Skarlatina (A38)

1. Etiologija:
sukėlėjas – A grupės (β–hemolizinis streptokokas, gramteigiamasis, priklausantis Streptococcaceae šeimai.

2. Epidemiologija:
infekcijos šaltinis – ligonis ir sveikas užkrato nešiotojas;
užkratas plinta lašiniu būdu per orą arba sąlyčio būdu per užkrėstus daiktus, rečiau užsikrečiama per pieną;
imlumas vidutiniškai 40%, daugiausia serga 2–8 metų amžiaus vaikai; persirgus įgyjamas imunitetas, bet galima sirgti ir kartotinai.

3. Klinika:
inkubacinis laikotarpis –2–12 dienų;
ūmi ligos pradžia, karščiavimas, skausmas ryjant, pykinimas, kartais vėmimas;
padidėję ir skausmingi kaklo limfmazgiai;
žiočių lankai paraudę, minkštajame gomuryje matyti tamsiai raudonos spalvos
taškeliai (enantema);
sunkesniais ligos atvejais galima folikulinė, lakūninė arba net nekrozinė angina;
liežuvis apsitraukęs pilkai baltos spalvos apnašomis, vėliau apnašoms nusivalius,
liežuvis tampa panašus į avietę;
pirmą - antrą ligos dienomis visą kūną išberia ryškiai raudonais smulkiais taškeliais;
veidas pasidaro ryškiai raudonas, lieka pabalęs tik nosies-smakro trikampis (facies scarlatinosa);
daugiausia išbertos pažastų, kirkšnių, pilvo apatinės dalies sritys, taip pat galūnių
lenkiamieji paviršiai; kartais susiliejančios eritemos vaizdas;oda sausa, šiurkšti; paspaudus pirštu, bėrimas išnyksta ir lieka balta dėmė (baltas dermografizmas);
padidėjus kapiliarų pralaidumui, būna teigiami varžto ir gnybio simptomai;
bėrimas išlieka nuo kelių valandų iki savaitės;
antrą ligos savaitę atsiranda smulkus odos šerpetavimas, delnų ir padų oda lupasi dideliais lopais;
kartais būna labai sunki Iigos eiga (toksinė ar sepsinė skarlatinos forma). Komplikacijos: – ankstyvosios sepsinės kilmės komplikacijos atsiranda 3–5-ą ligos dieną
(mastoiditas, etmoiditas, sinusitas, plaučių uždegimas), – vėlyvosios, dažniausiai alerginės kilmės komplikacijos atsiranda 2–3-ą ligos savaitę (nefritas, sinovitas),
– kartais bradikardija, miokardo pažaidos, sistolinis ūžesys, sumažėjęs kraujospūdis, padidėjusios kepenys – visi šie pokyčiai yra grįžtami.

4. Diagnozę pagrindžia:
klinikinis vaizdas;
specifiniai tyrimai kasdien praktiškai neatliekami;
bakteriologinis gerklės nuograndų, kraujo bandinių tyrimas, atpažįstant streptokokų
rūšį, serogrupę;
kraujyje: pirmomis ligos dienomis leukocitozė ir eozinofilija, pagreitėjęs eritrocitų
nusėdimas.

5. Diagnozės formulavimas:
Scarlatina f.ievis (mitis, gravis).

II. Gydymas:
Sunkios skarlatinos formos gydomos ligoninėje.
1. Antrasis arba trečiasis režimas.
2. Dieta: ligos pradžioje skystas ar pusiau skystas maistas, vėliau P1.
3. Etiotropinis gydymas:
Penicilino V 500 mg (800 000 W) kas 6 val. per dieną gerti.
Sepsinės skarlatinos atveju penicilino G po 2 mln. W kas 4 valandas švirkščiama į veną.
Gydymo trukmė – 10 dienų.
4. Patogenezinis ir simptominis gydymas:
a) esant sunkiai būklei, detoksikacijai į veną lašinama elektrolitų, gliukozės tirpalų.
5. Simptominis gydymas:
a) karščiuojant skiriama paracetamolio ar ibuprofeno;
a) burna skalaujama 2% sodos tirpalu ar kitais dezinfekuojančiais tirpalais;
b) vitaminai (ypač askorbo rūgštis);
b) pradėjus šerpetoti ir luptis odai, dušas kasdien (šiltas vanduo, muilas be antiseptikų).
Profilaktika: jei nėra komplikacijų, ligonį iš ligoninės galima Išleisti po 10 dienų,
tačiau dar 12 dienų jo negalima leisti į vaikų kolektyvą. Vaikai, nesirgę skarlatina ir bendravę su sergančiuoju, 7 dienas, skaičiuojant nuo ligonio izoliavimo, laikomi „karantine“, t.y. neleidžiami į kolektyvą.

Šaltinis: „Infekcinių ligų žinynas“, 2016m., A.Laiškonis, M. V. Bareišienė, V. Budnikas, D. Vėlyvytė

Skaitomiausi straipsniai

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai