Europoje inkstų akmenlige serga 17 iš tūkstančio gyventojų. Tai rodo, kad inkstų akmenligė - gana dažna liga. Taigi kokį akmenuką galime užauginti?
Inkstų akmenys klasifikuojami į dvi pagrindines grupes - organinės ir neorganinės kilmės. Labiausiai paplitę neorganinės kilmės kalciniai akmenys: kalcio oksalatiniai ir kalcio fosfatiniai. Beje, kalcio oksalatiniai akmenys aptinkami dažniau negu kalcio fosfatiniai. Taigi kalciniai akmenys sudaro 70-80 proc. visų inkstuose randamų akmenų. Organinės kilmės akmenys - tai uratiniai (susidaro iš šlapimo rūgšties), cistininiai (iš cistino rūgšties), ksantininiai, magnio amonio fosfatiniai arba struvitiniai (koraliniai).
Nauja inkstų akmenų grupė - vaistų sukelti, vadinamieji indinaviriniai akmenys, kurie susiformuoja vartojant indinaviro, t.y. žmogaus imunodeficito virusą veikiančio preparato.
Akmenų susidarymas šlapime priklauso nuo šlapimo terpės -pH. Rūgščioje terpėje formuojasi uratiniai (šlapimo rūgšties) akmenys, o šarminėje - kalcio fosfatiniai, struvitiniai.
Ar nuo inkstų akmenų sudėties gali šiek tiek skirtis ir ligos simptomai? Kokie jie?
Inkstų akmenligė - nebyli liga, nes akmenukai susiformuoja inkstų kolektorinėje sistemoje, t.y. ten, kur susikaupia pasigaminęs šlapimas, - inkstų taurelėse ar geldelėse. Tad jeigu akmenukas yra inkste, jeigu jis nekeliauja su šlapimu šlapimo takais, žmogus jokių simptomų ir nejaučia.
Tačiau jeigu akmenukai yra iki 1 cm dydžio, t.y. mažesni negu šlapimtakio skersmuo, jie gali ir migruoti. Tada žmonės skundžiasi inkstų diegliais, kurių metu jaučia labai stiprų strėnų skausmą, plintantį žemyn į pilvo apačią, kirkšnį. Ligonis gali dažniau šlapintis, jį gali varginti nemalonus pojūtis šlapinantis.
Pagal struktūrą aštriausi, sudaryti lyg iš adatėlių, yra kalcio oksalatiniai akmenys. Skausmus gali sukelti ir su šlapimu keliaujančios druskų sankaupos. Tada žmogus gali skųstis badymo, dirginimo pojūčiais šlapinantis.
Kaip sužinoti iš ko susiformavo inkstų akmenukas? Kokie tyrimai padės tai nustatyti?
Cheminę akmenų sandarą galima nustatyti (ištyrus laboratorijoje), jeigu pavyksta pagauti akmenuką, iškritusį šlapinantis. Taip pat tikslią jo sudėtį sužinosime ištyrę operacijos ar kitos chirurginės intervencijos metu pašalintus iš inkstų akmenis. Dažniausiai apie inkstuose susiformavusių akmenų sudėtį tenka spręsti atlikus netiesioginius tyrimus (kraujo, paros šlapimo, rentgenologinius).
{banner-24}
Akmenų susidarymo rizika didėja, jeigu kraujyje ir šlapime didėja litogeninių medžiagų koncentracijos. Kraujyje galima nustatyti padidėjusią kalcio (ne visada, nors akmenys būna kalciniai), šlapimo rūgšties, prieskydinių liaukų hormono koncentraciją. Gali būti padidėjęs kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties, fosfatų išskyrimas su šlapimu. Dažnai kartu nustatomas citratų trūkumas šlapime. Pacientui rekomenduojama visą parą rinkti šlapimą, jį išfiltruoti ir tyrimams atnešti šlapimo nuosėdas. Taip pat tiriamas minėtų litogeninių medžiagų kiekis paros šlapime.
Pagal tai, kokios medžiagos koncentracija šlapime viršys nustatytas normas, ir kartu vertinant kitų tyrimų (rentgeno) rezultatus spėjama, kokie akmenys formuojasi.
Pilvo echoskopija parodys visus akmenis, esančius inkstuose, bet ne šlapimtakiuose. „Auksinis standartas" diagnozuojant visų lokalizacijų šlapimo takų akmenis yra kompiuterinė tomografija (be kontrastinės medžiagos). Echoskopinis tyrimas nepadeda nustatyti akmenų cheminės sudėties. O dvigubos energijos kompiuterinės tomografijos (DECT) metu pagal signalo intensyvumą galima nustatyti akmenų cheminę sudėtį. Tai naujas diagnostikos metodas (vyksta moksliniai tyrimai), kurio dar teks palaukti klinikinėje praktikoje.
