Kentėti neverta - reikia gydyti

Net jei tai simptominis šlapimo nelaikymas, kuris kartais net nelaikomas liga. Iš tikrųjų tai liga, specialistų apibrėžiama kaip nevalingas šlapimo tekėjimas, sutrikus normaliam šlapinimosi mechanizmui, sukeliantis medicininių, socialinių, higieninių ir psichologinių problemų. Dažniausiai – savarankiška, kur kas rečiau kitų ligų simptomas. Ir, kaip kiekvieną ligą, ją galima pagydyti. Tereikia kreiptis į gydytojus, kad nustatytų priežastis ir paskirtų tinkamą gydymo būdą. Plačiau apie tai paprašėme papasakoti Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytoją akušerę-ginekologę doc.dr.Rositą ANIULIENĘ.
 

Ar daug yra moterų, kurias vargina šlapimo nelaikymas?


Tai priklauso nuo amžiaus – kuo vyresnė moteris, tuo sunkiau sulaiko šlapimą. Tarp penkiasdešimtmečių nelaikančiųjų šlapimo yra apie 20 proc., tarp šešiasdešimtmečių apie 30 proc., ir net aštuonios devynios iš dešimties nelaiko šlapimo perkopusios 75-uosius metus.
Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, dėl šlapimo nelaikymo pasaulyje kenčia beveik 200 mln. moterų. Lietuvoje su šia problema susiduria beveik 300 tūkstančių moterų. Statistika rodo, kad šlapimo nelaiko kas antra gimdžiusi trisdešimtmetė moteris.
 

 

Kokios yra šio nemalonaus sveikatos sutrikimo priežastys?


Šlapimo nelaikymo priežasčių daug, tačiau dažniausiai šlapimas nelaikomas fizinio krūvio metu ir dėl vadinamosios dirglios šlapimo pūslės. Kai kartu pasireiškia abu šie sutrikimai, tai yra mišrus šlapimo nelaikymas.
Fizinio krūvio metu šlapimas nelaikomas dėl susilpnėjusių dubens dugno raumenų ir šlapimo pūslės rauko nepakankamumo bei hipermobilios šlaplės. Tai gali atsitikti po traumą sukėlusio gimdymo, menopauzės metu, anatomiškai pakitus šlapimo takų padėčiai.
Net 85 proc. nuo šios ligos kenčiančių moterų yra gimdžiusios. Mat po gimdymo, nutrūkus periuretraliniams raiščiams, kiek pakinta moters urogenitalinės sistemos anatomija ir fiziologija. Lyties organai gali pasislinkti žemyn, dėl ko ir sutrinka šlapimo pūslės „užsidarymo“ funkcija, pakinta spaudimų gradientas šlaplėje ir šlapimo pūslėje.
Urogenitalinė sistema pakinta ir vyresnio amžiaus moterims. Su šia problema susiduria maždaug kas antra moteris. Senstant ir trūkstant estrogenų atrofuojasi gleivinė, silpnėja raumenys, ypač šlapimo pūslė, mažėja jungiamojo audinio, jis tampa ne toks elastingas, pasikeičia šlapimo pūslės ir makšties anatomija.
Tokiais atvejais moteris nelaiko šlapimo bet kokio fizinio krūvio metu –kosėdama, sportuodama, eidama, lytinio akto metu, juokdamasi ir kt. Jei moteris nuolat jaučia nevalingą ir įsakmų norą šlapintis arba šlapimo nesugeba sulaikyti atsiradus staigiam norui šlapintis, tai vadinama dirglia šlapimo pūsle.
Kad šlapimo pūslė dirgli rodo tokie simptomai: šlapinamasi daugiau kaip aštuonis kartus per parą; keliamasi šlapintis daugiau nei 1-2 kartus per naktį.
Dirglios šlapimo pūslės priežastį nustatyti labai sunku. Ligą gali sukelti smegenų, stuburo ar šlapimo pūslės pažeidimai bei inervacijos sutrikimai.
 

Kaip gydoma?


Jei liga neįsisenėjusi, pradinėmis stadijomis padeda fizioterapija, speciali mankšta, Kėgelio pratimai.
Vėliau, ligai progresavus, šie gydymo metodai daugeliui nebeveiksmingi – jie padeda tik 10–30 proc. moterų.
Šlapimo nelaikymo fizinio krūvio metu atveju (ypač 2-3 stadijoje) telieka chirurginis gydymas – veiksminga atlikti operaciją.
Jei yra dirgli šlapimo pūslė ar mišrus šlapimo nelaikymas, galima gydyti medikamentais. Vaistų tam yra daug. Iš jų visame pasaulyje kaip pirmiausia pasirenkamas vaistas vartojamas tolterodinas (vastinėse parduodamas Detrusitol pavadinimu). Vartojant šio preparato, veiksmingai sumažinami dirgliosios šlapimo pūslės simptomai: rečiau šlapinamasi, retėja šlapimo nelaikymo atvejų, slopinamas staigus noras šlapintis.
Vaisto vartojimą galima derinti su dubens dugno pratimais ir fizioterapijos procedūromis, makšties estrogenais ir antidepresantais.
Svarbu tai, kad preparatas yra saugus ir gerai toleruojamas net vyresnio amžiaus žmonių. Dėl to, kad mažesnis nepageidaujamų poveikių skaičius (rečiau ir mažiau džiūsta burna, nei vartojant kitų panašių preparatų) šių vaistų gali būti vartojama ilgą laiką – 12-24mėn.
 

Ar ligos gydymas ilgas?


Deja, visiškai išgydyti dirglios šlapimo pūslės praktiškai neįmanoma. Tai būtų galima pasiekti tik operacija (šlapimo pūslės denervacija). Tačiau tokia operacija sudėtinga, gali sukelti nemažai komplikacijų, todėl atliekama labai retai.
Praktiškai dažniausiai gydoma medikamentais. Padeda ir botulino toksinas, švirkščiamas į šlapimo pūslę (poveikis – 6–9 mėn.). Tai gana brangus metodas. Gydymas tolterodinu yra ilgalaikis – būklė pagerėja pavartojus vaistų 3–6 mėn. Paskui būna remisijos laikotarpis, užtrunkantis nuo 3 iki 6 mėn. Po to vėl reikia vartoti vaistų arba be pertraukos vartoti 2 metus.

Susiję straipsniai

Mūsų draugai