Šlapimo nelaikymas – pagydomas

Lietuvoje apie 200–250 tūkst. asmenų patiria nevalingo šlapimosi epizodus. Dažnai manoma, kad tai natūrali senėjimo dalis, tačiau iš tikrųjų sutrikimas gali varginti bet kurio amžiaus vyrus ir moteris. Kas antras žmogus apie šia problemą net neužsimena namiškiams ir gydytojams, laikydamas ją asmenine, o ne medicinine problema. Kokios dažniausios šlapimo nelaikymo priežastys? Ką reikėtų žinoti, norint šio negalavimo išvengti?
 

Nuostatos ir mitai trukdo kreiptis pagalbos


„Bet koks šlapimo nelaikymas kelia nemažai socialinių ir higieninių problemų. Sutrikimo priežastys labai įvairios, gydymosi galimybės – taip pat“, – pastebėjo Kauno medicinos universiteto klinikų Geriatrijos klinikos gydytoja Jurgita Knašienė. Net 80 proc. atvejų šlapimo nelaikymą galima sėkmingai kontroliuoti.
Pasak jos, svarbios su šia bėda neleidžiančios kovoti priežastys yra mitai, kad šlapimo nelaikymas yra natūralus dalykas senstant, kad šios bėdos negalima kontroliuoti ar gydyti. O jauniems žmonėms prabilti apie šią bėdą neleidžia gėdos jausmas.
„Bet kur išėjusi vis galvoju – kur rasiu tualetą. Negaliu ilgiau būti vietoje, kur nėra tualeto, turiu tuoj grįžti į namus“, – pasakojo viena moteris.
„Bėgu į tualetą po 10–12 kartų per dieną ir 3–4 kartus naktį. Pagalvojau, kad, jei eisiu miegoti vėliau, mažiau kartų kelsiuos į tualetą, bet tai nepadėjo. Neišsimiegu, sumažėjo darbingumas”, – neslėpė kita.

 

Nulemiantys veiksniai


Iki 14 metų berniukai šlapimo nelaiko dažniau negu mergaitės, suaugusias moteris ši bėda vidutiniškai kamuoja 2 kartus dažniau negu vyrus. Šlapimo nelaiko 1 iš 4 moterų (trečdaliui jų sutrikimas tampa lėtinis), 1 iš 10 vyrų, o nuo 85-erių amžiaus abiejų lyčių atstovus bėda kamuoja maždaug tolygiai. 50–95 proc. ilgalaikės slaugos ir priežiūros įstaigų gyventojų vargina ne tik ji, bet ir išmatų nelaikymas.
Šlapimo nelaikymą nulemia nėštumas ir gimdymas, prostatos ir neurologinės ligos, hormoniniai pokyčiai, antsvoris, diabetas, sutrikęs judėjimas, lėtinis kosulys, rūkymas, vidurių užkietėjimas, kitos lėtinės ligos.
Šlapimas – labai aktyvi medžiaga, dirgina odą, greitai sukelia nemalonų kvapą, nes greitai įsigeria į drabužius ir odą. Oda parausta, pradeda niežtėti, gali atsirasti infekcija, pragulų. Kyla ir kitų bėdų: nemiga, nes tenka keltis kelis kartus per naktį, vėliau sunku užmigti, žmonės vengia gerti skysčių, tai skatina organizmo dehidraciją. Prasideda socialinės ir psichologinės problemos: mažėja pasitikėjimas ir savigarba, prasideda socialinė atskirtis: atsisakoma mėgstamų užsiėmimų, kelionių, neretai net vengiama išeiti iš namų. Kai kas nerimauja, kad į juos kreivai žiūri darbe dėl dažno ėjimo į tualetą, ima vengti intymaus bendravimo.
 

Pagalba – ranka pasiekiama


Išskiriami du šlapimo nelaikymo tipai – lėtinis ir ūminis, praeinantis. Lėtinis dar skirstomas į dirgliąją šlapimo pūslę, įtampos šlapimo nelaikymą, persipildymo, funkcinį ir mišrų šlapimo nelaikymą.
„Dažniausiai šlapimas nelaikomas dėl dirglios šlapimo pūslės, kai staiga atsiranda nenumaldomas noras šlapintis ir trumpam nesulaikoma šlapimo, šlapinimasi dažnai (dažniau negu 8 kartus per dieną ir daugiau negu kartą per naktį), ir įtampos šlapimo nelaikymo, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant. Nustatyti nesudėtinga, o ir gydymo galimybės plačios – tereikia kreiptis pagalbos į sveikatos priežiūros specialistus“, – sako gydytoja.
Gydymas gali būti įvairus. Tai ir fiziniai pratimai, vaistai, chirurgija, slaugos priemonės. Paprasčiausi, nuo kurių ir reikėtų pradėti, yra specialūs mankštos pratimai dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti. Apie juos medikai paprastai mažai tepapasakoja. Tad praverstų pasikonsultuoti su kineziterapeutu – specialistu, gydančiu judesiu.
 