Atskirti akmenų sudėtį gali padėti rentgenologiniai tyrimai. Jeigu atlikus apžvalginį pilvo rentgeno tyrimą matomi akmenų šešėliai, dažniausiai jie yra kalciniai, nes būtent šie akmenys yra rentgenokontrastiniai. Taip pat rentgenologinio tyrimo metu matysis ir struvitiniai (koraliniai) akmenys. O, tarkim, uratinės akmenligės, kuri taip pat yra gana dažna, šis tyrimas nenustatys, nes apžvalginių rentgeno tyrimų metu šių akmenų nesimato. Rentgenas (be kontrasto) neišryškins ir vaistų sukeltos akmenligės.
Kaip mityba gali daryti įtaką akmenų formavimuisi?
Kaip jau minėjau, akmenligės rizika didėja, jeigu žmogus dėl nepakankamo skysčių kiekio suvartojimo išskiria nedaug koncentruoto šlapimo, jei su šlapimu skiriasi daugiau kalcio, oksalatų, šlapimo rūgšties. Rekomenduojama rinktis tokius maisto produktus, kurie mažina minėtų medžiagų išsiskyrimą su šlapimu. Didelis kiekis suvartojamų gyvulinės kilmės baltymų didina kalcio, šlapimo rūgšties, mažina citratų (jie neleidžia formuotis akmenims) kiekį šlapime. Kalcio išsiskyrimą su šlapimu didina sūraus maisto vartojimas. Todėl, esant kalcinei akmenligei ar jos rizikai, rekomenduojama riboti valgomosios druskos kiekį maiste iki 3-5 g per parą.
Oksalatų išskyrimą su šlapimu didina kai kurios virškinamojo trakto ligos, plonojo žarnyno operacijos, kai padidėja hiperoksalurijos rizika. Daug oksalo rūgšties ir jos druskų yra pomidoruose, rabarbaruose, kavoje, šokolade, greipfrutuose, špinatuose, burokėliuose, riešutuose, pupelėse, braškėse ir t.t.
Diagnozavus kalcinę akmenligę, visiškai atsisakyti gyvulinės kilmės baltymų nerekomenduojama. Jeigu sveikas žmogus turi suvartoti 1-1,2 g/kg baltymų per dieną, tai, esant akmenligės rizikai, šis kiekis turi būti sumažintas iki 0,8 g/kg/d.
Taip pat labai svarbu gerti daug skysčių: per dieną ne mažiau kaip 2-3 l. Sportininkams ar daug prakaituojantiems žmonėms skysčių reikia dar daugiau.
Jeigu yra kalcinės akmenligės rizika, ar galima valgyti varškę, pieno produktų?
Diagnozavus kalcinę akmenligę, jokiais būdais kalcio vartojimo maiste riboti negalima. Jeigu žmogus su maistu gaus mažai kalcio, jo trūkumą kraujyje organizmas papildys tirpdant kaulus. Taip didinsime tik osteoporozės riziką, o akmenligės neįveiksime. Be to, esant mažam kalcio kiekiui maiste, padidėja oksalatų rezorbcija žarnyne, didėja jų išskyrimas su šlapimu - didėja kalcio oksalatinės akmenligės rizika.
Kokia ligos profilaktika?
Turėtume gerti daug tyro, mažai mineralizuoto vandens. Ar vanduo bus prisotintas angliarūgštės, ar ne, inkstų akmenligei didesnės įtakos neturi. Skysčių reikia suvartoti tiek, kad išskiriamo šlapimo kiekis per parą būtų daugiau kaip 2 litrai.
Akmenligės profilaktikai tinka taurė raudono vyno, alaus. Ankstesnių tyrimų duomenimis, arbata, kava buvo priskiriama prie akmenligės riziką didinančių produktų. Nauji tyrimai rodo, kad kava, arbata mažina šios ligos riziką.
Įrodyta apelsinų sulčių nauda perspėjant kalcinių akmenų susidarymą. Jeigu yra kalcio oksalatinės akmenligės rizika, netinka greipfrutų, pomidorų sultys, limonadai, kokakola. Valgant daug kalio turinčių vaisių, daržovių, grūdų produktų, didėja citratų kiekis šlapime, mažėja kalcio išskyrimas. Tai taip pat labai svarbu.
šlapimo nelaikymas - šlapimo pūslės kontrolės praradimas - yra dažna problema. ...
