Šlapimo nelaikymas – sutrikimas, kurio galima išvengti

Šlapimo nelaikymas – sutrikimas, varginantis bet kurio amžiaus asmenis, bet vis tik dažnėjantis metams bėgant. Vien JAV nuo šlapimo nelaikymo kenčia apie 20 mln. moterų, o diagnostikai ir gydymui skiriama net 30 mlrd. JAV dolerių per metus. Tikslios statistikos nėra, tačiau manoma, kad Lietuvoje serga apie 280 tūkstančių moterų. Šiuolaikinė moteris yra veikli, pasiryžusi daugiau nuveikti, labiau linkusi ieškoti pagalbos. Specialistų pagalbos ieškoti būtina, nes šlapimo nelaikymas gali atsirasti dėl skirtingų priežasčių, todėl ir gydymas turi būti parinktas tinkamai.
 

Taigi šlapimo nelaikymo problema tampa vis aktualesnė, todėl patikimos žinios apie šlapimo nelaikymo rūšis yra būtinos norint išvengti šio sutrikimo arba sėkmingai jį gydyti.
 

Šlapimo nelaikymo rūšys


Skiriamos kelios šlapimo nelaikymo rūšys:
Imperatyvus šlapimo nelaikymas, arba dirgli šlapimo pūslė (būdingas staiga atsirandantis noras šlapintis ir trumpalaikis šlapimo nesulaikymas. Sutrikimas gali pasireikšti padažnėjusiu šlapinimusi (normaliai žmogus šlapinasi iki 6 kartų per dieną, išskirdamas ne daugiau kaip 2 l šlapimo). Gali padažnėti ir šlapinimasis naktimis (normalu, jei šlapinatės ne daugiau kaip 1 kartą per naktį). Šis šlapimo nelaikymas išsivysto dėl nervinės reguliacijos sutrikimų, anatomijos pakitimų, dubens organų traumų, šlapimo takų akmenligės, infekcijos, svetimkūnių, neurologinių ligų. Imperatyvus šlapimo nelaikymas dažniau vargina jaunesnio amžiaus moteris.
Šlapimo nelaikymas dėl įtampos pasireiškia nevalingu šlapimo nutekėjimu padidėjus spaudimui moters pilve dėl fizinės veiklos (kosint, čiaudint, keliant daiktą, dirbant pasilenkus ir pan.). Šis šlapimo nelaikymas pasireiškia nuolat, esant tam tikroms sąlygoms. Kenčia dažniau vyresnio amžiaus moterys, joms dėl amžiaus nulemtų pokyčių, po gimdymų susilpnėja dubens dugno raumenys, raiščiai, gali pasikeisti gimdos bei apatinių šlapimo takų padėtis. Visa tai sutrikdo uždaromojo šlapimo pūslės aparato funkciją, dėl to staigiai padidėjus spaudimui pilve, o kartu ir šlapimo pūslėje, organizmas nesugeba efektyviai sulaikyti šlapimo. Šiam šlapimo nelaikymo tipui atsirasti turi įtakos moters jungiamojo audinio ypatybės. Moterys, kurių jungiamajame audinyje didesnis kolageno kiekis, neretai sunkiau gimdo, joms dažniau atliekama cezario pjūvio operacija, tačiau šlapimo nelaikymą jos patiria rečiau.
Mišrus šlapimo nelaikymas (būdingi abiejų anksčiau apibūdintų tipų požymiai).
Šlapimo nelaikymas dėl perpildytos šlapimo pūslės. Moteris dėl įvairių priežasčių (pavyzdžiui, jei serga cukriniu diabetu, išsėtine skleroze, Alzheimerio liga, demencija ar pan.) nejaučia šlapimo pūslės prisipildymo. Esant perpildytai šlapimo pūslei, uždaromasis šlapimo pūslės aparatas negali sulaikyti šlapimo tekėjimo.
 

