinimo sistema. Užtenka nusilpti imuninei sistemai, peršalti, ir net eilinė šlapimo takų infekcija gali komplikuotis nesibaigiančiais bei skausmingais šlapimo takų uždegimais, nevaisingumu ar kitomis, kartais net labai pavojingomis ligomis....
Skaityti daugiau„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerę-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus....
Skaityti daugiauSergant šlapimo ir lyties organų ligomis moteris, vyrus ir net vaikus gali varginti šlapimo sutrikimai. Priežastys yra įvairios, o gydymas – dažnai ilgalaikis, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo kantrybės....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Daugelis nežino, ką daryti, o klausti bijo. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika, į kurią žmonės gali kreiptis anonimiškai. Sulaukiama apie 2000–3000 skambučių per dieną....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauPasikartojančios šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali sukelti nemažai problemų gydytojams ir pacientams. Pasikartojančia nekomplikuota ŠTI dažnai serga jaunos sveikos moterys, kurių šlapimo takų anatomija ir fiziologija nepakitusi. Nustatyta, kad kai pirmą kartą ŠTI sukelia E. Coli, pasikartojimas pasitaiko dažniau nei kitų mikroorganizmų sukeltų infekcijų atveju. ...
Skaityti daugiauTai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys. ...
Skaityti daugiauŠlapimo takų infekcijomis sergama visais metų laikais: vasarą jas gali išprovokuoti maudymasis šaltame vandenyje, rudenį ar žiemą – peršalimai. Beje, pavojinga sušalti ne tik kojas ar nugarą, bet ir rankas. Tad, ką nors plaunant šaltu vandeniu, yra didelė rizika pasigauti šlapimo takų uždegimą ar cistitą. Beje, šlapimo takų infekcijos gali būti nebylios, t.y. be simptomų. Tai kelia dar didesnį pavojų, nes negydomos jos gali komplikuotis ir pasireikšti daug sunkesnėmis ligomis. Konsultuoja Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja dr. Lilija Stankevičienė....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauGydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika. ...
Skaityti daugiauKol žmogus nėra susidūręs su rimta liga, jis ramiai džiaugiasi gyvenimu, planuoja savo kasdienę veiklą ir nesijaudina dėl savo ir artimųjų sveikatos. Deja, įvairios ligos užklumpa nelauktai, ir dėl jų kyla nemažai rūpesčių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Ligi tol darbingi ar aktyvūs, kupini planų žmonės akimirksniu gali tapti nesugebančiais pasirūpinti savimi. Insultas, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, traumos ar kitos sunkios ligos apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir šalutinis poveikis – šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, kuri kamuoja ne tik sunkiomis ligomis sergančius ir nuo patalo nesikeliančius žmones. Skaičiuojama, kad šalyje dėl šios problemos kenčia apie 250 tūkst. gyventojų. ...
Skaityti daugiauNiekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti....
Skaityti daugiau