Skaityti daugiaušlapimo nelaikymas reiškia, kad šlapimas išteka atsitiktinai. nors tai gali...
Skaityti daugiauDažnai klaidingai manoma, kad šlapimą sugeriančios priemonės yra masyvios, nepatogios ir reikalingos tik mažai judantiems senyvo amžiaus žmonėms arba prie lovos prikaustytiems ligoniams. Šlapimo nelaikymas pasireiškia daug dažniau, nei daugeliui atrodo, šis negalavimas neaplenkia ir jaunesnio, darbingo amžiaus moterų ir vyrų. Praradus šlapimo pūslės kontrolę, labai svarbu suvokti, kad gyvenimas nesustojo, juolab kad yra specialių šiuolaikiškų higienos priemonių, padedančių išlikti aktyviems, jaustis patogiai ir užtikrintai. ...
Skaityti daugiauŠlaplės, šlapimo takų, šlapimo pūslės infekcija gali užklupti bet kokio amžiaus žmones, o dažniausiai nuo jos kenčia moterys. Moterys dėl trumpesnės šlaplės dažniau serga šlapimo pūslės uždegimais – cistitais, šlapimo nelaikymu, ypač dažnai kamuojančiu pomenopauzės laikotarpiu. O vyrams dažniausiai pasitaiko šlapimo takų ir prostatos uždegimas – prostatitas, pasižymintis tarpvietės, sėklidžių skausmais, lydimais padažnėjusio šlapinimosi, susilpnėjusio šlapimo srovės. Be to, pastebimi dažnėjantys pacientų vyrų nusiskundimai sumažėjusia potencija, kuri dažniausiai atsinaujina išgydžius uždegimą....
Skaityti daugiauInkontinencija, taip moksliškai vadinamas šlapimo nelaikymas, yra būklė, kai nevalingai išteka bet koks kiekis šlapimo. „Tai dažna moterų bėda, dažnesnė nei cukrinis diabetas, hipertenzija ar depresija, tačiau moterys gėdijasi apie ją kalbėti garsiai. Daugelis net nežino, kad šią problemą galima ir reikia spręsti“, – sako VšĮ „Inkocentras“ vadovė Jurga Misevičienė. ...
Skaityti daugiauČarlzas Šulcas yra pasakęs, kad „jokia problema nėra tiek rimta, kad negalėtum nuo jos pabėgti“. Vis dėlto realybėje nuo problemų ne taip paprasta pasislėpti ir apskritai daugelis pasakys banalią tiesą, kad problemas reikia spręsti, o ne jų vengti. Ši tiesa tinka ir tiems, kurie užsimerkia ir tiesiog nenori sau pripažinti, kad jų gyvenimo kokybę drumsčia tam tikri sveikatos sutrikimai. Vienas tokių – šlapimo nelaikymas. Apie tai TV 3 laidoje „Sveikas žmogus“ kalbėjomės su vidaus ligų gydytoja Jurgita Knašiene, viešosios įstaigos „Inkocentras“ vadove Jurga Misevičiene ir Lietuvos sergančiųjų prostatos vėžiu draugijos pirmininku Gediminu Žižiu. ...
Skaityti daugiauSu įvairiomis sveikatos problemomis susiduria visi, tačiau apie kai kurias jų garsiai kalbėti nori retas. Vienas iš tokių „paslaptingų“ ir nutylimų sutrikimų – šlapimo nelaikymas. Moterims jis pasitaiko du kartus dažniau nei vyrams, tačiau net ir paprastai atviresnės jos taip pat retai drįsta apie tai prabilti. Tačiau tylėjimas nepadės, todėl „Sveikas žmogus“ šiame numeryje kviečia visas moteris drąsiai spręsti problemą....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauInkstų cistos Inkstų cistos – itin dažnas radinys, nemažai daliai pacientų sukeliantis nerimą. Kas tai yra, kodėl jos atsirado, ką daryti toliau ir ar tai piktybinis darinys ir t.t. Pateikiame atsakymus į daugelį apie inkstų cistas iškylančių klausimų. ...
Skaityti daugiauDaugybė žmonių, ir ne tik pagyvenusio amžiaus, kenčia nuo šlapimo nelaikymo. Literatūros duomenimis, vyresnių nei 60 metų amžiaus grupėje šlapimo nelaikymu gali skųstis iki 40 proc. žmonių, o tarp vyresnių nei 75 metų – net iki 80–90 proc. Taip pat teigiama, kad ši problema kamuoja kas trečią moterį. Apie šlapimo nelaikymą anksčiau buvo vengiama kalbėti, tačiau paskutiniais metais ši tendencija kinta. Ir tai teisinga, nes tik pripažindami problemą galime ją išspręsti....