Svarbiausia – dubens raumenų stiprinimas


„Dubuo yra centrinių raumenų, išsidėsčiusių ties kūno liemeniu, pagrindas. Jis ypač padeda kontroliuoti laikyseną ir pilvo tonusą, suteikia atramą vidaus organams ir yra gyvybiškai svarbus gerai sveikatai palaikyti. Tarpvietės raumenys yra svarbiausia šios raumenų grupės dalis. Jie gali susilpnėti ar būti pažeisti dėl įvairių priežasčių: gimdymo, amžiaus ar sumažėjus raumenų tonusui, jeigu nepakankamai mankštinamės. Juos sustiprinti galima atliekant tinkamus pratimus. Kuo dažniau juos makštinsime, tuo jie bus stipresni. Stiprindami tarpvietės raumenis, geriname savo sveikatos būklę, šlapimo sulaikymą, didiname seksualinį pasitenkinimą“, – pasakojo gydytoja.
Nemažai jaunų ir vidutinio amžiaus žmonių, kuriuos vargina įtampos šlapimo nelaikymas, kai šlapimo išteka dirbant sunkesnį fizinį darbą, kosint, čiaudint, šokinėjant, gali sau padėti įpratę įtempti tarpvietės raumenis ir tik tada nusikosėti, čiaudėti, kažką kelti. Jeigu tai taps įpročiu, jis padės kontroliuoti šlapimo pūslę.
 

Patarimų santrauka


Kliniškai įrodyta, kad mankštos ir fizioterapijos metodų derinys daugeliui žmonių padeda išvengti ir gydyti šlapimo nelaikymą. Norvegų tyrimai rodo, kad net iki 70 proc. moterų sėkmingai įveikia įtampos sukeltą šlapimo nelaikymą, kelis mėnesius kasdien darydamos pratimus dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti.
Profilaktikai pratimus dubens ir tarpvietės raumenims stiprinti reikėtų atlikti 3–4, gydymo tikslu – apie 10 kartų per dieną. Juos atlikti nesudėtinga, galima daryti ne tik gulint ant grindų, bet ir stovint ar sėdint ant kėdės bet kokio amžiaus ir fizinio pajėgumo žmonėms.
Šios bėdos profilaktikai svarbi šlapinimosi higiena – šlapinintis reikėtų kas 2–3 valandas, nelaukiant momento, kai negali išturėti.
Žmonės, kuriuos vargina šlapimo nelaikymas, turėtų vengti kavos, gazuotų gėrimų, aštraus maisto ir kitų šlapimo pūslę dirginančių produktų. Rekomenduojama vartoti daugiau skysčių, šlapimo takus dezinfekuojančių arbatų su asiūkliais, gysločiais, raugerškiu, bruknėmis.
 

Šlapimo nelaikymo profilaktika


Daugelio šlapimo nelaikymo priežasčių galima kontroliuoti, taikant profilaktines priemones.
1. Svorio mažinimas. Antsvoris ir nutukimas skatina šlapimo nelaikymo epizodus, taigi, svorio kontrolė mažina šlapimo nelaikymo riziką
2. Dubens raumenų stiprinimas. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y. padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti juos patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims, ypač iškart po gimdymo. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina kasdien atliekami Kėgelio pratimai. Jie atliekami stipriai sutraukiant tarpvietės raumenis 10 s ir po to juos atpalaiduojant. Pratimą kartoti 10–15 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3–4 (geriausiai 10) kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Atliekant tokius pratimus teigiamų rezultatų sulaukiama iki 95 proc. atvejų. Jeigu patiems nepavyksta atlikti šių pratimų, kreipkitės pagalbos į kineziterapeutą ar slaugytoją. Atliekan Kėgelio pratimus svarbu ne kiekybė, o kokybė!
3. Šlapimo pūslės treniravmas atliekamas didinant laiko tarpus tarp ėjimų į tualetą. Iš pradžių šlapinamasi kas dvi val., po to šis laikas ilginamas po 15 min.
4. Vengti šlapimo pūslės dirginimo. Rekomenduojama sumažinti kavos gėrimą iki vieno puodelio per dieną, negerti gazuotų gėrimų, ypač su kofeinu, nerūkyti.
5. Vidurių užkietėimo profilaktika. Užtikrinti pakankamą vandens vartojimą – iki dviejų litrų per dieną, valgyti daugiau vaisių ir daržovių, daug skaidulų turinčio maisto.
6. Aktyvi fizinė veikla stiprina dubens raumenis, padeda asikratyti antsvorio.

Susiję straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai