Užkirskime kelią širdies ligų epidemijai

Širdies ligos ir insultas kasmet pasiglemžia 17,5 milijono žmonių gyvybes. Lietuvoje jos yra daugiau kaip pusės visų mirčių priežastis. Liūdniausia, kad didžioji dalis šių žmonių yra darbingo amžiaus. Šie skaičiai yra vieni didžiausių Europoje. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių ligų kasdien miršta daugiau nei 70 žmonių – tai gerokai viršija karo keliuose aukų skaičių (vidutiniškai Lietuvoje kasdien žūsta 2 žmonės). Jei esate vyresnio amžiaus žmogus arba turite tokio amžiaus tėvelius, tikriausiai žinote, kas yra išeminė širdies liga ar širdies nepakankamumas. Apie šias ligas sutiko pakonsultuoti Kauno medicinos universiteto klinikų gydytoja kardiologė Lina JANČAITYTĖ.
 

Kas tai yra išeminė širdies liga ir širdies nepakankamumas?


Išeminė širdies liga (IŠL) yra ūminė arba lėtinė miokardo (širdies raumens) disfunkcija, kuri atsiranda dėl sumažėjusio miokardo aprūpinimo arteriniu krauju ir gali pasireikšti ūminiais ar lėtiniais išemijos sindromais. Širdies raumenį deguonimi aprūpina dvi iš aortos išeinančios arterijos, kaip vainikai apgaubiančios širdį ir todėl vadinamos vainikinėmis arterijomis. Jomis kraujas teka laisvai. Tačiau, joms susiaurėjus, žemiau kliūties esanti širdies raumens dalis gauna mažiau kraujo.
Vainikinių arterijų susiaurėjimą sukelia aterosklerozė ar spazmas. Kai nesveika kraujagyslė susiaurėjimo vietoje visiškai užkemšama trombo, tam tikra širdies raumens dalis, negaudama deguonies, apmiršta, ir raumuo nebesusitraukia. Tuomet įvyksta miokardo infarktas (MI). Tai yra nebeišnykstamas širdies raumens dalies pažeidimas ir žuvimas. Kai trombas nedidelis ir užtveria tik dalį kraujagyslės, išsivysto nestabili krūtinės angina.
Esant dideliam pažeisto miokardo plotui, vystosi širdies nepakankamumas (ŠN). Tai yra širdies skilvelių funkcijos sutrikimo sindromas, kai širdis negali aprūpinti organizmo medžiagų apykaitai reikalingu kraujo ir maisto medžiagų kiekiu.
 

Kokie veiksniai didina minėtų širdies ligų riziką?


Siekiant išvengti šių ligų, svarbiausia yra aterosklerozės profilaktika, t.y. aterosklerozės rizikos veiksnių korekcija. Rizikos veiksniai tarpusavyje susiję ir stiprina vienas kito poveikį.
Širdies ligų riziką pirmiausia didina netaisyklinga mityba (daug riebalų, druskos turintis maistas), didelis cholesterolio kiekis kraujyje ir nutukimas. Įrodyta, jog kuo didesnis kūno masės indeksas, tuo daugiau rizikos mirti nuo širdies ir kraujagyslių ligų.
Kiti labai reikšmingi pavojai – rūkymas, padidėjęs arterinis kraujospūdis (jis turi būti palaikomas iki 130/80 mmHg). Neigiamą įtaką turi šiais laikais daugeliui žmonių būdingas fizinio aktyvumo trūkumas. Pavojingi ir stresai, neigiami profesiniai bei psichosocialiniai veiksniai.
Beje, fizinis krūvis, kaip kartais manoma, infarkto neskatina, išskyrus tuos atvejus, kai žmogus serga išemine širdies liga ir tas krūvis yra ypač didelis ar staigus.
Prie širdies nepakankamumo išsivystymo rizikos veiksnių dar galima paminėti cukrinį diabetą. 2 tipo cukrinis diabetas mirštamumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų padidina vyrams 2 kartus, o moterims – iki 4 kartų.