Skaityti daugiauTulžies pūslės akmenligė – tai liga, kai tulžies pūslėje susidaro akmenys. Jie nustatomi iki 40 proc. vyresnių nei 60 metų amžiaus moterų. Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, kas 10 žmogus serga tulžies pūslės akmenlige. Dėl šios ligos pacientai dažnai atsiduria ant operacinio stalo. Kas padėtų išvengti ar sumažinti akmenų atsiradimo riziką? ...
Skaityti daugiauLabai gaila, kad apie sveikatą dažniausiai imame galvoti jos netekę. Tačiau, jei žinote savo silpnąsias vietas, pats laikas pradėti rūpintis savimi. Artėjant šaltesniam laikotarpiui, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į inkstus – du nedidelius organus, išvalančius mūsų organizmą nuo kenksmingų medžiagų. Jiems neatliekant savo funkcijos ir nesiimant jokių priemonių, anksčiau ar vėliau neabejotinai gresia mirtis. Taigi mokėti tinkamai rūpintis tuo, kas yra mūsų viduje, – kiekvieno žmogaus pareiga. Antrojoje straipsnio dalyje (kitame žurnalo numeryje) sužinosite, kaip galima padėti sau sergant inkstų nepakankamumu. O kol kas – apie tai kaip išlaikyti inkstus sveikus ir kas būna pablogėjus jų funkcijai....
Skaityti daugiauOrganizmas turi keletą mechanizmų, šalinančių nebereikalingus medžiagų apykaitos produktus. Vienas iš jų – šlapimo šalinimo sistema. Užtenka nusilpti imuninei sistemai, peršalti, ir net eilinė šlapimo takų infekcija gali komplikuotis nesibaigiančiais bei skausmingais šlapimo takų uždegimais, nevaisingumu ar kitomis, kartais net labai pavojingomis ligomis....
Skaityti daugiau„Niekur negaliu išeiti. Jaučiuosi sugniuždyta. Bijau važiuoti troleibusu, lankytis svečiuose. Nuolat atrodo, kad aplinkiniai užuodžia šlapimo kvapą ir šalinasi manęs, keistai „žvairuoja” į mane. Net mano vyras vengia su manimi mylėtis. Mano gyvenimas tapo nesibaigiančia kančia. Jei būčiau žinojusi, kad taip bus, tikrai nebūčiau gimdžiusi“, – rašo keturiasdešimtmetė mūsų skaitytoja. Apie tai, kaip išvengti šlapimo nelaikymo, klausėme „Kardiolitos“ klinikos gyd. akušerę-ginekologę medicinos mokslų daktarę Danguolę Vildaitę....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas kankina daug žmonių. Jis pasireiškia dažniau nei manoma. Dėl jo kenčia milijonai suaugusiųjų, moterys - dažniau už vyrus....
Skaityti daugiauSergant šlapimo ir lyties organų ligomis moteris, vyrus ir net vaikus gali varginti šlapimo sutrikimai. Priežastys yra įvairios, o gydymas – dažnai ilgalaikis, reikalauja tiek paciento, tiek gydytojo kantrybės....
Skaityti daugiauŠlapimo nelaikymas Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, deja, vis dar tebelaikomas „gėdinga“ tema, kuria kalbėti lyg ir nepatogu. Apklausus šios problemos kamuojamus asmenis, nustatyta, kad tik penktadalis jų apie tai pasisako savo gydytojui. Kiti geriausiu atveju pamini lyg tarp kitko. Daugelis nežino, ką daryti, o klausti bijo. Tai rodo kad ir toks pavyzdys. Danijoje įkurta šlapimo nelaikymo klinika, į kurią žmonės gali kreiptis anonimiškai. Sulaukiama apie 2000–3000 skambučių per dieną....
Skaityti daugiauPagrindinės klinikinės būklės – „geriatrijos gigantai“, su kuriomis susiduriame slaugydami pagyvenusio amžiaus pacientus, – tai šlapimo nelaikymas, nejudrumas, nestabilumas (griuvimai), demencija, delyras, jatrogenija. Kokybiška slauga padeda išvengti šių situacijų, smarkiai pagerina pacientų gyvenimo kokybę. ...
Skaityti daugiauPasikartojančios šlapimo takų infekcijos (ŠTI) gali sukelti nemažai problemų gydytojams ir pacientams. Pasikartojančia nekomplikuota ŠTI dažnai serga jaunos sveikos moterys, kurių šlapimo takų anatomija ir fiziologija nepakitusi. Nustatyta, kad kai pirmą kartą ŠTI sukelia E. Coli, pasikartojimas pasitaiko dažniau nei kitų mikroorganizmų sukeltų infekcijų atveju. ...