Kaip išvengti šio sutrikimo


Sergant bet kuriuo šlapimo nelaikymo tipu ar norint išvengti ligos, rekomenduojama atsikratyti antsvorio, mesti rūkyti, riboti kofeiną bei atsisakyti dirbtinių saldiklių.
Profilaktikai nemažą reikšmę turi tarpvietės raumenų būklė. Kuo stipresni tarpvietės raumenys, tuo geriau jie atlieka savo funkciją, t.y. padeda sulaikyti šlapimą. Stiprinti tarpvietės raumenis patariama ne tik pagyvenusioms, bet ir jaunoms moterims. Tarpvietės raumenų tonusą ir jėgą padidina sistemingai atliekami Kėgelio pratimai. Reikia stipriai sutraukti tarpvietės raumenis 10 s, po to 10 s juos atpalaiduoti. Pratimą kartoti 20 kartų. Pratimo ciklus rekomenduojama atlikti bent 3-4 kartus per dieną. Norint išmokti sutraukti reikiamus raumenis, pirmomis dienomis to patariama pasimokyti šlapinantis, t.y. pradėjus šlapintis reikia valingai nutraukti šlapimo srovę. Įvairių autorių duomenimis, sistemingai atliekant šiuos pratimus, teigiamų rezultatų sulaukiama 60-82 proc. atvejų. Dubens raumenis stiprinti galima ir elektrinės stimuliacijos būdu. Šis būdas dažniau taikomas jau susirgus.
Kai pasireiškia šlapimo nelaikymas, vienas iš būdų, padedančių sureguliuoti šlapimo išsiskyrimą nakties metu, – tai sureguliuoti skysčių vartojimą. Tai nereiškia, kad turėtumėte nustoti gerti skysčių, tiesiog 2 val. prieš einant miegoti ar išeinant iš namų reikėtų vartoti mažiau skysčių. Rekomenduojama laikytis šlapinimosi grafiko, t.y. reguliariai šlapintis praėjus tam tikram laikui, tuomet šlapimo pūslė nespėja prisipildyti, ir nelaikymo simptomai vargina rečiau. Svarbu atkreipti dėmesį, kas provokuoja šlapimo nelaikymo epizodus, ir vengti šių faktorių.
 

Gydymo galimybės


Dabartiniai šlapimo nelaikymo gydymo metodai apima medikamentinį gydymą, elgesio terapiją, elektrinę stimuliaciją, cistoplastiką didinančią akupunktūrą ir šlapimo pūslės pakėlimo operacijas.
Šlapimo nelaikymui gydyti vartojami trijų grupių medikamentai:
1. Slopinantys šlapimo pūslės kontraktiliškumą.
2. Didinantys audinių, lemiančių šlapimo ištekėjimą, rezistentiškumą.
3. Mažinantys šlapimo išskyrimą.
Reguliariai skiriama tik pirmosios grupės vaistų. Šlapimo pūslės raumens nervinio impulso perdavimas cholinerginis, todėl dauguma medžiagų, vartojamų detruzoriaus nestabilumui gydyti, turi anticholinerginių savybių. M cholinoreceptorius blokuojančiu veikimu pasižymi oksibutininas (Driptane). Šiuo metu tai vienas plačiausiai vartojamų medikamentų šlapimo nelaikymui gydyti. Oksibutininas sumažina šlapimo pūslės susitraukimų jėgą, pagerina šlapimo pūslės prisipildymą bei padidina jos talpą. Driptane gali būti skiriama vieno ar kartu su kitais vaistais suaugusiesiems ir vaikams nuo 5 metų amžiaus. Jo poveikis išryškėja labai greitai išgėrus vaisto, todėl simptomams pašalinti gali būti vartojama ir trumpalaikė profilaktinė dozė, kai pacientas jaučia, kad jam to reikia.
Gydant šlapimo nelaikymą ypač svarbu, kad moteris pasiryžtų ir gydymui skirtų pakankamai laiko.
Preparatai, galintys sukelti šlapimo nelaikymą
• Antidepresantai.
• Raminamieji preparatai.
• Diuretikai.
• Kofeinas.
• Anticholinerginiai vaistai.
• Alkoholis.
• Narkotinės medžiagos.
• Alfa adrenoblokatoriai.
• Beta adrenoblokatoriai.
• Kalcio kanalų blokatoriai.
• Angiotenziną konvertuojančio fermento inhibitoriai.
• Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai.
Gyd. Ingridos Kravčenkienės ir
dr. Genadijaus Kravčenkos ginekologijos klinika
J.Jasinskio g. 17, Vilnius.
Tel.: (8*5) 2 79 13 12. [url="www.sveikamoteris.lt"url]www.sveikamoteris.lt[/a]

Susiję straipsniai

Mūsų draugai