 

Kaip atpažinti infarktą? Kokie yra pirmieji požymiai, kada jau reikia kreiptis į gydytoją?


Tipiška krūtinės angina pasireiškia sunkumu, gniaužimu, smaugimu, deginimu, veržimu, diskomfortu krūtinėje ar už krūtinkaulio.
Pradžioje skausmas atsiranda fizinio įtempimo metu – einant, lipant aukštyn, sunkiai nešant ar po nervinės įtampos. Vėliau padažnėja ir stiprėja ramybės metu. Gali būti ir taip, kad labai stiprus krūtinės skausmas atsiranda pirmą kartą gyvenime. Tai dažniau būna vyrams. Skausmas plinta į kaklą, gerklę, apatinį žandikaulį, kairę ranką, petį, rečiau į nugarą, kairę pažastį, dešinę krūtinės ląstos pusę, pilvą ir trunka iki 5–10 minučių. Esant ūminiam išeminiam sindromui, jis užsitęsia daugiau nei 20 min.
Kartu ima trūkti oro, atsiranda silpnumas, baimės jausmas, pila šaltas prakaitas, būna sutankėjęs širdies plakimas, gali būti pykinimas, vėmimas, žmogus gali netekti sąmonės. Praeina pailsėjus, sučiulpus ar papurškus po liežuviu nitroglicerino.
Kai kuriems ligoniams gali skausmo ir nebūti. Jiems krūtinės angina pasireiškia dusuliu, ritmo sutrikimais, sąmonės netekimu, gali skaudėti kairįjį petį, alkūnę, ranką. Tuomet diagnozuoti ligą sunku.
Labai dažnai, pradėjus vystytis miokardo infarktui, žmogui atrodo, kad skauda skrandį: jis pradeda jį plauti, gydyti, nepagalvodamas, kad skausmas kyla būtent dėl širdies raumens pažeidimo. Bandydamas pats sau padėti, į gydytojus kreipiasi per vėlai. Negydant krūtinės anginos, galima susirgti miokardo infarktu, vystosi ūminis ar lėtinis širdies nepakankamumas.
 

Ar galima teigti, kad kuri nors iš šių būklių yra pavojingesnė už kitą?


Visos ligos yra pavojingos, nes gali komplikuotis gyvybei grėsmingomis būklėmis. Miokardo infarktas dažnai sukelia komplikacijas, kurios gali būti mirtinos:
Įvairūs širdies ritmo sutrikimai – nuo pavienių permušimų ar perplakimų iki labai dažno skilvelių virpėjimo, dėl kurio įvyksta klinikinė mirtis.
· Labai retas širdies ritmas, dėl ko būna silpna ar netenkama sąmonės.
· Kai pažeidžiamas didelis širdies raumens plotas, gali atsirasti ūminio širdies nepakankamumo požymių. Jo metu sutrikus širdies raumens susitraukimui, sutrinka kraujo nutekėjimas iš plaučių į kairįjį skilvelį, tuomet kraujas tvenkiasi plaučių kraujagyslėse, ligonis ima „skęsti“ savo paties plaučiuose susikaupusiuose skysčiuose. Tai vadinama plaučių edema, arba patinimu.
Pažeidus didelį širdies raumens plotą, širdis nebeišstumia pakankamai kraujo į kraujagysles, kraujo negauna smegenys, inkstai, širdis, krenta spaudimas – vystosi šokas.
· Pati sunkiausia ir mirtina komplikacija – širdies plyšimas.
 

Koks yra nemedikamentinis šių širdies ligų gydymas?