Skaityti daugiauTai kietos konsistencijos darinių (“akmenų”) susiformavimas šlapimo takuose - inkstų struktūriniuose vienetuose - geldelėse, taurelėse - bei šlapimo pūslėje. Kauno medicinos universiteto Nefrologijos skyriaus vedėja gydytoja Birutė Sribikienė pastebi, kad dažniau sergama aukštos civilizacijos šalyse. JAV ja serga iki 21 proc., Europos šalyse - 5 proc., Lietuvoje - apie 2 proc. populiacijos. Vyrai serga dažniau nei moterys. ...
Skaityti daugiauŠlapimo takų infekcijomis sergama visais metų laikais: vasarą jas gali išprovokuoti maudymasis šaltame vandenyje, rudenį ar žiemą – peršalimai. Beje, pavojinga sušalti ne tik kojas ar nugarą, bet ir rankas. Tad, ką nors plaunant šaltu vandeniu, yra didelė rizika pasigauti šlapimo takų uždegimą ar cistitą. Beje, šlapimo takų infekcijos gali būti nebylios, t.y. be simptomų. Tai kelia dar didesnį pavojų, nes negydomos jos gali komplikuotis ir pasireikšti daug sunkesnėmis ligomis. Konsultuoja Kauno Kalniečių poliklinikos šeimos gydytoja dr. Lilija Stankevičienė....
Skaityti daugiauPo mįslingu, net kiek mistišku medikų vartojamu terminu „inkontinencija“ slypi itin proziškas sveikatos sutrikimas, su kuriuo kasdien susiduria daugiau nei 200 mln. žmonių visame pasaulyje. Deja, medicininės statistikos duomenys tėra tik skaičiai, kurie absoliučiai nejaudina sveikųjų ir menkai guodžia dėl šlapinimosi sutrikimo kenčiančius vyrus ir moteris. ...
Skaityti daugiauGydytojai urologai inkstų akmenimis vadina kietus druskų kristalų darinius inkstuose arba šlapimo takuose. Kol akmenukai maži, žmogus gali net nežinoti, kad jų yra. Tačiau pajudėjęs inkstų akmuo gali įstrigti šlapimtakyje. Tokiu atveju ir be raginimo skubėsite pas gydytoją. Inkstuose ir šlapimo takuose susidariusius akmenis galima pašalinti ir be operacijos – jie yra tiesiog suskaldomi taikant ekstrakorporalinės smūgio bangos litotripsiją. Tačiau sergant inkstų akmenlige labai svarbi yra šios ligos profilaktika. ...
Skaityti daugiauKol žmogus nėra susidūręs su rimta liga, jis ramiai džiaugiasi gyvenimu, planuoja savo kasdienę veiklą ir nesijaudina dėl savo ir artimųjų sveikatos. Deja, įvairios ligos užklumpa nelauktai, ir dėl jų kyla nemažai rūpesčių tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems. Ligi tol darbingi ar aktyvūs, kupini planų žmonės akimirksniu gali tapti nesugebančiais pasirūpinti savimi. Insultas, Alzheimerio liga, Parkinsono liga, išsėtinė sklerozė, traumos ar kitos sunkios ligos apverčia gyvenimą aukštyn kojomis. Su šiomis ligomis dažnai pasireiškia ir šalutinis poveikis – šlapimo nelaikymas. Šlapimo nelaikymas – viena dažniausių problemų, kuri kamuoja ne tik sunkiomis ligomis sergančius ir nuo patalo nesikeliančius žmones. Skaičiuojama, kad šalyje dėl šios problemos kenčia apie 250 tūkst. gyventojų. ...
Skaityti daugiauNiekam nekyla klausimų dėl simptominės tulžies pūslės akmenligės gydymo, ją reikia operuoti ir kuo greičiau – tuo geriau. Tačiau akmenligė be simptomų yra daugelio diskusijų objektas, ir vieningos nuomonės dėl jos gydymo nėra. „Neretai tenka sutikti pacientų, kuriems gydytojai yra pasakę, kad jei nėra skausmų, tai ir operuoti nereikia, geriau palaukti“, – sako „Sveiko žmogaus“ pašnekovas Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Chirurgijos centro vadovas pilvo (abdominalinis) chirurgas Alfredas Songaila. Pabandykime pasiaiškinti, kiek reikia laukti ir ko galime sulaukti....
Skaityti daugiau