Tikriausiai nieko naujo nepasakysiu, bet tai tikrai svarbu – tai gyvenimo būdo keitimas.
Dieta ir kūno svorio kontrolė. Rekomenduojama apriboti riebalų kiekį maiste, daugiau vartoti saulėgrąžų, rapsų, sojos aliejaus, jūros žuvies patiekalų. Riboti druskos kiekį maiste, o, sergant širdies nepakankamumu, – saikingai vartoti skysčius, iki 1,5 l per parą.
Rūkymas ir alkoholis. Būtina mesti rūkyti ir apriboti alkoholio vartojimą.
Fizinis aktyvumas. Kiekvienu konkrečiu atveju pacientas savo fizines galimybes turi aptarti su gydančiu gydytoju. Pacientas yra priskiriamas tam tikrai rizikos grupei ir jam yra parenkamos individualios fizinės reabilitacijos programos. Rekomenduojami reguliari kasdienė 20–30 minučių trunkanti mankšta (jei tiek negalite, mankštinkitės mažiausiai 3 kartus per savaitę), ypač tinka pasivaikščiojimas vidutiniu tempu gryname ore, plaukiojimas.
Turi būti užtikrinta tinkama AKS ir gliukozės kiekio kraujyje kontrolė.
Pirmąją pagalbą, įvykus ūminiam išeminiam sindromui, reikia suteikti iš karto, tik prasidėjus intensyviems krūtinės skausmams. Kuo mažiau laiko bus praėję nuo skausmų pradžios, tuo didesnė tikimybė atverti kraujagyslę ir išsaugoti širdies raumenį (kuris žūva per 6 valandas).
Įtarus miokardo infarktą, nedelsiant nutraukti fizinį krūvį (jei ėjo, tai sustoti). Jei krūtinės anginos priepuolis užtruko ilgiau nei 5 minutes, kuo skubiau kviesti greitąją medicinos pagalbą, sučiulpti 1 tabletę nitroglicerino tabletę, jei skausmas nenurimo po 5 minučių, sučiulpti vėl, taip kartojant tris kartus. Kartu sukramtyti ar sučiulpti vieną aspirino tabletę. Stengtis mažiau jaudintis.
Svarbu atminti, kad validolio tabletės ar „širdies lašai” krūtinės anginos priepuolio metu neefektyvūs! Galima juos vartoti tik kartu su nitroglicerinu. Miokardo infarktas gydomas tik ligoninėje! Greitoji medicinos pagalba MI ištiktą žmogų nedelsiant gabena į reanimacijos arba intensyviosios terapijos skyrių. Taigi pirma reikia kviesti GMP, o ne šeimos gydytoją.
 

Ar yra veiksmingų medikamentų, kurių laiku pavartojus galima užkirsti kelią minėtoms širdies ligoms?


Skiriama vaistų, mažinančių krešumą ir trombų susidarymą, mažinančių arterinį kraujo spaudimą, retinančių širdies veiklą, reguliuojančių gliukozės ir cholesterolio kiekį kraujyje. Dar viena labai svarbi vaistų grupė, kuri dažnai užmirštama, yra širdies raumens metabolizmą gerinantys vaistai. Šie vaistai koreguoja medžiagų apykaitą audiniuose (ypač širdies raumenyje), didina ląstelės atsparumą deguonies stokai. Vienas šios grupės atstovų yra mildronatas. Jis skatina azoto oksido susidarymą, padeda ląstelėms pasisavinti deguonį energijos gamybai, sumažina laisvųjų riebalų rūgščių kaupimąsi ir taip sumažina išemiją. Literatūros duomenimis, gydant mildronatu (geriant arba injekuojant į veną po 500–1000 mg per parą, paros dozę suvartojant iš karto ar padalijus į dvi dalis) kartu su kitais vaistais, pagerėja pacientų fizinio krūvio tolerancija, kairiojo skilvelio gebėjimas išstumti kraują, didėja atliekamo darbo apimtis pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu.

 

Susiję straipsniai

Video

Naujausi gydytojų atsakymai

Mūsų draugai